Sveikata

2021.08.19 17:15

Per gimdymą sūnaus netekusi pora kaltę verčia Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų medikams, prokurorai pradėjo tyrimą

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.08.19 17:15

Į naujienų portalą LRT.lt kreipėsi Kauno Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose kūdikio netekusi pora. „Jei šis tragedijos pasidalinimas apsaugos bent vieną šeimą nuo netekties – mūsų sūnaus netektis jau nebebus beprasmė“, – rašo kūdikio verksmo taip niekada ir neišgirdęs tėvas Donatas. Gydymo įstaiga dėl atvejo šeimai reiškia užuojautą, tačiau jo plačiau nekomentuoja. Tuo metu Kauno prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo.

Žiniasklaidai laišką atsiuntęs Donatas tikina, kad iš pat pradžių šeima neplanavo istorijos viešinti žiniasklaidoje, tačiau siekdami apsaugoti kitas poras nuo panašios nelaimės po poros savaičių apsigalvojo. Mat pora yra įsitikinusi, kad kūdikio jie neteko dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų medicinos personalo aplaidumo ir nekompetencijos. Šią nuomonę, Donato tikinimu, patvirtina ir nepriklausomų ekspertų po kūdikio mirties atlikto skrodimo rezultatai: „vaikas buvo visiškai sveikas, užduso gimdymo takuose prieš pat gimimą“.

Pasak Donato, šeima Kauno Krikščioniškuosius Gimdymo namus pasirinko dėl to, kad iš pat pradžių įstaiga kėlė pasitikėjimą: gimdyvės konsultacijos vyko puikiai, buvo atliekami visi reikalingi tyrimai. Gimdyti pora į šią įstaigą atvyko sutartu laiku – liepos 29 dieną.

„Žmona turėjo gestacinį diabetą, koreguojamą mitybą. Per visus 9 mėn. ją prižiūrėję medikai sakė, kad vaikelio pernešioti negalima. Jo gimimo data buvo numatyta liepos 21 dieną, tačiau į šį pasaulį jis neskubėjo. Mus priėmusi gydytoja nuramino, kad mamos ir vaikelio duomenys labai geri, nėra reikalo skubėti. Jei natūraliai gimdymas neprasidės iki liepos 29 dienos, žmona bus paguldyta gimdymo skatinimui. Taip pat apžiūrėjusi ultragarsu gydytoja patvirtino, kad vaiko virkštelė apsivyniojusi kakliuką, tačiau tuoj pat nuramino, kad dabar tai – dažnas reiškinys ir kad kas trečia moteris gimdo kūdikį su apsivyniojusia virkštele.

Gydytoja nusijuokė iš komentaro, kad žmonos „kreivas gimdos kaklelis“, nors tokį komentarą girdėjome iš anksčiau žmoną apžiūrėjusių specialistų. Mat tokio išsireiškimo medicinoje nėra, mano žmonos gimdos kaklelis, pasak gydytojos, buvo tiesiog „sudėtingas“. Buvome patenkinti ir dėkingi už apžiūrą, per visus 9mėn pirmą kartą galėjau būti šalia žmonos ir matyti per echoskopą besisukiojantį sūnelį, girdėti jo stiprios širdelės plakimą. Vos galėjau sulaikyti džiaugsmo ašaras“, – rašo Donatas.

Atsisakė drebulio purtomai gimdyvei atlikti Cezario pjūvį

Atvykusi liepos 29 dieną į Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus iš pat pradžių šeima tikino nekreipusi per daug dėmesio į registratūros darbuotojų piktinimąsi, esą gimdyvių per daug ir „niekas nieko nespėja“. Pora labiau nerimavo dėl neprasidedančio paties gimdymo. Medikai, Donato tikinimu, žmonai davę medikamentų, kurie turėjo sužadinti sąrėmius, tačiau šiuos moteris pradėjo justi tik po trečios tabletės.

„Nuo pat atvykimo žmonai nebuvo galima valgyti, tačiau džiaugėmės, kad pirmosios dienos pavakare gimdos kaklelis pradėjo vertis ir netrukus, dirbtinai buvo nuleisti vandenys. Nekantravome susipažinti su mūsų sūneliu“, – tikina vyras.

Visgi gimdyvės situacija negerėjo. Liepos 30 dieną dėl itin lėto kaklelio vėrimosi moteriai į veną buvo pradėti leisti sąrėmius skatinamieji vaistai, kurie iššaukė nežmoniškus skausmus. Donatas pradėjo nerimauti pastebėjęs, kad pamažu jėgos žmoną apleidžia, tačiau kliovėsi gimdymo namų medikų profesionalumu.

Pasak vyro, kad palengvintų gimdyvės skausmus budėję medikai jai suleido pirmąją epidurinės nejautros dozę, tačiau vaistai veikė neilgai, moteris ir toliau kankinosi nežmoniškuose skausmuose, o gimdos kaklelis, nepaisant skatinimųjų vaistų, vėrėsi ypač lėtai.

„Antro epiduro metu anesteziologė nusistebėjo, kodėl gydytoja juos apgavo, nes epiduras negalėjo būti suleistas taip anksti. Tačiau į tai mes nelabai reagavome, juk gydytojai žino geriau. Sekantys suleisti epidurai nebebuvo tokie veiksmingi ir skausmo nebenuėmė, tik šiek tiek malšino.

Netrukus žmonos kūnas pradėjo drebėti, primindamas traukulius. Purtėsi visa lova. Išsigandęs pakviečiau į palatą personalą. Netrukus palatoje atsirado ne tik gydytoja, akušerė, tačiau ir dvi anesteziologės. Jos klausė mano žmonos „Kas tau darosi? Ko tu drebi? Šį laiką turi išnaudoti poilsiui“. Mano žmonos liežuvis vos vertėsi, nuo kalatojimosi ir kratymosi ji mikčiojo sakydama, kad ji nežino, kas jai yra ir kad kūnas jos neklauso. Žmona prašė Cezario, nes sakė, kad jaučia, jog kūnas darosi itin silpnas, ji negali jo kontroliuoti, tačiau medikų personalas, pasakė, kad ji – sveika moteris su gerais techniniais rodikliais ir pakomentavo, „kad išpjauti visada spėsim“. Pasakė, kad Cezaris yra sudėtinga operacija ir geriau gimdyti natūraliai, ypač kai duomenys tokie geri. Dabar visa tai rašant man gaila, kad tuo metu matydamas tokią žmonos būklę pasiklioviau medikų sprendimais…“, – apmaudo neslepia Donatas.

Liko gimdykloje trise: vyras, žmona ir... valytoja

Pasak vyro, drebulys žmoną krėtė iki pat gimdymo.

„Vaikas ropštėsi aukštyn, nors per visas besilaukiančių porų paskaitas sakė, kad vaikelis turėtų leistis žemyn. Apie tai iškart pasakėm medikams. Gavome atsakymą, kad reikia keltis iš gulimos pozicijos, kad vaikelis pradėtų leistis žemyn. Mano žmona vos stovėjo ant kojų, tik atsistojusi pradėjo vemti, kūnas pradėjo dar stipriau trūkčioti. Aš ją visą laiką laikiau, nes pati ji sunkiai išstovėjo“, – prisimena vyras.

Anot pašnekovo, po dvi paras trukusio skatinimo ir nepakeliamo skausmo vidurnaktį iš liepos 30-osios į 31 dieną pora pagaliau buvo pakviesta į gimdyklą.

„Mano žmona pati nepaėjo, buvo visiškai išsekusi, tad ją vedžiau aš kartu su akušere. Gimdykloje paguldėme ją ant gimdymo gulto, akušerė su gydytoja paaiškino, kaip reikia „stumti“ atėjus sąrėmiui, tačiau vaikas vis dar buvo pakilęs aukštai, tad medikai vėl liepė stotis. Atsistojusi žmona vos atlaikė du sąrėmius ir pradėjo glebti. Ją pasodino ant gimdymo kedės, tačiau ji taip pat neišsėdėjo, vis sviro į priekį. Aš jos nenulaikiau, tad vėl paguldėme ją ant gulto“, – pasakoja Donatas.

Jis tikina pamenantis, kaip žmona bandė atkreipti medikų dėmesį į tai, kad per bendrą skausmą nejaučia sąrėmių, tačiau personalas, anot Donato, ragino ją „įsiklausyti į savo organizmą“. Vyras priduria, kad niekas nekreipė dėmesio ir į netvarkingą gimdymo stalą – gulto kojos atramos vis nuslysdavo, gimdyvei sukeldamos papildomą skausmą, ši kaskart taip nutikus rėkdavo. Matydama, kad gimdyvė neturi kaip nulaikyti kojų, gydytoja, pasak vyro, rado sprendimą – vieną koją liepė laikyti vyrui, kitai kojai pakvietė... valytoją, nes akušerė buvo išėjusi padėti kitai gimdyvei. Neilgai trukus iš gimdymo palatos dingo ir pati gydytoja.

„Gimdykloje likome trise: mano gimdyvė žmona, aš ir valytoja. Jokio medikų personalo. Kai grįžo gydytoja į gimdyklą, įbėgo kažkokia kartu ir pirmą kartą matyta moteris, rėkdama: „Kas įleido į teritoriją vyrą?“. Dėmesys nuo mano žmonos buvo nukreiptas spręsti, kas ten per vyras ir kas jį įleido“, – ir šiandien stebisi Donatas. – „Nenuleidau nuo žmonos akių, mačiau ,kaip ji sukaupia paskutines jėgas, kaip ant jos veido ir kūno trūkinėja kapiliarai. Jos veidą nuolat vilgiau vandeniu, nes ji visa degė“.

Vietoje paaiškinimo, kokia mirties priežastis – tyla

Vyro tikinimu, kai gydytoja sugrįžo prie jo gimdančios žmonos, ėmė šaukti į pagalbą akušerę, esą kūdikis netrukus turėtų gimti. Tą akimirką nuo moters pilvo atsikabino kūdikio širdies ritmą ir sąrėmių dažnį rodantis matuoklis, tačiau į tai medikai, anot Donato, dėmesio nekreipė. Pats vyras tikina matuoklį bandė išlaikyti prispaudęs prie žmonos pilvo, kita ranka laikydamas moters koją.

„Mano žmona maldavo medikų pagalbos, nes jautė, kad sąrėmio metu stūmimas nebuvo efektyvus, truko jėgų, tačiau medikų personalas nesiėmė jokių veiksmų, tik kartojo: „Susikaupk ir stumk“.

Žmona išstūmė vaikelį, tik jo verksmo nesigirdėjo... Viena iš medikių pakomentavo: „O va ko tu toks pridusęs“. Netrukus gydytojos akyse pasirodė panika, ji sustingo. Ačiū Dievui, akušerė griebė vaikelį ir pradėjo jį gaivinti. Atsigavusi gydytoja pradėjo kviesti gaivinimo komandą. Netrukus personalo stokojanti gimdykla prisipildė, bet dalis tiesiog spoksojo, kol gaivinimo komanda, atiduodama paskutines jėgas, dirbo“, – pasakoja Donatas.

Ir šiandien jis pamena, kaip gaivinimo komandos gydytojas kelis kartus bandė klausti, kada gimė vaikas, tačiau tik, anot pašnekovo, kone 4 kartą užrikus kažkas iš minios jam atsakė – 1val. 24min. Vyrui šis atsakymas pasirodė toks neužtikrintas, lydimas murmesio, kad jam kilo įtarimų, jog šoko ištikti medikai gimimo laiko tiesiog neužfiksavo.

„Mes su žmona visą tą laiką, kol gaivino sūnelį likome nuošalyje. Žmona apie 20-30 min. gulėjo prakirpta ir stipriai kraujavo. Visą šį laiką, kol gaivino vaikelį, meldėmės, kad sūnus pradėtų kvėpuoti. Dabar suprantu, kad ačiū Dievui, jog mano žmona liko gyva. Deja, mūsų sūnus gimė ir nebeatmerkė akių, nebeįkvėpė oro... Jis užduso prieš pat gimdamas, ir niekas jam nepadėjo. Negaliu apsakyti to skausmo, ir jausmo kai šiuos žodžius pasakė priėjęs gaivinimo komandos gydytojas“, – išgyvenimais dalijasi Donatas.

Šeima teiravosi gydytojo sūnaus mirties priežasties, tačiau šis, kaip teigia vyras, neatsakė, tik pasiūlė kreiptis į gimdymą priėmusią gydytoją. Pastaroji, pasak Donato, paklausta nepratarė nė žodžio.

„Atrodė, kad žemė maišosi su dangum, sunku buvo suvokti, kas įvyko. Atrodė taip, tarsi tai būtų netikra.

Mano žmoną susiuvo. Po kiek laiko bandė kelti į ratukus ir išvežti į palatą, tačiau žmona apalpo. Velniškai išsigandau, kad neteksiu ir jos. Netrukus sušokę medikai ją atgaivino, bet kai ji pabudo, buvo tarsi ne mano žmona… Ji žiūrėjo į mane tokiomis tuščiomis akimis, prašė atnešti mūsų vaikelį, sakė, kad jai būtina jį pamaitinti. Gretimoje gimdykloje pradėjo verkti kūdikis, o ji klausė, kodėl nuo jos slepia sūnelį. Tai buvo sunkiausios minutės mano gyvenime… Nuo nualpimo iki kito ryto mano žmona neatsiminė nieko, o man tas laikas buvo vos pakeliamas, nes turėjau vaidinti, kad nieko nenutiko ir sakyti, kad viskas gerai, nes bijojau, kad žmona neatlaikys “, – prisimena Donatas.

Medikai manė užsiuvę moters viduje virkštelę

Atmintis apie tragiškai pasibaigusį gimdymą moteriai visgi grįžo, vos tik ši ryte nubudo. Vyras neslepia – netekties skausmas buvo nepakeliamas. Kartu vis dar kankino nežinia dėl sūnaus mirties priežasties, tačiau to, ką išgirdo iš gydytojos, užsukusios konsultuoti į palatą, šeima nesitikėjo.

„Atsakymas buvo „mistinė mirtis“, „nepaaiškinama mirtis“, – šiuo atsakymu ir šiandien stebisi Donatas.

Ir tai – ne paskutinė, šeimą pribloškusi žinia. Anot vyro, medikai panoro ultragarsu ištirti moterį, nes budėjęs personalas nebuvo tikras, ar gimus kūdikiui jie išėmė placentą su virkštele. Esą medikai buvo šoke ir galėjo siūdami per gimdymą padarytą pjūvį kartu užsiūti moters viduje ir placentą su virkštele. Tiesa, atlikus tyrimą ultragarsu paaiškėjo, kad nuogąstauta be reikalo.

„Nors mano žmona visiškai nepastovėjo ant kojų, ir ją kankino tas pats drebulys, kuris kamavo gimdymo metu, mus norėjo iš gimdymo namų išleisti tą pačią dieną. Aš kategoriškai nesutikau ir pasakiau, kad liksime iki pirmadienio. Gydytoja geranoriškai sutiko.

Per šias dienas mus aplankė beveik visas tas tris paras budėjęs ir besikeitęs kolektyvas. Net trys medikės reikšdamos užuojautą pasakė, kad jei būtų laiku padarytas cezaris, būtume turėję sūnelį gyvą, bet tai juk mūsų sūnaus neprikels...

Pirmadienį išeidami iš ligoninės gavome dokumentus, kuriuose buvo neteisingai nurodytas vaiko gimimo laikas, kuris mums iki skausmo įsirėžė – liepos 31 diena 1val. 24min. Dokumente buvo parašytas gimimas 1val. 40min. Tuoj pat paklausiau, kodėl laikas neatitinka. Mums pradėjo pasakoti apie valstybinius konkursus, laimėtus laikrodžius, kurie visose gimdyklose rodo neteisingą laiką, ir pridūrė, kad tėvas atsakingas už vaiko gimimo laiko fiksavimą. Tai sukėlė mums šoką ir pyktį.

Gimdymo namų vedėja – visiškai arogantiškas, neužjaučiantis žmogus. Mes jos klausėme, kodėl ji nežino, kokia buvo visa situacija ir koks buvo gimdymas, o ji atšovė, kad jai ne personalas turi pasakoti apie susidariusią situaciją ir pasekmes, bet mes turime ateiti ir papasakoti, kas įvyko“, – išgyvenimais dalijasi Donatas.

Visgi atsakymą apie tikrąją vaiko mirties priežastį šeimai pavyko sužinoti, bet tam jie turėjo kreiptis į teisėsaugą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kartu teismo medicinos gydytojai atliko mirusio kūdikio autopsiją. Valstybinės teismo medicinos tarnybos išduotame tėvams rašte nurodyta mirties priežastis – vaisiaus asfiksija arba, paprastai tariant, uždusimas gimdymo metu. Kūdikis buvo sveikas, išnešiotas, jokių ligų, išskyrus faktą, kad apie vaisiaus kaklą buvo apsisukusi virkštelė, nurodyta nėra.

Žmoną po košmariško gimdymo namo parvežęs vyras netrukus vėl turėjo kviesti medikus. Moters sveikata buvo tiek pašlijusi, kad jai teko savaitei gultis į ligoninę.

„Iki dabar jos akyse nematau gyvenimo, jos kupinos liūdesio ir skausmo... Bijau ją palikti vieną... Mes iki šiol turime klausimų Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovybei. Kodėl nebuvo pakankamai personalo ir buvome palikti gimdymo metu tik su valytoja be medikų? Vedėjos komentaras buvo, kad tai yra normalu. Kaip gydytoja gali dirbti, jei ji kritinėmis situacijomis supanikuoja? Kokia dirbančių gydytojų kompetencija, jei jie nesugeba įvertinti bendrosios gimdyvės būklės? Kodėl buvo nuspręsta nedaryti Cezario? Nes nebuvo to gebančio atlikti mediko? Trūko personalo? Siekiama kažkokio natūralaus gimdymo procento, keliančio prestižą? Kodėl neišvežė mano žmonos į klinikas, kai matė, kad nesusitvarkote? Ką reiškia medikų pasakymas „mistinė mirtis“, „nepaaiškinama mirtis“? Jei jau tokie nuostabūs vaiko ir gimdyvės gyvybiniai duomenys, KUR MŪSŲ SŪNUS?“, – skausmu netveria kūdikio netekusi šeima.

Gimdymo namai situacijos nekomentuoja

Naujienų portalas LRT.lt raštu kreipėsi situacijos paaiškinimo į Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovybę, bet sulaukė tik trumpo atsakymo iš LSMU Kauno ligoninės vyriausiojo komunikacijos specialisto Sauliaus Tvirbuto.

„LSMU Kauno ligoninės Krikščioniškuose gimdymo namuose panašių įvykių nebuvo daugelį metų. Tai labai skaudi nelaimė. Nuoširdžiai užjaučiame pacientę ir jos artimuosius. Tai sukrėtė ir įstaigos darbuotojus, nes Krikščioniškųjų gimdymo namų personalas yra atsidavęs savo darbui, ką rodo gausūs, šilti pacienčių atsiliepimai.

Deja, medicina ne visada pajėgi išgelbėti gyvybes. Suprantant, koks ypatingas šis atvejis, buvo iškart pasiūlyta profesionalių psichologų pagalba, tačiau pacientė atsisakė. Šio įvykio detalės tiriamos, todėl platesnio komentaro negalime pateikti”, – raštu pateiktame komentare tvirtina S. Tvirbutas.

Visgi kūdikio netekusi šeima yra įsitikinusi, kad dėl vaiko mirties atsakomybę turėtų prisiimti Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų medikai, dėl to pora yra pasiryžusi iškęsti visus teisminius procesus ir tikina kovosianti iki galo.

Pagal šeimos pateiktą skundą ikiteisminį tyrimą dėl atvejo atlieka Kauno apygardos prokuratūros 1-asis Baudžiamojo persekiojimo skyrius pagal baudžiamojo kodekso 229 straipsnį: „Tarnybos pareigų neatlikimas“. Tyrimui vadovauja prokuroras Tomas Stalionis. Jeigu baudžiamojoje byloje bus pripažinti kaltais Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų medikai, dalyvavę minėtame gimdyme, jiems gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kiek baudžiamojoje byloje gali būti kaltinamųjų – Kauno apygardos prokuratūra neatskleidžia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt