Sveikata

2021.08.11 21:40

Trys juodos COVID-19 savivaldybės Lietuvoje: vienų vadovai skaičiais abejoja, kiti beda pirštu į gyventojus – į koronavirusą žiūrima atsainiai

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.08.11 21:40

Klaipėdos apskrityje sergamumo COVID-19 situacija sparčiai blogėja. Trečiadienį jau trys savivaldybės nusidažė juoda spalva. Nors ne visos savivaldybės sutinka su pateikiama statistika, tačiau ligoninėse padėtis iškalbinga – sparčiai tirpsta COVID-19 liga sergantiesiems skirtų lovų skaičius, nors jis yra vis plečiamas, dominuoja delta atmaina, kovidiniai skyriai atveriami vis naujose ligoninėse, pradeda ryškėti gydymo įstaigų personalo trūkumo problema.

Trys savivaldybės nusidažė juoda spalva

Nuo antradienio trys Klaipėdos apskrities savivaldybės perkopė 500 naujų užsikrėtimų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį.

Didžiausias sergamumas fiksuojamas Skuodo rajone, kur minėtas rodiklis siekia 536 atvejus. Aukštas sergamumas fiksuojamas ir Klaipėdos mieste bei Palangoje, kur sergamumo rodikliai atitinkamai siekia 513 ir 506 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.

„Visose Klaipėdos apskrities savivaldybėse sergamumas yra aukštesnis nei Lietuvos vidurkis ir stebime, kad sergamumas auga. Sergamumas auga ne tik Klaipėdos apskrityje, panašios tendencijos yra stebimos ir kituose Lietuvos regionuose. Galbūt pas mus ta situacija yra šiek tiek prastesnė nei kitur. Vien tik Klaipėdos mieste, lyginant su tuo, kokia situacija buvo liepos pabaigoje, stebime, kad sergamumas išaugo beveik du kartus per dvi savaites“, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Raminta Mitkuvienė.

Sergamumas auga dėl greitai plintančios ligos atmainos, kuri pasižymi kur kas didesniu užkrečiamumu. Taip pat apeliuojama ir į žmonių atsakingumą.

„Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kokia bus ta epidemiologinė situacija. Reikėtų nepamiršti pasinaudoti moksliniais laimėjimais – skiepais, nes su tokiais vakcinacijos tempais, kokie yra dabar, sugrįžti į normalų gyvenimą, koks buvo iki pandemijos pradžios, gali tekti dar negreitai“, – dėstė R. Mitkuvienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad labai svarbu ir tai, kad susirgę asmenys bendradarbiautų su NVSC specialistais epidemiologinio tyrimo metu, kai yra identifikuojami rizikingą sąlytį turėję asmenys.

Su tokiais vakcinacijos tempais, kokie yra dabar, sugrįžti į normalų gyvenimą, koks buvo iki pandemijos pradžios, gali tekti dar negreitai.

R. Mitkuvienė

Pusė apskrities židinių – Klaipėdoje

Šiuo metu visoje Klaipėdos apskrityje fiksuojami 23 aktyvūs protrūkiai, 12 iš jų yra uostamiestyje, 6 – Palangoje, po 2 – Kretingos ir Šilutės rajonuose, 1 – Klaipėdos rajone. Iš visų Klaipėdos apskrityje fiksuojamų aktyvių ligos židinių 4 nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir 1 – globos namuose.

Pastaruoju metu NVSC specialistai pastebi, kad padaugėjo ligos židiniais virstančių viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių. Tai siejama su liepos pabaigoje pakeistu Vyriausybės nutarimu, kuriuo buvo išplėstas profesijų, kurių atstovams yra būtina reguliariai tikrintis dėl COVID-19, ratas, tad tyrimų skaičius išaugo, nustatoma daugiau atvejų bei protrūkių.

Ar kaip nors keisis gyvenimas juoda spalva nusidažiusiose savivaldybėse – kol kas dar nežinoma.

„Bet kokie sprendimai dėl tam tikrų ribojimų įvedimo yra priimami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Dabar, kadangi situacija prastėja ir pakankamai greitai, tai, kiek man žinoma, šiuo metu yra svarstomos galimybės taikyti vienokius ar kitokius ribojimus. Sprendimus dėl ribojimų priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė“, – paaiškino R. Mitkuvienė.

Skuodo rajone bus šaukiamas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis

Kaip minėta, šiuo metu didžiausias sergamumas fiksuojamas Skuodo rajone. Ši savivaldybė jau ilgokai buvo tarp tų miestų, kur liga išplitusi labiausiai.

„Jau kuris laikas buvome po Klaipėdos ir Palangos – treti nuo galo. Tikrai mus tai jaudina ir stengiamės viską daryti. Agituojame dėl vakcinavimo, organizavome įvairias akcijas. Dabar vakcinacija yra suaktyvėjusi. Gal turėjo įtakos Vyriausybės komunikacija, kad nevakcinuotiems reikės tikrintis. Bet aš asmeniškai matyčiau, kad yra atsainus gyventojų požiūris į COVID-19 ligą“, – situaciją Skuodo rajone apibūdino šios savivaldybės meras Petras Pušinskas.

Šiuo metu Skuodo rajone pilnai paskiepyti yra 39,4 proc. gyventojų. Tačiau šiuo metu išaugęs susidomėjimas skiepais teikia vilčių.

Kiekvieną šeštadienį žmonės be išankstinės registracijos gali pasiskiepyti turgavietėje rengiamų akcijų metu, ketvirtadienį visi norintys pasiskiepyti be išankstinės registracijos visuose pirminės sveikatos priežiūros centruose. Siekiama sudaryti ir dar daugiau sąlygų pasiskiepyti įvairiose miesto vietose.

Skuodo rajone, anot mero, fiksuojamas vienas aktyvus COVID-19 ligos židinys, tačiau miesto valdžiai nerimą kelia neatsakingas žmonių elgesys, atveriantis kelią ligai plisti.

Epidemiologinius tyrimus atliekantys specialistai P. Pušinską yra informavę, kad nemažai užsikrėtusių žmonių slepia nuo specialistų informaciją apie tai, kur lankėsi galimai užkrečiamuoju periodu, su kuo kontaktavo ir pan.

Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybė ketina imtis priemonių – ketvirtadienį numatyta šaukti Ekstremalių situacijų komisijos posėdį, kurio metu bus tariamasi dėl galimų priemonių įvedimo.

„Yra toks pamąstymas, kad bus orientuojamasi į žmonių sąmoningumą, supratingumą ir tai bus labiau rekomendacinio pobūdžio priemonės. Renginiai visur vyksta, tik reikia didesnės kontrolės, kaip laikomasi visų rekomendacijų, draudimų – ar naudojamos kaukės uždarose patalpose, ar vyksta registracija ir pan.“, – dėstė P. Pušinskas.

Klaipėdos valdžia su statistika nesutinka

Kol Skuodo rajone bandoma imtis galimų priemonių siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, Klaipėdos, kuri taip pat pateko į juodąją zoną, valdžia yra linkusi dvejoti dėl šiuo metu pateikiamos statistikos tikslumo.

„Aš jau prieš pusantro mėnesio kalbėjau, kad tai bus neišvengiama, nes žmonės vasarą vyksta prie jūros atsipūsti, atsipalaiduoti. Kontaktai didėja ir atsiranda didesnės grėsmės užsikrėsti. Kokie gali būti mūsų žingsniai? Mes galime apeliuoti tik į žmonių sąmoningumą, skatinti juos skiepytis, parengti materialines priemones ir tam tikras prielaidas jeigu prasidėtų masinis susirgimas ligoninėse ar kitose vietose“, – dėstė Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Vicemero teigimu, uostamiesčio testavimo punktuose nemaža dalis besitikrinančiųjų yra ne klaipėdiečiai, o kitų regiono miestų gyventojai.

„Regiono savivaldybės skiria mažiau laiko ar mano, kad reikia mažiau dėmesio tam skirti. Todėl žmonės važiuoja į Klaipėdą ir didina mūsų procentą, bet toks jis iš tiesų nėra“, – aiškino A. Cesiulis.

Pripažįstama, kad vakcinacijos tempas Klaipėdoje galėtų būti didesnis. Šiuo metu čia yra paskiepyta 45,6 proc. gyventojų. Prastesnė situacija tik Plungės, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse.

Tiesa, pastebima, kad mobilios vakcinavimo komandos, atvežančios skiepus arčiau žmonių, Klaipėdoje pasiteisino.

Neseniai Klaipėda sulaukė nemažai kritikos, kai mieste vienas po kito įvyko du daugybę žmonių sukvietę renginiai – liepos pabaigoje šventiniu ritmu uostamiestį užliejo Jūros šventė, o rugpjūčio pradžioje surengtas Klaipėdos pilies džiazo festivalis.

Vis dėlto miesto valdžia, panašu, dėl to neįžvelgia savo kaltės valdant vis labiau kaistančią situaciją Klaipėdoje, kuri dar iki šventės pateko į raudonąją zoną.

„Jeigu jau kalbame, kad Jūros šventė tapo pavojumi ir grėsme ne tik klaipėdiečiams, bet ir svečiams, aš galėčiau pateikti kitaip – galbūt svečiai ir atvežė tas visas problemas mums, kurių nebuvo tol, kol nebuvo. Kitas dalykas, kaip sakoma, kad Klaipėdoje buvo renginių gausa ir pan. – turime tai, ką turime. Tačiau kaip tada paaiškinti Skuodo tapimą juodąja savivaldybe? Skuode jokių Jūros švenčių nevyko. Aš manau, kad tai, kas priklauso, mes darome“, – dėstė vicemeras.

A. Cesiulis teigė nežinantis, kaip būtų galima žmones paskatinti aktyviau skiepytis ir pasitikėti vakcinomis.

Juoda tapusi Palanga neketina užsidaryti ar imtis kitų griežtų priemonių

Juoda spalva nusidažiusios Palangos savivaldybės valdžios atstovų taip pat nenustebino tokia situacija, tačiau čia, kaip ir uostamiestyje, bandoma nesutikti su oficialia statistika.

„Nelabai nustebome dėl skaičių, kadangi dėl statistikos neatitikimų mes klausimus keliame nuo vasaros vidurio, kuomet Palangos sergamumo skaičiai pradėjo didėti“, – sakė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.

Anot jos, šiuo metu Palangoje serga 66 žmonės ir apie 20 proc. iš jų yra ne Palangos savivaldybės gyventojai.

„Mes labai rimtai žiūrime į tuos skaičius, juos stebime. Kol kas tikrai neplanuojame užsidaryti ar kitų didesnių suvaržymų negu Vyriausybė nustatyti“, – teigė A. Kilijonienė.

Tvirtinama, kad palangiškiai labai aktyviai vakcinuojasi ir tą jau padarė apie 60 proc. kurorto gyventojų. Skatinti vakcinuoti darbuotojus raginamos ir įvairios kurorto įmonės.

Ligoninėse situacija kaista, serga ir medikai

Nors kai kurios savivaldybės nėra linkę pripažinti oficialios statistikos ir aiškina, jog juodomis savivaldybėmis tapo dėl kitų miestų gyventojų migracijos, tačiau situacija sunkiai COVID-19 liga sergančius pacientus gydančioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), gana aiškiai byloja apie vis pavojingesnę padėti visoje apskrityje.

KUL vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio teigimu, pacientų skaičius ligoninėje auga jau maždaug dvi savaites. Trečiadienį šioje ligoninėje buvo gydomi 96 pacientai, 18 iš jų gydomi reanimacijoje. 12 labai sunkių pacientų taikoma plaučių ventiliacija, kitiems – skirta padidinto slėgio deguonies terapija.

V. Janušonio teigimu, daugiausiai pacientų sulaukiama iš Skuodo, Palangos, Kretingos.

„Iš 96 pacientų, iš kurių yra dvi gimdyvės jau pagimdžiusios, turime pasiskiepijusių 7, tačiau pilnai pasiskiepijusių iš tų 7 yra 3, o 4 gavę tik vieną skiepo dozę dar“, – sakė V. Janušonis.

Kol kas uostamiestyje dominuoja delta atmaina. Per pastarąsias tris paras visi KUL laboratorijoje tirti mėginiai buvo delta atmainos variantai.

Pastebima, kad COVID-19 užsikrečia ir medikai. V. Janušonio teigimu, visame regione nėra nė vienos ligoninės, kur nebūtų užsikrėtusių medikų. KUL šiuo metu COVID-19 liga serga vienas gydytojas ir dvi slaugytojos, iš jų du žmonės buvo pasiskiepiję.

KUL kartą jau buvo didintas COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų lovų skaičius, į darbą įsijungė ir kovidinį skyrių aktyvavo ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė, tačiau aiškėja, kad tokių pajėgų uostamiestyje nebepakanka.

„Šiandien regione turime 128 lovas ir yra paruoštas mūsų, kaip organizuojančios įstaigos, sprendimas – planuojame nuo penktadienio išplėsti lovų skaičių iki 193 lovų ir padidinti dar reanimacijos lovų skaičių ir žiūrėsime, kas bus toliau“, – sakė V. Janušonis.

Numatoma, kad didinant lovų skaičių regione kovidiniai skyriai pradės veikti Šilutės, Kretingos ir Tauragės ligoninėse. Įstaigos yra tam pasiruošusios.

Augant sergamumui ir ligoninių užimtumui ima ryškėti ir medikų trūkumo problema.

„Mūsų ir kitų įstaigų pagrindė problema yra personalas. Tai yra atostogos, serga, kitos priežastys. Praėjusiais metais neatostogavo, o šiemet daug kas atostogauja. Mes neturime moralinės teisės stabdyti tas atostogas, todėl, kad žmonės pavargsta. Jie labai sunkiai dirba“, – pastebėjo pašnekovas.

KUL vyriausiojo gydytojo nuomone, susiklosčius tokiai situacijai vargu, ar būtų veiksminga griebtis lokalių karantinų tose savivaldybėse, kur liga išplitusi labiausiai.

„Mūsų valstybė yra nedidelė. Reikėtų valstybės mastu taikyti priemones“, – sakė V. Janušonis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt