Stebėdamas sparčiai augantį COVID-19 pacientų užimtų lovų skaičių šalies ligoninėse Bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas bei matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius tikina, kad vėliausiai per Žolines pasieksime 300 lovų ribą, nuo kurios Vyriausybė ketina įvesti šalyje ribojimus.
Praėjusios paros duomenimis iš visų 454 ligoninėse esančių lovų, skirtų COVID-19 pacientų gydymui, pusė jau yra užimta, visoje šalyje gydomas 231 asmuo. Prieš savaitę tokių hospitalizuotų pacientų buvo ketvirtadaliu mažiau – rugpjūčio 1 dienos duomenimis šalies ligoninėse buvo gydomi 174 pacientai.
„Jei žiūrėtume savaitės duomenis, matytume, kad nuo visų naujų užsikrėtimo atvejų 6 proc. yra paguldoma į ligoninę. Jeigu mūsų šalyje pasiskiepijusių procentas daugiau augtų, jeigu jis būtų pastebimai didesnis, santykis patenkančių į ligonines turėtų būti mažesnis.
Tokia tendencija stebima Jungtinėje Karalystėje (JK), Izraelyje – ten santykis tarp sergančių COVID-19 ir hospitalizuotų ar mirusių pastebimai pasikeitė, jis yra mažesnis lyginant su tuo, kas buvo prieš kitas COVID-19 bangas. Lietuvoje, deja, to nėra. Mes turime tuos 6 proc. ir jeigu išsilaiko ši tendencija, tie 6 proc. kitą savaitę turėtų sugeneruoti 300 ligoninėse paguldytų pacientų“, – sakė matematikos mokslų daktaras.
Tikisi, kad Vyriausybė sprendimo dėl ribojimų neatsisakys
Dar praėjusią savaitę Vyriausybė nutarė sieti būsimus ribojimus su 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų šalies ligoninėse. Tai numatyta ministrų kabineto protokoliniame nutarime dėl tolesnio COVID-19 pandemijos valdymo. Ministrų kabineto sprendime numatyta, jog artėjant prie minėtos 300 pacientų ligoninėse ribos, kontaktinės veiklos, išskyrus kai kurias išimtis, būtų leistos tik turintiems galimybių pasą.
Šią savaitę Vyriausybė posėdyje iš esmės pritarė siūlymams, kurie gerokai išplės galimybių paso naudojimą bei smarkiai apribos paslaugas ir veiklas neturintiems imuniteto, ribojimų.
Paslaugas neturintiems imuniteto siūloma apriboti dviem etapais – pirmieji ribojimai įsigaliotų, COVID-19 lovų užimtumui sveikatos priežiūros įstaigose pasiekus 250 (šiuo metu – 200). Remiantis V. Zemlio-Balevičiaus prognozėmis, tai įsigaliotų nuo rugpjūčio 15 dienos. Leidžiamų veiklų sąrašas be imuniteto nuo rugsėjo 13 dienos trumpėtų dar labiau.
Duomenų mokslininkas tikisi, kad pasiekus 300 COVID-19 lovų užimtumo ribą ligoninėse Vyriausybė savo sprendimo įvesti neskiepytiems asmenims ribojimus neatsisakys.
„Jeigu Vyriausybė užsibrėžė ribą, kuri visiems žinoma, tai tada būtų keista, kad tai ribai atėjus jie pakeistų sprendimą. Iš kitos pusės, yra taip nutikę ir su zonomis, kai nieko nebuvo daroma. Visgi aš manyčiau, kad šį kartą turėtų sprendimo laikytis, nes hospitalizacija yra esminis rodiklis. Mes saugomės, nes nenorime, kad vėl ligoninės persipildytų, nes tada suprastėja ir visos sveikatos apsaugos darbas“, – vylėsi V. Zemlys-Balevičius.
Jungtinės Karalystės statistika: COVID-19 atvejų skaičius augo, mirčių – ne
Kad vakcinacijos didesni mastai duoda naudą, puikiai iliustruoja JK pavyzdys. Nuo gegužės pabaigos iki liepos 17 dienos besiformavusi nauja COVID-19 banga, kurią sukėlė delta atmainos protrūkis, ėmė slopti. Tačiau, kas įdomiausia, kad pastaroji susirgimų banga visiškai nesukėlė atgarsio mirčių statistinėse lentelėse.
Paskutinis didelis mirčių nuo COVID-19 šuolis fiksuotas sausio-vasario mėnesiais. Būtent tuo metu Europoje patvirtintos ir pradėtos naudoti COVID-19 vakcinos. Šiandienos mirtingumo nuo koronavirusinės infekcijos rodikliai JK prilygsta praėjusių metų vasaros situacijai, kai buvo pasibaigusi pirmoji COVID-19 banga.
„Dėl situacijos JK yra pora hipotezių. Pirma, kad pas juos vakcinavimo procentas yra pakankamai aukštas. Tyrimai rodo, kad 90 proc. šios šalies populiacijos turi antikūnus prieš COVID-19, JK yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje pagal paskiepijimą tiek prima, tiek antra vakcinos doze. Vyresnio amžiaus asmenų ten apskritai kone 100 proc. paskiepyta.
Reikia turėti omenyje, kad JK apribojimus gyventojams ir laikė ilgiau negu mes. Lietuvoje ribojimai realiai buvo panaikinti gegužę, o JK – liepos viduryje. Tai irgi prisidėjo prie rodiklių gerėjimo kartu su dideliu vakcinacijos mastu. Dabar žiūrėsime, kas pas juos bus rudenį. Jeigu rudenį naujos bangos nebebus, reikš, kad JK turės tiek paskiepytų žmonių, kiek reikia visuotiniam imunitetui, kad virusas daugiau nebeplistų. Jeigu banga bus – reiškia, reikia aukštesnio gyventojų vakcinavimo procento“, – sakė matematikos mokslų daktaras.
Delta užsikrėsti rizika kyla vaikus auginantiems tėvams
Dabartinė situacija Lietuvoje duomenų mokslininkui kelia nerimą. Mat nauja COVID-19 susirgimų banga formuojasi vasarą, kai paprastai fiksuojamas atvejų skaičiaus mažėjimas, kai daugiau žmonių laiko praleidžia lauke, kai utravioletinė spinduliuotė yra didesnė – visa tai paprastai apriboja viruso plitimą.
„Čia problema su COVID-19 yra ta, kad dabar yra vasara, vyksta gyventojų vakcinacija ir vasarą virusas plinta. Klausimas, koks tuomet bus ruduo, kada paprastai suaktyvėja visos peršalimo ligos? Ar nebus dar vienos bangos? Reiškia, iki to laiko reikia kuo daugiau pasiskiepyti gyventojų, nes tik didėjant imunizuotų asmenų skaičiui susirgimų banga slopsta“, – pabrėžė V. Zemlys-Balevičius.
Matant šias tendencijas, matematikos mokslų daktaro įsitikinimu, šiandien be ribojimų neskiepytiems žmonėms Lietuvoje šios COVID-19 bangos nepavyks suvaldyti.
Tuo tarpu visiškai paskiepyti gali jaustis ramiau – turimi moksliniai duomenys rodo, kad, nepaisant žaibiško delta atmainos plitimo, vakcinuotiems gyventojams susirgti sunkiai rizika yra labai maža ir liga greičiausiai primins lengvus gripo simptomus. Visgi V. Zemlys-Balevičius pabrėžia, kad infekcijos šį kartą išvengti yra gerokai sunkiau, ypač tėvams, kurie rudenį privalės išleisti vaikus į mokyklas.
„Mano nuomone, kai prasidės mokyklos, tai visi, kas turi vaikų, persirgs delta, taip pat ir vakcinuoti, bet jie sirgs lengva forma, nes pagal tai, koks yra delta varianto užkrečiamumas, vaikų neapsaugosime, ypač, kai jaunesnio amžiaus vaikai nėra skiepyti, tai jie ir platins.
Kol kas kalbama, kad testavimas mokyklose bus tik rekomendacija. Visgi, jeigu mes jų netestuosim – net nežinosim, kad liga plinta“, – pabrėžė matematikos mokslų daktaras.
COVID-19 jau įsisuko į vaikų gretas
Kartu V. Zemlys-Balevičius atkreipė dėmesį į Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) duomenis, kur jau registruojami sunkios COVID-19 ligos atvejai tarp vaikų. Pavyzdžiui, JAV transliuotojas „NBC News“ praneša, kad vaikų infekcijų antplūdis kelia susirūpinimą gydytojams. Šie teigia, kad galimas COVID-19 poveikis vaikams yra „didesnis nei gripas kada nors galėtų sukelti“.
Medikai pabrėžia, kad sergantiems COVID-19 vaikams gali išsivystyti daugialypis uždegiminis sindromas arba MIS-C (vaikų daugiasisteminio uždegiminio atsako sindromas), o tai savo ruožtu po kelių savaičių gali sukelti pavojingą uždegimą aplink širdį ir kitus organus.
Per pastarąsias dvi savaites išaugo COVID-19 sergančių vaikų, paguldytų į Naujojo Orleano vaikų ligoninę, skaičius: nuo nulio iki 20. Iki delta atmainos plitimo gydytojai tikina nieko panašaus vaikų grupėje nėra matę. Didesnį vaikų sergamumą stebi ir Floridos vaikų ligoninių medikai.
Nors kol kas oficialių duomenų apie delta atmainos poveikį vaikams nėra, spėjama, kad tai gali būti susiję ne tik su didesniu viruso užkrečiamumu, bet ir su tuo faktu, kad vaikai iki 12 metų nėra apskritai skiepijami.
Matydamas, kas vyksta JAV, V. Zemlys-Balevičius tikino, kad nebegalima vienareikšmiškai pasikliauti teiginiu, kad COVID-19 vaikai serga lengvai.
Pats V. Zemlys-Balevičius yra trijų vaikų tėvas, kurių du – jaunesni nei 12 metų, reiškia, jie rudenį sutiks neskiepyti. Jauniausios atžalos duomenų mokslininkas į darželį leisti neketina, nes šeima turi galimybę dirbti iš namų nuotoliniu būdu. Visgi vyresnieji du rugsėjį privalės grįžti į mokyklas, o šioje situacijoje V. Zemlys-Balevičius mato vienintelę išeitį – vaikus periodiškai testuoti namuose, nors vienas tų vaikų yra skiepytas.
„Testuosiu du vyresniuosius, o ką darysi? Bent žinosiu, ar jie nesusirgo, o gal parnešė virusą namo. Aš galėsiu juos izoliuoti ir apsaugoti. Antigeno testai kainuoja 3 eurus – du kartus per savaitę testuojant suma susidaro nedidelė, aš sau galiu tai leisti. Kiti galbūt negali.
O galbūt mokyklose testuos – tai būtų dar geriau. Bet tada testuosiu savus vaikus tarpuose tarp mokyklos testavimo. Su reguliariu testavimu tu gali greičiau pamatyti, jeigu vaikas susirgo ir imtis priemonių, kad apsaugotum save ir kartu apsaugotum visą klasę. Nieko daugiau padaryti negalime, nes žinome, kad ir nuotolinis mokymas nėra išeitis“, – sakė matematikos mokslų daktaras.
