Po karantino ne visoms moterims sudaroma galimybė gimdyti kartu su jų pasirinktu asmeniu, pažymi „Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga“. Asociacijos duomenimis, skirtingose ligoninėse moterų galimybė rinktis lydintį asmenį varijuoja nuo 15 iki 68 proc., tačiau Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė sako, kad realių apribojimų nebeliko, o lydinčio asmens pasirinkimas yra moters sprendimas.
Asociacija „Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga“ (MGIS) kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir ligoninių administracijas, prašydama sudaryti galimybes kiekvienai gimdyvei gimdyti su jos pasirinktu lydinčiu asmeniu.
Kaip rašoma MGIS kreipimesi, moterų galimybė pasirinkti lydintį asmenį gimdymo metu stipriai sumažėjo nuo COVID-19 pandemijos pradžios ir iki šiol nepasiekė ikipandeminio lygio. 2019–2020 metais MGIS atliko gimdyvių patirčių apklausą, kurioje dalyvavo 2,7 tūkst. tais metais Lietuvoje gimdžiusių moterų.
„Rezultatai rodo, kad iki pirmojo karantino paskelbimo 83 proc. gimdyvių lydėjo jų pasirinktas asmuo. Tačiau iki pat 2020 metų pabaigos, net ir atšaukus karantiną 2020 metų vasarą, minėtas rodiklis negrįžo iki ankstesnių skaičių ir gimdymo metu lydintį asmenį turėjo tik 57 proc. moterų.
Skirtingose ligoninėse moterų galimybė rinktis lydintį asmenį varijuoja nuo 15 iki 68 proc. Tai reiškia, kad šiuo metu Lietuvoje gimdančių moterų galimybė pasirinkti, kas jas lydės, yra stipriai apribota. Daug moterų jos išvis neturi, kai kurioms sudaromos kliūtys rinktis joms tinkamiausią asmenį arba ribojamas šio asmens dalyvavimo laikas“, – argumentuojama MGIS kreipimesi.
Šalia esantis artimasis užtikrina saugumo jausmą
Pasak MGIS atstovės Marinos Pukelienės, subjektyvus gimdymo vertinimas yra vienas esminių dalykų, darančių reikšmingą įtaką visapusei moters savijautai po gimdymo, tad lydinčio asmens dalyvavimas gali būti svarbus dėl skirtingų priežasčių.
„Čia kyla didžiulis sunkumas, kai mes, kaip visuomenė, esame įpratę gimdymo „sėkmę“ vertinti „gyva mama ir gyvas vaikas“ skale, kai norisi labai konkrečių ir apčiuopiamų rodiklių, kurie gali būti lengvai apibendrinami“, – portalui LRT.lt sako M. Pukelienė.
Kai kurios šeimos, išskiria MGIS atstovė, turi poreikį, kad šeima naujagimį sutiktų drauge, kitais atvejais norima gimdyti su dula, kad nereikėtų galvoti, su kuo gimdymo metu palikti vyresnius vaikus ar užsitikrinti emocinį palaikymą.
Naujagimio gimimas yra svarbi patirtis ir partneriams, o pasirinkto asmens nebuvimas šalia moteriai gali kelti nesaugumo jausmą, kas gali turėti realių rimtų pasekmių moters emocinei ir fizinei savijautai, pavyzdžiui, moteris gali susidurti su potrauminio streso sindromu, pasakoja M. Pukelienė.
„Saugumas gimdymo metu yra bazinis poreikis – tam, kad moteris galėtų atsiduoti sklandžiam gimdymo procesui, ji turi jaustis saugi. O tai yra subjektyvus patyrimas. (...) Tarkim, signalas, kuris gimdymo metu gali būti priimtas kaip „čia nesaugu“, gali būti praviros gimdyklos durys, direktyvus bendravimo tonas, be atsiklausimo atliekamos procedūros, šalti įrankiai ir kuo įvairiausi kiti dirgikliai.
Labai svarbi dar viena Lietuvos moterims, deja, gana dažna patirtis – kažkada gyvenime patirtas seksualinis nesaugumas, priekabiavimas ar išnaudojimas. Tokios moterys gimdymo metu gali jaustis itin pažeidžiamos, bet emocinio saugumo poreikis yra bendras visoms gimdančiosioms, ir dažnai jį suteikia būtent jos pasirinktas lydintis asmuo“, – įvardija pašnekovė.
Trūksta informacijos, nekvestionuoja nurodymų
M. Pukelienės teigimu, šiuo metu padidėjusį apribojimų skaičių įstaigos aiškina COVID-19 pandemijos valdymu. Ji pastebi, kad pirmojo karantino metu Lietuvoje buvo įvesti griežti apribojimai, nors, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pirmojo karantino metu buvo priimtas sprendimas, kad lydintis asmuo yra svarbus moters savijautai ir sklandžiam gimdymui, todėl galėjo dalyvauti gimdyme, jei testo rezultatas buvo neigiamas.
„Labai dažnai susiduriame su situacija, kad moterys pasirenka nekvestionuoti taisyklių ar nurodymų, susijusių su gimdymo ir nėštumo priežiūra, todėl medikams net netenka argumentuoti savo stacionarų sprendimų.
Svarbu pabrėžti, kad iš asmeninių pokalbių, pavyzdžiui, socialinių tinklų forumuose, galima matyti, jog moterims tikrai rūpi, joms neramu ar baisu, kad galimai gimdys vienos, iki šiol trūksta informacijos apie stacionarų politikas, tačiau taip pat nedrąsu klausti ar juo labiau tikslintis apie galimybes. Turime situaciją, kai nėra susiformavusios praktikos medicinos srityje komunikuoti ir paaiškinti vienų ar kitų sprendimų“, – LRT.lt sako M. Pukelienė.
MGIS atstovė tikisi, kad ligoninių komunikacija gali būti padrąsinimas moterims aiškiau sužinoti, kaip savo tvarką organizuoja vienas ar kitas stacionaras: „Jei gautume atsakymus, kad niekur iš tiesų apribojimų nėra, tai būtų tikrai tvirtas signalas moterims, kad jos turi absoliučiai teisėtus lūkesčius gimdyti su lydinčiu asmeniu, kuris joms yra labiausiai reikalingas gimdymo metu“.
Moteris gali nuspręsti
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė prof. dr. Diana Ramašauskaitė teigia, kad šiuo metu lydinčio asmens pasirinkimo klausimas neturėtų būti problema. Anot jos, tokie ribojimai veikė tik karantino pradžioje – nuo kovo iki gegužės pabaigos ar birželio vidurio.
„Kai sąlygos atlaisvėjo, lydintis asmuo vėl galėjo dalyvauti gimdyme. Tikrai niekur nėra parašyta, kad lydintis asmuo būtinai turi būti vaiko tėvas, sutuoktinis... (...) Nematome, kad būtų problema – moters valia, ką ji pasirenka lydinčiu asmeniu“, – portalui LRT.lt pažymi D. Ramašauskaitė.
Jos teigimu, atskirose ligoninėse galėjo nutikti tokių situacijų, kai nebuvo įleistas pasirinktas asmuo, tad toks priminimas įstaigoms yra naudingas.
D. Ramašauskaitė taip pat priduria, kad net iki pandemijos nebuvo daug moterų, kurios lydinčiu asmeniu pasirinktų ne vaiko tėtį ar partnerį.
„Labai retai būdavo dula ar mama, draugė, sesuo... (...) Moteris gali apsispręsti, kas gali būti lydinčiu asmeniu. Iš sveikatos priežiūros specialistų taip pat neturėtų būti neigiamos nuostatos, kad bus kitas asmuo, o ne tradiciškai vyras, sutuoktinis ar gyvenimo draugas.
Man atrodo, tai nėra pati didžiausia problema, bet, kadangi tikriausiai kažkurioje gydymo įstaigoje problema buvo iškilusi, labai gerai, bus dar kartą pasikartota, tos problemos neturėtų likti“, – akcentuoja Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė.
Svarbiausias kriterijus – moters pasirinkimas
MGIS kreipimesi atkreipiamas dėmesys į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, kad pandemijos metu moteris turi teisę į orią ir pagarbią gimdymo priežiūrą, kurios vienas iš aspektų – teisė pasirinkti lydintį asmenį gimdymo metu.
„Rekomendacijose nėra numatyti jokie lydinčio asmens pasirinkimo ribojimai, taip pat nėra apibrėžta, kas turėtų būti šis asmuo. PSO rekomendacijose aiškiai teigiama, kad svarbiausias kriterijus – moters pasirinkimas.
Todėl galima daryti išvadą, kad dabartiniai ribojimai, kai leidžiama lydinčiu asmeniu pasirinkti tik gimdyvės sutuoktinį ar partnerį, bet ribojama galimybė pasirinkti juo dulą ar kitą svarbų asmenį, prieštarauja gerosioms praktikoms ir tarptautinėms bei nacionalinėms rekomendacijoms“, – pažymima MGIS kreipimesi.
Anot asociacijos, nustačius konkrečias gaires lydinčio asmens testavimui dėl COVID-19, nelieka jokių kliūčių gimdyme dalyvauti bet kuriam vienam moters pasirinktam lydinčiam asmeniui. Pabrėžiama, kad svarbu suvienodinti stacionarų praktikas dėl lydinčio asmens pasirinkimo bei dėl galimybės atlikti COVID-19 testą.
„Skirtingos praktikos apriboja gimdyvių teises, ypač gyvenvietėse, kur pasirinkti gimdymo vietą yra sunku. COVID-19 testo prieinamumas stacionare yra viena esminių praktikų, kuri įgalintų gimdyvę pasirinkti lydintį asmenį pagal jos poreikį, neribojant šios galimybės galimomis problemomis su testo atlikimu už stacionaro ribų“, – tvirtina MGIS.
Kreipimesi prašoma ministrą įpareigoti visus gimdymo stacionarus suvienodinti praktiką, užtikrinant teisę gimdyvei laisvai pasirinkti lydintį asmenį, neriboti jo buvimo laiko gimdymo metu. Stacionarų administracijos kviečiamos įsitikinti, kad užtikrinamos tokios teisės.
Kas gali dalyvauti gimdyme?
Kaip LRT.lt perdavė Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacijos skyrius, šiuo metu lankyti gimdyme gali visi asmenys, turintys sveikatos priežiūros įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens leidimą, pagal vadovo nustatytą tvarką, užtikrinant infekcijos kontrolę.
Taip pat atitinkantys vieną iš Vyriausybės nutarime „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytų kriterijų:
- yra pasiskiepiję viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:
- praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „COVID-19 Vaccine Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;
- praėjus 2 savaitėms nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
- praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo;
- po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;
- praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „COVID-19 Vaccine Moderna“, „COVID-19 Vaccine Janssen“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu;
- persirgo COVID-19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);
- atlikus COVID-19 tyrimą ir gavus neigiamą atsakymą – ne anksčiau nei prieš 72 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikus SARS-CoV-2 PGR tyrimą arba ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikus antigeno testą;
- yra vaikai iki 16 metų.
