Specialistai sutaria, kad savižudybių skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, tačiau šie skaičiai vis tiek išlieka vieni didžiausių Europoje. Praėjusiais metais Lietuvoje registruoti 607 nusižudę žmonės. Pasaulyje mus lenkia tik Pietų Korėja.
Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ surengė konferenciją „Užmegztas pokalbis gali padėti“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į vis dar šiurpinančią savižudybių statistiką, pagal kurią Lietuva vis dar yra Europos statistinių lentelių viršūnėse.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro duomenimis, vien sostinėje per 2019 m. nusižudė 69 asmenys, daugiausia jų buvo vyrai (82 proc.), o pernai šis skaičius dar šiek tiek šoktelėjo – iki 72 žmonių. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad per pandemiją moterų savižudybių skaičius išaugo beveik dvigubai – nuo 12 iki 22.
Pasak „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Gretos Klidziūtės, statistika rodo, kad pandemija ypač paveikė jaunus žmones. Pernai „Planet Youth“ atliktas tyrimas, per kurį buvo apklausta daugiau nei 80 proc. Vilniaus miesto dešimtos klasės mokinių, parodė, kad apie 40 proc. apklaustųjų yra galvoję apie savižudybę, o apie 20 proc. jų rimtai apie tokį poelgį svarsto.
„Tas pasiskirstymas pagal rizikos grupes yra kintantis ir visos priemonės taip pat turi kisti pagal atitinkamas grupes. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras nuo 2017 m. organizuoja savižudybių prevencijos mokymus, juose iki šios dienos dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. žmonių, jie patys gali atpažinti riziką ir suteikti pirmąją emocinę pagalbą. Tokiu būdu mes galime tapti bendruomene, kuri gali saugoti nuo savižudybių“, – sakė G. Klidziūtė.
Kartu ji priminė, kad su savižudybės rizika susidūrę asmenys bei jų artimieji jau gali gauti tinkamą ir greitą pagalbą. Mat praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino naują pareigybę – savižudybių prevencijos algoritmų valdymo koordinatoriaus, jis šiuo metu jau dirba Vilniaus visuomenės sveikatos biure. Pagrindinė šio asmens funkcija yra suteikti proaktyvią pagalbą nusižudžiusių asmenų artimiesiems.
Pašnekovė priminė, kad kiekviename didesniame mieste veikia visuomenės sveikatos biurai, jie gyventojams teikia psichologinę pagalbą. Čia galima gauti iki 5 nemokamų individualių konsultacijų, kreiptis dėl grupinių užsiėmimų. Anot G. Klidziūtės, penkios konsultacijos tikrai yra nedaug, bet tai gali būti pagalbos pradžia, kol žmogus užsiregistruos gydytis psichikos sveikatos centre ar kitur.
„Svarbu paminėti, kad žmogus, išgyvenantis savižudybės krizę, pagalbą turi gauti čia ir dabar, tą pačią dieną susisiekęs su psichikos sveikatos centru poliklinikoje, kurioje jis yra prisiregistravęs“, – pabrėžė „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja.
Bendruomenėje tarsi buvo nematomi
Konferencijoje dalyvavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė patvirtino, kad skubi pagalba rizikos grupėje atsidūrusiam asmeniui, jo artimiesiems, darbas su bendruomene po įvykio yra labai svarbūs dėmenys, tačiau jos dukrų asmeninė patirtis byloja, kad būtina imtis prevencinių priemonių, galinčių padėti atpažinti savižudybės rizikoje esantį asmenį ir jam laiku padėti. Tokie paaugliai, administracijos direktorės tikinimu, šiandien dažniausiai yra tarsi nematomi žmonės.
„Šiandien labiau norėjau pasidalyti asmenine patirtimi. Mano abi dukros susidūrė su mokyklos bendruomenės narių savižudybėmis. Iš vienos pusės labai džiaugiuosi, kad visos institucijos sureagavo labai greitai: pagalbą gavo mokiniai, mokytojai, tėvai, bet iš kitos pusės yra labai svarbu mokyti moksleivius pastebėti bendraamžius. Nes kas nutiko, ką sakė mano dukros apie tuos išėjusius vaikus? Sako, žinai, mama, mes jų nematėme, jie buvo nepastebimi. Reikia nemažai dirbti, kad tie vaikai nebūtų nematomi su savomis problemomis“, – tikino L. Koriznienė.
Pūras: kalbėti reikia apie emocinį raštingumą
Vaikų ir paauglių psichiatras, VU Medicinos fakulteto profesorius, buvęs Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą Dainius Pūras priminė laikus apie 1994–1995 m., kai Lietuvoje buvo viršijami savižudybių rekordai ir 100 tūkst. gyventojų tekdavo apie 50 nusižudžiusių asmenų. Dabartinė statistika su anais laikais vargiai bepalyginama, visgi savižudybės išlieka opia problema. Anot psichiatro, tai yra pirmiausia visuomenės sveikatos, o ne psichiatrijos problema.
„Sugaišome daug laiko vienpusiškai spręsdami problemą supaprastintu būdu, kad reikia tiesiog gydyti žmones nuo depresijos ir visų pirma vaistais. Gydyti žmones, aišku, reikia, ne tik vaistais, o pirmiausia psichologiniais būdais, bet to neužtenka.
Mes kalbame apie pagarbą vieno kitam, apie emocinį raštingumą, kad žmonės išmoktų suprasti savo ir kitų jausmus. Tiesiog bendrauti pagarbiai tarp šeimos narių, tarp mokytojų ir mokinių, tarp gydytojų ir pacientų, tarp valdžios institucijų ir piliečių. Pagarba žmogaus teisėms plačiąja prasme yra viena svarbiausių gydymo priemonių“, – sakė prof. D. Pūras.
Vaikų ir paauglių psichiatras pabrėžė, kad Lietuvoje, vis dar labai menkai prieinama psichoterapinė pagalba, be to, didelė dalis šių paslaugų teikiamos privačiame sektoriuje ir yra mokamos.
„Medikamentinis gydymas taikomas ne tik tada, kada reikia, bet ir kai nereikia. Čia trūksta gero subalansavimo, bet šiaip esame gerame kelyje ir man jau tenka bent 30 metų apie tai kalbėti. Prieš keletą metų buvo galima pajausti tą persilaužimą. Dabar mes taikome šiuolaikines visuomenės sveikatos priemones. Juk čia nėra stebuklingų priemonių, nors kartais žmonės klausia: „Pasakyk, ką daryti?“. Galima kitose šalyse naudojamus principus pritaikyti, tačiau negalima kopijuoti strategijų ir jų nuo kitų šalių persirašyti, nes yra nacionalinis, kultūrinis kontekstas, į jį reikia atsižvelgti“, – pabrėžė prof. D. Pūras.
Profesorius akcentavo, kad pandemija pastebimai paveikė tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų bei paauglių psichinę sveikatą. Iš vienos pusės padidėjusi problema leido sumažinti psichologinės pagalbos stigmą šalyje.
„Nebeskirstome į „juoda“ ir „balta“, į tuos, kurie „normalūs“, ir tuos, kurie „psichiniai“. Netgi vyrai pradėjo kreiptis pagalbos. Pagalbos paklausa didėja, o sistema tam nebuvo pasirengusi. Jeigu mes lygintume psichikos sveikatos sistemas, kurios per daug metų yra susiformavusios pas Vakarų ir Šiaurės kaimynus, Lietuvoje tų nemedikamentinių paslaugų labai mažai, o jų ypač reikia vaikams ir paaugliams.
Rajonuose psichikos sveikatos centrų yra, bet juose paslaugų praktiškai beveik nėra. Kartą per savaitę ten atvyksta vaikų psichiatras – ne apie tai mes svajojome, kai kūrėme sistemą. Mes siūlome regionų centruose steigti mobiliuosius centrus, kad mobilios specialistų komandos galėtų pasiekti žmones“, – pabrėžė prof. D. Pūras.
Jis priminė, kad naujos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos yra įtrauktos į šios Vyriausybės programą, tačiau jos dar nepradėtos įgyvendinti.
Prevencija iki savižudybės krizės užsiima tik pavienės savivaldybės
Specialistai pabrėžia, kad, prasidėjus COVID-19 pandemijai, dėmesys savižudybių prevencijai sumažėjo. Anot kito konferencijos dalyvio, Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjo Rimanto Misevičiaus, mirtingumas dėl savižudybių Lietuvoje paskutinį dešimtmetį po truputį mažėja.
Pavyzdžiui, 2013 m. mirtingumas 100 tūkst. gyventojų siekė 36,7 atvejo, o jau 2020 m. šis rodiklis sumažėjo trečdaliu, iki 21,7 atvejo. Visgi, anot jo, vertinant Lietuvos situaciją pasauliniame kontekste, būtina turėti omenyje, kad, remiantis OECD duomenimis, Lietuvą pagal savižudybių skaičių lenkia tik Pietų Korėja, kur 100 tūkst. gyventojų tenka 24,6 atvejo.
Visgi, žvelgiant į savižudybių statistiką, pasak R. Misevičiaus, apima dvejopi jausmai. Iš vienos pusės gerėjančios tendencijos šalyje džiugina, tačiau yra ir kita pusė – lyderiavimas statistinėse lentelėse tiek Europoje, tiek ir pasaulyje lieka. Kitas svarbus aspektas – kad per COVID-19 pandemiją savižudybių skaičius nedidėjo, tačiau išaugo besikreipiančių psichologinės-psichoterapinės pagalbos pacientų srautai.
„Skaičiai rodo, kad negalime sustoti veikti, kad situacija pasikeistų negrįžtamai, kiek tai įmanoma. Labai svarbu, kad priemonės būtų kompleksiškos, viena su kita susijusios ir jų kokybė bei pobūdis keistųsi. Psichologinė-psichoterapinė pagalba nėra taip gerai prieinama Lietuvoje, kaip norėtųsi.
Pastaraisiais metais buvo sukurtas Nacionalinis savižudybių prevencijos planas 2020–2024 m., jame yra tam tikros priemonės, skirtos ir ilgalaikėms COVID-19 pasekmėms visuomenės psichikos sveikatai. Be to, visuomenės sveikatos biuruose atsirado naujų savižudybės prevencijos priemonių – individualios konsultacijos, grupiniai užsiėmimai, tai prisideda prie pagalbos. Neseniai buvo padidintas psichologų skaičius psichikos sveikatos centruose – tai yra reikšminga, bet atrodo, kad to nepakanka, nes lieka aktualus paslaugų prieinamumo klausimas. Yra skirtumai tarp šalies didžiųjų miestų ir regionų“, – problemas vardijo Savižudybių prevencijos biuro vedėjas.
Pasak jo, taip pat didesnį dėmesį reikėtų skirti savižudybių prevencinės pagalbos priemonėms. Mat šiandien dažniau tenka tvarkytis su pasekmėmis, kai suicidinių minčių turinčiam ar jau bandžiusiam nusižudyti asmeniui kviečiama greitoji medicinos pagalba ir asmuo hospitalizuojamas. Pasak R. Misevičiaus, kur kas prasmingiau būtų didesnį dėmesį skirti prevencinėms priemonėms, kurios leistų atpažinti suicidinių minčių turintį asmenį ir jam padėti, kad neįvyktų nelaimė. Tokios priemonės, jo tikinimu, turėtų būti įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu, deja, šiandien to nėra.
„Yra atskiros įstaigos ar atskiros savivaldybės, kurios remia tokias iniciatyvas: terapijas, terapinius metodus, bet jaučiame poreikį, kad šitos paslaugos būtų sistemiškai teikiamos. Šalia kitų naudojamų metodų jos ypatingos tuo, kad tokios priemonės pasižymi bendradarbiavimo santykio užmezgimu. Didžiausia viltis būtų tokia, kad pavyktų inicijuoti vis daugiau ir sistemiškai bendradarbiavimu grįstos savižudybės rizikos valdymo tiek kontaktuojant su žmogumi iki krizės arba jau išgyvenusiu krizę, tiek su jo artimaisiais“, – pabrėžė R. Misevičius.
Specialistai primena, kad pagalbos gali ieškoti tiek patys savižudybės grėsmę patiriantys žmonės, tiek jų artimieji. Interneto svetainėje www.tuesi.lt galima rasti svarbiausią informaciją šia tema. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras ketvirtadienį ir penktadienį kviečia vilniečius ir sostinės svečius į renginių ciklą, skirtą savižudybių prevencijai populiarinti: dalyviams siūlomi prevencijos mokymai, diskusijos, konferencijos, taip pat šia tema organizuojama filmo peržiūra, dviračių žygis. Visą reginio programą galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje.
