Sveikata

2021.08.01 15:31

Kur baigiasi norma ir prasideda psichinis sutrikimas?

Gazeta Wyborcza2021.08.01 15:31

Ką psichiatrai ir psichologai laiko norma? Ir ar apskritai ar yra kažkokia norma? Juk galų gale kiekvienas esame ypatingas.

Iš šio Lenkijos dienraštyje „Gazeta Wyborcza“ publikuoto vadovo sužinosite, koks elgesys signalizuoja ligą arba psichinį sutrikimą, kuo remiantis jie yra diagnozuojami, kaip psichiatrijoje yra apibūdinamas normalus žmogus ir kada galima kalbėti apie ligą arba psichinį sutrikimą.

Gyvenimas yra toks komplikuotas, kad sunku pasakyti, kur baigiasi įprastas elgesys ir kur prasideda nenormalus.

Prof. Adamas Wichniakas iš Varšuvos psichiatrijos ir neurologijos instituto visiškai nevartoja tokių terminų kaip „normalus“ ar „nenormalus“: „Vengiu jų net privačiuose pokalbiuose. Galime sakyti, kad kažkas yra psichiškai nesveikas arba, atvirkščiai, psichiškai sveikas. Esame įpareigoti tik tokiems vertinimams“, – teigia profesorius A. Wichniakas.

Tad kaip, atsižvelgiant į visas aplinkybes, turėtume apibūdinti ligą arba psichinį sutrikimą?

„Tai – ligos, kurias galime atpažinti pagal dabartinę psichiatrijos žinių būklę. Tai yra įmanoma, nes yra žinomi vertinimo kriterijai, o taip pat daug reikšmės turi gydytojo patirtis“, – aiškina prof. A. Wichniakas.

Tam tikrą psichinę ligą ar sutrikimą pasaulyje apibūdina dvi svarbiausios klasifikacijos. Viena iš jų yra ICD-10 – Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija.

Antroji – Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas „DSM-5“ (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) arba jau penktoji šio vadovo versija, kurią sukūrė ir išleido Amerikos psichiatrų asociacija.

Ar tai jau psichinė liga, ar vis dar normalus elgesys?

Niujorko White Plains ligoninės Nerimo ir fobijos centro direktorius dr. Fredricas Neumanas pabrėžia, kad žmonės su psichikos sutrikimais dažnai mums atrodo ypatingi: „Jie yra ekscentriški, netgi savotiški. Tačiau jų keistenybėse nėra jausmų ar emocijų, kurių nepatirtų kiti žmonės“.

Dr. F. Neumanas pateikia medicinos studento, kuris ruošėsi būti psichiatru, pavyzdį. Per praktiką psichiatrijos skyriuje jo buvo paprašyta įvertinti 18-metės merginos būklę. Po ginčo su mokytoja mergina metė mokslus ir susidomėjo religija. Ji pradėjo valgyti blogą maistą, rengtis ir elgtis netvarkingai, kas jai buvo neįprasta. Atvirkščiai, mergina iki tol dažniausiai buvo labai tvarkinga.

Likus dienai iki jos paguldymo į ligoninę mergina buvo rasta sėdinti ant metro platformos ir siūbuojanti kojomis. Po kelių pokalbių su ja praktikantas pasakė skyriaus vedėjui nemanantis, kad mergina serga. Vienintelis netipiškas dalykas, kurį jis įžvelgė merginos elgesyje, buvo padrikos mintys ir šiek tiek prislėgta nuotaika.

Nors jo pacientė mažai ką galėjo papasakoti apie visą incidentą metro stotyje, studentas pats nusprendė, kad tai tebuvo jaunatviškas pokštas. Jis tikėjo, kad paauglystė – tai laikas, kai žmogus linkęs elgtis neprotingai ir impulsyviai, taip pat domėtis religija. Studentas prisipažino, kad praeityje pats elgėsi panašiai, o jo kambarys iki šiol atrodo netvarkingai. Galiausiai jis pridūrė, kad jei ši mergina turi psichikos sutrikimų, galbūt jis pats ir, žinoma, kai kurie jo kurso draugai, taip pat serga.

Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, studento diagnozė buvo klaidinga. Mergina turėjo psichozinių sutrikimų, bet jis negalėjo nustatyti, kur baigėsi įprastas elgesys ir kur jau prasidėjo sutrikimas. Studentas tiesiog neturėjo patirties.

Pusiausvyroje esanti psichika arba psichinės sveikatos indikatoriai

Ar psichiškai sveikas žmogus – tai žmogus, kuriam nebuvo diagnozuotos psichinės ligos arba psichiniai sutrikimai?

„Vien tik ligų ir psichinių sutrikimų nebuvimas nereiškia, kad kažkas yra visiškai psichiškai sveikas. Taip pat svarbus gebėjimas gerai funkcionuoti gyvenime, pasižymėti gerais socialiniais ir profesiniais santykiais, savirealizacija“, – aiškina prof. A. Wichniakas.

Neprofesionalui lengviau apibūdinti, kas, jo manymu, yra nenormalu, nei nustatyti, kas yra norma. Nors ši riba yra sunkiai apčiuopiama patiems gydytojams (dėl mūsų įvairovės, įskaitant kultūrinę įvairovę), kai kurie psichiatrai visgi pamėgino apibrėžti, kas yra normalus žmogus. Dr. F. Neumanui tai pirmiausiai yra asmuo, kuris dažniausiai jaučiasi laimingas. Žinoma, ne nuolat. Šis žmogus pyksta, kai yra nusivylęs, nusiminęs, kai kažkas jam nesiseka. Toks asmuo nusimena, kai ką nors praranda ir kartais taip pat bijo.

Tokio žmogaus jausmai aiškiai sutampa su gyvenimo aplinkybėmis. Kadangi kiekvieno žmogaus gyvenimo aplinkybės yra skirtingos, mūsų jausmai taip pat yra skirtingi.

Nepaisant to, bendrai vertinant, psichiškai sveikas žmogus laiko save laimingu. Jis gali bendrauti su kitais žmonėmis, yra asertyvus vienoje situacijoje ir taikingas kitoje. Galbūt jis nesijaučia komfortiškai bendraudamas su visais, tačiau jaučiasi saugiai tarp savo šeimos narių ir draugų. Be to, jis tapatina save su religinių ar visuomenės grupių nariais. Toks žmogus gali mylėti, o tai reiškia, kad jam būdingas pasitikėjimas ir jautrumas.

Toks žmogus dažnai jaučiasi tiek atsidavęs kitiems žmonėms ir net idėjoms, kad neretai praranda save siekdamas didesnio tikslo. Galiausiai, turėdamas vaikų, jis tampa jų dalimi, o artimo žmogaus netektis jam yra ne tokia reali ir mažiau bauginanti.

Normalus žmogus gali dirbti su pasitenkinimu ir atsipalaiduoti laisvalaikiu. Jam patinka žaisti.

Tačiau, pasak amerikiečių psichiatro, labiausiai apibrėžiantis psichiškai sveiką žmogų bruožas yra lankstumas, leidžiantis jam prisitaikyti prie įvairių gyvenimo keliamų reikalavimų.

Jis taip pat iki tam tikro lygio gali toleruoti konfliktus, nusivylimą ir vienišumą. Jam sekasi darbe, bendraujant su aplinkiniais žmonėmis ir šeimoje.

Galima iki begalybės mėginti nupiešti visiškai psichiškai sveiko žmogaus paveikslą, tačiau, mėginant perteikti mažiausias detales, toks žmogus vis mažiau primena realiai egzistuojantį asmenį.

Kas rodo psichinį sutrikimą?

Nustatant diagnozę psichiatrui yra svarbu, kaip konkretus simptomas trukdo žmogaus gyvenimui.

„Amerikos vadovėliuose tai yra vienas svarbiausių kriterijų diagnozuojant ligą“, – sako prof. A. Wichniakas.

Šie kriterijai – tai simptomų, formuojančių būdingus, ilgai trunkančius sindromus, grupė. Depresijos atveju jie užtrunka mažiausiai dvi savaites.

Be to, paciento būklei negali turėti įtakos smegenų ligos neurologine prasme ar bet kurios kitos somatinės ligos. Jos taip pat negali sukelti psichoaktyvios medžiagos.

Kitas svarbus kriterijus – tai akivaizdžiai neigiamas šių simptomų poveikis žmogaus funkcionavimui. Tik tada, kai visos šios aplinkybės pasireiškia vienu metu, psichiatras gali nustatyti psichinę ligą ar psichinį sutrikimą.

„Paprastai nėra pagrindo jaudintis, jei kažkas nutiko tik vieną kartą ir trūko neilgai, o vėliau apskritai visiškai dingo. Nors, kaip gydytojas, tokiose situacijose visada rekomenduoju būti atsargiems. Kai psichiatrai nėra 100 proc. tikri dėl simptomų klasifikacijos, jie paprastai laukia, kol jie vėl pasirodys. Tačiau niekada negali žinoti, kada tai įvyks ir ar apskritai įvyks“, – pabrėžia prof. A. Wichniakas.

Pasa jo, manoma, kad pasaulyje yra apie 7 proc. žmonių, kurie periodiškai patiria haliucinacijas, t. y. mato ar girdi dalykus, kurių nemato ir negirdi kiti. Kažką, kas, pasak kitų, neegzistuoja. Jei susiduriama su taip vadinamu izoliuotu simptomu – asmuo nepraneša apie jokius kitus nukrypimus – tai nėra nei sutrikimas, nei psichinė liga. Yra nemažai elgesio sutrikimų, kurie nukrypsta nuo normos, tačiau neturi nieko bendra su liga.

Taip pat yra pavyzdžių, kai kažkoks elgesys ankščiau buvo laikomas norma, o šiandien jau nebe ir atvirkščiai.

„Pavyzdžiui, taip buvo su homoseksualumu. Pirmajame „DSM“ klasifikacijos leidime jis buvo laikomas psichiniu sutrikimu. 1974 m. homoseksualumas buvo išbrauktas iš šio vadovėlio. Naujausiame, penktame „DSM“ leidime prie psichikos sutrikimų yra priskiriamas, pavyzdžiui, priešmenstruacinis sindromas“, – sako prof. A. Wichniakas.

Genų ir aplinkos įtaka depresijos eigai

Depresija yra susijusi su dviejų smegenų neuromediatorių – serotonino ir norepinefrino – sutrikimu. Depresija sergančio žmogaus organizme yra per mažai šių medžiagų ar į jas reaguojančių receptorių. Deja, vis dar nėra aišku, kas lemia šį deficitą.

Serotoninas, sąveikaudamas su kitu hormonu, melatoninu, reguliuoja miegą, apetitą, kūno temperatūrą, kraujospūdį, priverčia susitraukti lygiuosius raumenis. Jis taip pat turi įtakos seksualiniams poreikiams ir impulsyviam elgesiui. Jei serotonino lygis organizme yra nepakankamas, galime būti agresyvūs, pavargę ir jautresni skausmui.

Norepinefrinas mobilizuoja smegenis ir kūną veikti, padidina ir palaiko budrumą, pagerina atminties darbą ir koncentraciją, taip pat daro įtaką vidaus temperatūros reguliavimui. Norepinefrinas taip pat išskiriamas žarnyno nervų sistemoje, kur koordinuoja žarnyno ir sekrecinę veiklą. Kartu su adrenalinu (ir šiek tiek silpniau nei jis) veikia „kovok ar spruk“ sistemoje, paruošdamas kūną didelio energijos kieko panaudojimui.

Įtaką depresijos vystymuisi turi ne tik genetiniai, bet ir aplinkos veiksniai. Tai reiškia, kad net jei kažkas iš tėvų paveldėjo polinkį į nuotaikos sutrikimą, jis nebūtinai turi susirgti. Ar taip atsitiks, priklauso ir nuo žmogaus genų (nėra vieno „depresijos geno“), ir nuo to, ar jo gyvenime yra veiksnių, sukelsiančių depresiją. Prie jų galima priskirti ne tik artimo žmogaus netektį, sunkią ligą, bet ir... lėtinį stresą.

Iš dalies polinkį į depresiją iš tikrųjų gali lemti mūsų charakterio bruožai, savivertė, tai, kaip reaguojame į sunkias situacijas, kokius reikalavimus sau keliame ir kiek ilgai išgyvename nesėkmes. Nuotaikos sutrikimai labiausiai gresia jautresniems žmonėms, kurie yra mažiau atsparūs stresui ir linkę reaguoti su baime ir nerimu. Į depresiją linkę žmonės dažnai vartoja žodžius „privalau“, „turėčiau“ ir „aš negaliu“.

Genetiškai linkę į depresiją žmonės turi tam tikrą DNR jungiklį, kuris tik ir laukia, kada bus įjungtas. Galime išvengti ligos, jei gyvenimo sąlygos to neskatina. Niekada negali žinoti, kas bus kauliuku, nuversiančių likusią domino kauliukų grandinę.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien Visą parą
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI Kasdien 16-19 val.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.