Plečiantis vakcinacijai nuo COVID-19, dažniau sulaukiama ir klausimų, kaip šiuos skiepus derinti su kitais, kokius intervalus tarp jų reikalinga išlaikyti, norint geriausio įmanomo imuninio atsako. Apie skiepų nuo koronaviruso sąveikas su kitomis vakcinomis duomenų kol kas nesama, todėl išlaikyti tarpus gydytojai rekomenduoja, tiesa, tai daroma ne dėl kontraindikacijų ir žalos, bet mažesnio efektyvumo.
Kovas ir balandis – patys aktyviausi mėnesiai, kada daugiausia gyventojų į klinikas suplūsta dėl skiepų nuo erkinio encefalito. Pastarasis skiepas Lietuvoje yra ypač aktualus, mat erkių platinamomis ligomis, tokiomis kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga, kasmet suserga 2-3 tūkst. žmonių. Dėl šių sunkių erkių platinamų ligų Lietuva paskelbta endemine zona. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau nuo erkinio encefalito vakcinos yra pati veiksmingiausia priemonė. Tik šie metai išskirtiniai tuo, kad kartu vykdoma ir intensyvi gyventojų vakcinacija nuo COVID-19. Nors šiuo metu skiepijamos prioritetinės grupės, ir jų tarpe jau kyla klausimų, ar galima tą pačią dieną ar tą pačią savaitę skiepytis ir nuo COVID-19, ir nuo erkinio encefalito.
Pasak klinikos „MediCA“ šeimos gydytojos Izabelės Juškienės, jau nuo kovo pradžios, atšilus orams, padaugėjo norinčių skiepytis, pirmiausia nuo erkinio encefalito. Intervalai tarp šio skiepo ir vakcinos nuo koronaviruso priklauso ir nuo pastarosios gamintojo, tačiau visais atvejais pertrauka rekomenduojama.
„COVID-19 vakcina yra negyva vakcina, tai reiškia, kad mes į organizmą įleidžiame sukėlėjo dalį, jo RNR. Derinti negyvą vakciną su kitomis vakcinomis mes galime, bet kalbant konkrečiai apie COVID-19 vakciną, kurios sąveika su kitomis vakcinomis nėra ištirti, grynai tik dėl to rekomenduojama išlaikyti intervalus tarp vakcinacijos. Nes jeigu mes imtume negyvų vakcinų principą, pavyzdžiui, erkinio encefalito ir difterijos-stabligės, jas galime derinti tarpusavyje, skiepyti vieną dieną, nesilaikydami intervalų. O COVID-19 atveju intervalų išlaikymas priklauso nuo to, kokią vakciną gausite – ar 21 dienos, ar ilgesnį. Po to intervalo mes ir rekomenduotume pratęsti vakcinaciją erkinio encefalito vakcina, kiek įmanoma susidėlioti tas vakcinavimo schemas su šeimos gydytoju ar imunologu, infektologu“, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė I. Juškienė.
Pasak jos, atidžiau vertinamas nėščiųjų skiepijimas keliomis vakcinomis. Pasiekus 22-23 nėštumo savaites, skiepą nuo erkinio encefalito rekomenduojama atidėti po gimdymo, jeigu tai įmanoma. Skiepijantis nuo šios ligos trečią kartą intervalas siekia tarp pusės metų ir metų, tad skiepo atidėjimas tokiuose rėmuose nemažina vakcinacijos efektyvumo, aiškino gydytoja.
„Ar COVID-19 infekcija ar erkinis encefalitas, prioritetą mes visgi vienareikšmiškai rekomenduojame teikti COVID-19 vakcinai, bet iš esmės kovido skiepui reikėtų planuoti grubiai apie dviejų mėnesių intervalą ir visus skiepus vykdyti po to“, – pridūrė I. Juškienė. Tas pats galioja ir su kitomis vakcinomis, sakė ji.
Atidžiais gydytoja rekomendavo būti tuos, kurie planuoja keliones į užsienio šalis, kuriose reikalingi skiepai nuo vienos ar kitos ligos.
„Visos vakcinos, kurios yra negyvos, gali būti derinamos tarpusavyje, tame tarpe, pavyzdžiui, ir geltonojo drugio vakcina, kuri yra gyva ir po jos reikia vieno mėnesio intervalo. Tarkime, jeigu žmogus nusprendžia keliauti į šalį, kurioje reikalinga vakcinacija nuo hepatito B, difterijos-stabligės ir geltonojo drugio, tai norint išvykti pirmiausia reikėtų planuoti COVID-19 vakciną – tai yra apie dviejų mėnesių intervalas, o tas kitas tris vakcinas, kurios būtų atliekamos po dviejų mėnesių, galima būtų daryti vieną dieną ir nereikėtų išlaukti mėnesio intervalo. Nes arba skiepijame vieną dieną, kadangi įeina gyva vakcina, arba darome dar vieno mėnesio intervalą, tad, pavyzdžiui, po geltonojo drugio vakcinos skiepytis nuo hepatito ir difterijos-stabligės būtų galima po mėnesio, jeigu nepadarome tą pačią dieną“, – kalbėjo I. Juškienė.
Artimu metu nederinti skiepo nuo COVID-19 su kitomis vakcinomis – bendra rekomendacija, tačiau tai nėra dėl rizikų sveikatai, teigė šeimos gydytoja.
„Tai nėra kontraindikacija, tai nereiškia, kad jeigu neišlaikėte mėnesio intervalo ir pasiskiepijote, tarkime, pneumokoko skiepu, jums kažkas atsitiks. Tikrai ne, tiesiog imuninė sistema gali būti dar nepilnavertiškai susiformavusi nuo COVID-19 ir imuninis atsakas gali būti ne toks veiksmingas, koks galėtų būti, jeigu neįmaišytume papildomos vakcinos“, – laidoje „Sveikata“ sakė I. Juškienė.
Pasak I. Juškienės, po skiepo nuo COVID-19 apie 80 proc. asmenų jaučia vienokį ar kitokį neūmų šalutinį poveikį – diskomfortą skiepo vietoje, nedidelį karščiavimą, raumenų maudimą. Ji išvardijo organizmo reakcijas, apie kurias jau derėtų pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kreiptis į šeimos gydytoją.
„Dėl ko jau reikėtų susirūpinti ir pranešti, pavyzdžiui, apie limfmazgių padidėjimą toje pusėje. Tarkime, gavote skiepą į kairę ranką ir padidėjo limfmazgiai kairėje pažastyje. Arba atsirado aukšta temperatūra, pavyzdžiui, 39 laipsnių, trunkanti tris dienas ir ilgiau, atsiradusi anafilaksinė reakcija, kuomet ištinstame po gauto skiepo, vėmimas ar viduriavimas, kai jis yra gausus – apie tokius atvejus tikrai reikėtų pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, užpildant jų tinklalapyje specialiai tam skirtą anketą“, – kalbėjo I. Juškienė.
Virusologas prof. Saulius Čaplinskas laidoje „Sveikata“ atkreipė dėmesį, jog rekomenduojami intervalai įvairuoja priklausomai nuo COVID-19 vakcinos gamintojo ir susiformuojančio imuniteto ypatybių.
„Kiekvienas vakcinos gamintojas klinikinių tyrimų metu pats nustato, kada galima pasiekti maksimalų efektą, kada susidaro maksimalus imuninis atsakas. Paprastai – praėjus dviem savaitėms po skiepo, bet tam tikrais atvejais įrodyta, kad skiepą galima atidėti ir taip pat pasiekiamas efektas, kartais gal netgi didesnis. Kol trūksta skiepų, siekiama, kad kuo daugiau žmonių gautų bent pirmą skiepą kuo greičiau, nes aiškiai įrodyta, kad po pirmo skiepo praėjus dviem savaitėms didžiajai daliai žmonių susidaro gana stiprus imunitetas“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Iki šiol sukaupti duomenys rodo, kad ir skiepijant dviejų dozių vakcinomis, jau pirmoji sukuria didesnį organizmo atsparumą, sakė laidos pašnekovas.
„Jau aišku dabar, kad praėjus tam tikram laikui, imunitetas šiai ligai silpsta, nesusidaro pilnavertis apsauginis imunitetas, užtat mokslininkai ir sako, kad šių skiepų pagalba galima konkretų žmogų apsaugoti nuo sunkios ligos, nuo hospitalizacijos, nuo mirties. Kai pradėta realiai skiepyti, pamatėme, kad taip pat sumažėja viruso krūvis paskiepytame žmoguje, tai reiškia, kad jis išskiria mažiau viruso, yra mažiau užkrečiamas. Bet po tam tikro laiko imunitetas vis tik silpsta ir žmogus gali vėl užsikrėsti, platinti virusą ir susirgti. Kuo toliau, tuo bus daugiau duomenų ir bus aiškiau, kodėl, pavyzdžiui, vieni užsikrėtę žmonės serga sunkiau, kiti visai neserga, neperduoda viruso“, – teigė S. Čaplinskas.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Sveikata“.
