Sveikata

2021.03.31 15:20

Sustingę ir skausmingi sąnariai? Specialistai pataria, kaip atpažinti problemą ir sau padėti

LRT.lt2021.03.31 15:20

Karantinui uždarius mūsų namų duris, tapome gerokai pasyvesni nei anksčiau: mažiau vaikštome, daugiau sėdime prie kompiuterio ar gulinėjame prie televizoriaus ekrano. Toks nejudrumas atsiliepia ne tik mūsų svoriui ar sportinei formai, tačiau ir sąnariams, kurie apie save primena tiek įvairiais skausmais, tiek ir bendru sąstingiu, rašoma pranešime spaudai. Apie dažniausiai pasitaikančias sąnarių problemas, jų priežastis ir sprendimo būdus pasakoja „Sporto Klinikos“ sporto medicinos gydytoja Miglė Baranauskaitė ir kineziterapeutas Aurimas Tilindis.

Tiek gydytoja M. Baranauskaitė, tiek kineziterapeutas A. Tilindis, pastebėjo, kadper karantiną klientų srautas pastebimai išaugo. Sumažėjęs poreikis išeiti iš namų bei apribota prieiga prie įvairių žmonėms įprastų fizinės veiklos formų kenkia sąnariams ir juos palaikančių raumenų struktūrų veiklai.

Anot kineziterapeuto, žmonės daugiausiai kreipiasi dėl klubo sąnario skausmų, stuburo juosmeninės dalies, pečių juostos bei kaklo būklės pablogėjimo – problemų kurios yra kompleksinės ir susijusios su nuolatiniu sėdėjimu. Sėdimoji padėtis ne tik silpnina ir vargina raumenis, tačiau neigiamai veikia ir sąnarius.

„Kalbant paprastai, nejudrumo sąlygomis pablogėja sąnario kremzlės, kuri yra esminis sąnario apsaugos elementas, mityba. Kadangi kremzlė maisto medžiagas gauna tik judesio metu, kai suaktyvėja sąnario skysčio judėjimas, mažiau judant maistinių medžiagų jai ima nebepakakti“ – antrino gydytoja M. Baranauskaitė.

Stiprūs raumenys – sveiki sąnariai

Abu specialistai vienbalsiai pabrėžia, kad norint atstatyti optimalią sąnarių ir raumenų sąveiką, būtina stengtis kuo daugiau judėti. Dirbantiems sėdimus darbus profesionalai pataria daryti judesio pertraukas. Jų metu, A. Tilindis skatina daryti judesius kurie yra priešingi sėdint ilgai laikomoms pozicijoms – pasvirimui į priekį, pečių suglebimui bei susikūprinimui.

„Savaime suprantama, kad sėdint prie kompiuterio aštuonias ar daugiau valandų, negalime išbūti visiškai tiesiai net jei sėdime ant ergonominių kėdžių, tad turime daryti pertraukas per kurias reikia išsitiesti, atlikti įvarius pasisukimus. Dešiniarankiams reikėtų kuo dažniau pasisukti atgal per dešinį petį, kairiarankiams – per kairįjį“, – skatino kineziterapeutas.

Nusprendus pradėti sportuoti, specialistai pataria nepersistengti.

„Svarbiausia pradėti nuo nedidelių krūvių. Jeigu „užsisėdėjote“, neskubėkite išsyk bėgti maratonų. Derinkite kardio treniruotes (lengvą bėgimą, ėjimą, važiavimą dviračiu), tempimo pratimus ir nesudėtingus jėgos pratimus, kuriuos galite lengvai atlikti namie. Dažniausiai jiems pakaks jūsų kūno svorio arba lengvų svarmenų (jei jų neturite – vandens buteliukų) arba sportinių gumų“, – teigė gydytoja M. Baranauskaitė.

Kaip nepabloginti situacijos?

Kaip žinoti, ar judame taisyklingai? Kiekvienas esame patyrę sąnarių traškesį, tačiau retai kada kyla mintis, kad jis yra pavojaus signalas. Anot gydytojos, traškėjimą gali sukelti daugelis sąnarių struktūrų, tad vienareikšmiškai teigti, kad traškesys signalizuoja rimtą problemą, nereiktų.

„Apskritai pastebėti, ar judame taisyklingai būtent sąnario atžvilgiu, nėra paprasta, kadangi atsiradęs skausmas dažniausiai reiškia ne tai, kad netaisyklingai judama dabar, o kad sąnarys jau kurį laiką patiria per didelę apkrova arba kompensuoja silpnų raumenų darbą. Vienintelis būdas norint būti tikram – pasikonsultuoti su specialistu“, – pasakojo gydytoja.

Anot A. Tilindžio, jeigu sportuojame savarankiškai ir mėgstame daryti „YouTube“ randamas mankštas, labai svarbu kritiškai vertinti ir savo galimybes, ir pratimus, kuriuos renkamės.

„Jeigu sportuojame siekdami sumažinti skausmą, pratimų saugumą ir efektyvumą galime vertinti pagal tai, ar padarius pratimą skausmas atslūgsta, o tai turėtų atsitikti iš karto. Taip pat, atlikdami skirtingų pratimų seriją, neturėtume stengtis būtinai padaryti juos visus. Jeigu pradėjote sportuoti be skausmų, tačiau vienas iš pratimų juos sukelia – praleiskite jį ir darykite likusius. Klausykite savo kūno“, – patarė A. Tilindis.

Amžius – ne kliūtis

Nors esame įpratę manyti, kad vėlesniame amžiuje reikia tausoti kūną bei saugoti sąnarius, judėti mažiau ir atsargiau, anot M. Baranauskaitės, tai – klaidinga nuostata.

„Rekomendacijos vyresnio amžiaus žmonėms yra lygiai tokios pačios kaip ir jaunesniems. Jeigu asmuo neturi lėtinių sąnarių ligų ir sensta sveikai, rekomenduojamas toks pat kardio, tempimo ir jėgos pratimų derinimo režimas. Taip pat vyresniame amžiuje itin svarbūs pratimai, lavinantys balansą ir padedantys išvengti kritimų rizikos“, – teigė gydoja. Jos pastebėjimu, senjorai, bijodami skausmo, apriboja savo judėjimą, nors būtent nejudrumas ir yra viena iš sąnarių skausmo priežasčių.

Kartais sąnarių problemų išvengti nepavysta ir tenka kovoti su įvairiais pažeidimais. Anot M. Barauskaitės, ankstyvąsias sąnarių problemas atskleidžia būtent sąnario funkcijos sutrikimai, o labiausiai –skausmas.

„Pirmiausia reikia ne susikoncentruoti į tyrimus, o įvertinti savo savijautą. Kartais net jeigu rentgeno nuotrauka rodo ryškią ir pažengusią artrozę, tačiau žmogus jaučiasi gerai ir raumenys pakankamai kompensuoja sąnario sudilimą, jokio specialaus gydymo nereikia. Būtent todėl, netgi kai atsiranda pirmieji skausmai, pirmiausia siekiama palengvinti sąnario apkrovą, pagerinant raumenų būklę“, – pasakojo gydytoja.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.