Savaitgalį ir visą kitą ateinančią savaitę sinoptikai prognozuoja Lietuvoje tropinius karščius. Visgi atėjusios pirmos karštos vasaros dienos siejasi ne tik su atostogų malonumais. Medikai įspėja, kad karštis gali būti pavojingas ne tik vyresniems bei sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Perkaitimas, saulės smūgis, nudegimai ar net hipoksija (deguonies badas) yra sveikatai ir gyvybei pavojingos būklės ir gali ištikti bet kurį, nepaisantį medikų patarimų ir sveiko proto.
Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany patikino, kad pirmomis karštomis birželio dienomis iškvietimų dėl saulės ar šilumos smūgių nebuvo, tačiau artėjant tropiniam savaitgaliui medikai nerimauja.
Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė naujienų portalui LRT.lt taip pat patvirtino, kad šilumos ar saulės smūgio ištiktų pacientų kol kas nėra, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad termometrų stulpeliams šaunant į viršų būtina išlikti budriems.
Saulės smūgis – lengviausia perkaitimo forma
Besaikis buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose be tinkamo galvos apdangalo, ypatingai 11-17 val. laiku, kai saulė yra pati kaitriausia, gali baigtis saulės smūgiu. Mat tiesioginiai saulės spinduliai, krintantys ant nepridengtos galvos, kartu kaitina ir smegenis: kylant jų temperatūrai smegenys plečiasi, dėl to gali sutrikti smegenų funkcija.
Anot I. Juškienės, galvos apdangalas yra tik viena iš priemonių, saugančių nuo saulės smūgio. Karštą vasaros dieną, jos tikinimu, reikėtų rinktis pavėsingas vietas, taip pat dėvėti laisvus rūbus, jeigu labai karšta – juos galima ir sudrėkinti. Taip pat rekomenduojama vartoti daug vėsių nesaldžių skysčių.
„Saulės smūgis yra pati lengviausia perkaitimo forma. Per kiek laiko ištinka saulės smūgis – labai individualu, tai priklauso nuo organizmo ištvermingumo. Vieniems atviroje saulėje užtenka pabūti 3-4 valandas, vyresnio amžiaus žmogui ir po poros valandų gali pasireikšti simptomai. Kuo žmogus vyresnis arba kuo vaikas yra mažesnis, tuo saulės smūgis patiriamas greičiau. Saulės smūgio metu gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas, gali šiek tiek sutrikti termoreguliacija. Žmogus, patyręs saulės smūgį, paprastai išlieka sąmoningas – tai skiriasi nuo hipertermijos“, – sakė I. Juškienė.
Kad greta esantį žmogų ištiko saulės smūgis, išduoda keli pagrindiniai požymiai: būdamas atviroje saulėtoje erdvėje žmogus pradeda skųstis galvos skausmu, vemia, išbąla, pasidaro apatiškas, jį išmuša šaltas prakaitas, pakyla kūno temperatūra. Saulės smūgio ištiktas žmogus taip pat gali nualpti, netekti sąmonės. Jeigu saulės smūgio ištiktam pacientui nebus laiku suteikta pagalba, šis gali numirti.
Anot šeimos gydytojos, pastebėjus saulės smūgiui būdingus požymius būtina nedelsiant nukentėjusįjį gabenti į vėsią patalpą, jei tokios arti nėra – į pavėsį.
„Žmogų būtina išrengti, apkloti drėgnu rankšluosčiu ar sudrėkintais drabužiais. Taip pat reikėtų duoti atsigerti vėsaus vandens ir leisti žmogui ramiai pagulėti. Kol asmuo yra sąmoningas, kviesti greitosios medicinos pagalbos tikrai neverta. Vėmimas ir pykinimas paprastai praeina per kelias valandas. Bet jeigu žmogaus būklė yra sudėtingesnė, jis yra apatiškas, sunkiai kontaktuoja net būdamas pavėsyje – greitąją pagalbą kviesti yra būtina“, – pabrėžė I. Juškienė.
Šilumos smūgio ištiktas kūdikis gali mirti ir per valandą
Kepinant saulei pavojinga ne tik būti jos tiesioginiuose spinduliuose, bet ir prikaitintose patalpose, automobiliuose, taip pat uždarose patalpose dirbant su šilumą spinduliuojančiais įrenginiais. Ilgiau pabuvus įkaitintoje, tvankioje ir nevėdinamoje patalpoje gali ištikti šilumos smūgis.
Dažniausiai nuo šilumos smūgio nukenčia asmenys, vidurdienį dirbdami šiltnamiuose, sportuodami nevėdinamose prikaitusiose patalpose, sėdėdami nevėdinamame automobilyje. Didžiausiai rizikos grupei priskiriami vyresnio amžiaus žmonės virš 75 metų, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys psichikos sveikatos ar skydliaukės sutrikimų, antsvorio bei mažamečiai vaikai.
Šilumos smūgio ištiktam pacientui staigiai pakyla kūno temperatūra, jis ima gausiai prakaituoti, taip netenka gyvybiškai svarbių skysčių ir druskų. Per kelias minutes šilumos smūgį patyrę asmenys gali prarasti sąmonę. Šilumos smūgio ištiktas žmogus, jei šiam laiku nesuteikiama pirmoji pagalba, gali numirti.
„Šiluminio smūgio simptomai labai panašūs į saulės smūgio, tačiau pagrindinis – vėmimas, stiprus galvos skausmas, taip pat gali pasireikšti šaltkrėtis. Jeigu tai pasireiškia ne atviroje vietoje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių, dažniausiai uždaroje patalpoje – reiškia, žmogus patyrė šilumos smūgį“, – tikino I. Juškienė.
Jei pastebėjote, kad greta esančiam žmogui staiga ėmė svaigti galva, paraudo jo veidas, padažnėjo kvėpavimas, pats žmogus tapo vangus, nerišliai kalba, eidamas svyruoja į šonus – greičiausiai jį ištiko šilumos smūgis. Pacientas taip pat gali skųstis pilvo skausmais, vemti, viduriuoti.
„Priklausomai nuo žmogaus organizmo, amžiaus, sveikatos būklės, vartojamų vaistų mirtis po šilumos smūgio žmogų gali ištikti skirtingai: tai gali įvykti ir per kelias valandas, ir per kelias paras. Pavyzdžiui, prikaitintame automobilyje paliktas kūdikis gali mirti ir per valandą, nes kuo vaikas yra mažesnis, tuo jo termoreguliacija yra mažiau subrendusi“, – dėmesį atkreipė šeimos gydytoja.
Pastebėjus šilumos smūgiui būdingus simptomus būtina nukentėjusįjį kuo skubiau vesti į vėsią patalpą, nurengti, patogiai paguldyti į horizontalią padėtį ir vėsinti šaltais kompresais, pavyzdžiui, uždengti kūną sudrėkinta paklode ar drėgnais rūbais. Gerti vėsaus vandens tokiam žmogui galima duoti tik tuomet, jeigu jis yra sąmoningas.
„Nesąmoningas žmogus nesugebės gerti ir užsprings. Apskritai būtina atidžiai stebėti žmogaus sąmonę, nes dažnai aplinkiniai patys supanikuoja ir to nukentėjusiojo nežiūri. Kol jie panikuoja – žmogui gali sutrikti sąmonė, jis gali pradėti vemti. Būna, kad netekęs sąmonės žmogus tiesiog atpila skrandžio turinį ir juo užspringsta. Jei matome, kad žmogus vemia, reikia jį paversti ant šono. Taip pat jokiais būdais nesiūlyti šilumos smūgio ištiktam žmogui savo vartojamų vaistų“, – pabrėžė I. Juškienė.
Jei žmogaus būklė prastėja, jis praranda sąmonę – būtina kuo skubiau kviesti medikus.
Odos nudegimai paaiškėja tik grįžus nuo pajūrio namo
Viena dažniausių gyventojų klaidų – besaikis mėgavimasis saulės spinduliais prie vandens telkinių. Ištisą dieną tysojimas saulėje gali baigtis odos nudegimais, o šie gali tapti ir odos vėžio priežastimi. I. Juškienė patarė, kad vykstant mėgautis saulės voniomis pirmiausia būtina pasirūpinti apsauginiu odos kremu.
Saulės voniomis mėgaujantis net ir Lietuvoje pirmiausia reikėtų naudoti 50 SPF kremą nuo saulės, ypač veido, kaklo ir krūtinės srityje. Taip pat, jeigu planuojame saulėje būti ilgesnį laiką: vykti dienai į ekskursiją, dalyvauti renginyje atviroje erdvėje. Vasaros antroje pusėje, kai oda jau kiek įrudusi, galima naudoti ir 20-30 SPF kremus nuo saulės. Mėgautis saulės spinduliais saugu iki 11 val. ryto ir po 16 val. Po deginimosi saulėje būtina odą gausiai drėkinti.
„Reikia nepamiršti, kad 50 SPF saulės kremas ilgiausiai apsaugo 4 valandas. Jeigu per šį laiką yra maudomasi, prakaituojama, kūnas šluostomas rankšluosčiu ar kitaip tas kremas nuvalomas – reikėtų kremo sluoksnį po to atnaujinti. Be to 50 SPF apsaugo tik nuo ultravioletinių spindulių, nuo saulės smūgio tai neapsaugo“, – dėmesį atkreipė šeimos gydytoja.
Pasak I. Juškienės, žmonės dažnai iš pat pradžių nė neįtaria, kad jų oda nudegė saulėje, nes nejunta skausmo. Mat nudegimas paprastai paaiškėja po kelių valandų grįžus iš pajūrio ar kitos vietos, kur buvo nesaikingai mėgaujamasi saulės voniomis.
„Tada pradedame justi perštėjimą, karštį, gali pasireikšti net ir šaltkrėtis. Pūslės ir skausmas paprastai atsiranda po paros. Taip pat vietos su nudegimais parausta, ištinsta, peršti, po to niežti. Skausmas nudegusios vietos yra gana intensyvus“, – vardijo I. Juškienė.
Visgi jeigu žmogus nesmarkiai nudegė saulėje, būtina pažeistas vietas kuo skubiau vėsinti ir bent keletą dienų vengti tiesioginių saulės spindulių. Tiesa, vėsinti reikia pamažu, jokiu būdu ant nudegusios vietos negalima dėti ledo, kad dar labiau nepažeistume odos.
Pažeistas vietas geriausia tepti vaistinėse parduodamomis specialiomis nudegimams malšinti skirtomis priemonėmis, turinčiomis pantenolio, kuris ramina sudirgintą odą, bei vitaminų A ir E, kurie taip pat dalyvauja odos atsinaujinimo procesuose. Jei tokių po ranka nėra, galima griebtis ir liaudiškų priemonių, tokių kaip jogurtas, kefyras, varškė ar šviežių bulvių tarkiai.
„Liaudiškos priemonės, kaip ir homeopatija, iš esmės nėra blogos, jei padeda žmogui. Tačiau tikrai nerekomenduojama tepti nudegusios odos jokiais aliejais: nei kokoso aliejumi, nei jokiu kitu, nes oda turi kvėpuoti ir po truputį atsinaujinti. Tai turėtų būti lengvos konsistencijos greitai susigeriantys preparatai“, – patarė šeimos gydytoja.
Jei nudegimo vietose ant odos susidarė vandeningos pūslės, pastebimi infekcijos požymiai, pavyzdžiui, nemalonus kvapas ar pūliavimas – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Baisiausia karščio pasekmė – deguonies badas
Tačiau pati pavojingiausia karščio sukeliama būklė – hipoksija arba deguonies badas, kuris atsiranda sulėtėjus kvėpavimui arba sutrikus deguonies pernešimui organizme. Mat, pasak I. Juškienės, perkaitus centrinė nervų sistema taip pat yra pažeidžiama.
Prasidėjus hipoksijai trumpą laiką žmogus dar gali būti sąmoningas. Pastebėjus, jog šalia esančiam asmeniui sutriko kvėpavimas – būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Hipoksija yra galutinis simptomas patyrus šilumos ar saulės smūgį, rodantis, kad situacija komplikuojasi. Ji gali pasireikšti ir po poros valandų. Prasidėjusią hipoksiją išduoda veido spalvos pasikeitimai. Jeigu žmogus parausta, sunku atskirti, nuo ko jis raudonuoja: ar nuo saulės nudegimo, ar nuo beprasidedančių kvėpavimo sutrikimų. Dėl to būtina įvertinti, ar žmogus kvėpuoja, ar kilnojasi jo krūtinės ląsta. Taip pat reikia stebėti odos būklę. Jeigu tik atsiranda požymių, kad žmogus nebekvėpuoja – būtina nedelsiant pradėti daryti širdies masažą su įkvėpimais“, – patarė I. Juškienė.
