Sveikata

2021.03.20 14:04

PSO rekomenduojamas, Lietuvoje draudžiamas: kas yra medikamentinis abortas ir kam nepritaria skeptikai?

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.03.20 14:04

Po ne vienerius metus trukusių atidėliojimų, medikamentinio aborto įteisinimui Lietuvoje, panašu, gali atsirasti palanki politinė valia. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rodo pritarimo ženklus ir kalba apie šiuos metus, per kuriuos tokią galimybę tikimasi išdiskutuoti su socialiniais partneriais.


Dažnoje Vakarų valstybėje nėštumo nutraukimas medikamentinio aborto būdu taikomas daugiau kaip 30 metų, tačiau Lietuvos moterims jis legaliai neprieinamas iki šiol vietoje tabletės siūloma chirurginė intervencija, kurios metu vaisius pašalinamas. Sveikatos specialistai sako, kad medikamentinis abortas prieš dabar galiojančią alternatyvą turi privalumų, tad apsisprendusioms moterims turėtų būti paliekama pasirinkimo galimybė, juolab, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) abu tokiam abortui reikalingus medikamentus yra įtraukusi į būtinųjų vaistų sąrašą.

Ir vis dėlto medikamentinis abortas Lietuvoje yra nelegalus.

„Tai tiesiog, matyt, rodo, kad tema nėra paprasta ir tai nėra tik medikamento, tik vaisto klausimas. Kad nėra lengva priimti sprendimą, rodo, kad susikerta biologiniai, ideologiniai, vertybiniai dalykai, dėl to šios diskusijos labai sudėtingos“, – LRT RADIJO laidai „Aktualijų studija“ sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis pridūrė apgailestaujantis, kad per jo kadenciją nepavyko užbaigti kai kurių iniciatyvų, skirtų su kriziniu nėštumu susiduriančioms moterims, tačiau medikamentinio aborto idėjos nepalaiko. Tai, pasak jo, tik palengvinimas atsisakyti vaisiaus, kam kartais apsisprendžiama esant spaudimui, nepalankioms sąlygoms.

„Labiausiai gaila, kai toks sprendimas yra priimamas karšta galva, kai yra priimamas dėl patiriamo spaudimo iš partnerio ar sutuoktinio, išgirdus, kad moteris bus palikta viena, kad vaiką turės viena ir auginti, yra išsigąstama. Ir man gaila, kad stengiamasi tokioms moterims ne padėti, o sudaryti kaip galima didesnę, geresnę galimybę nutraukti nėštumą“, – kalbėjo Seimo narys A. Veryga.

Žiniasklaidoje ne kartą yra pasirodę pranešimų apie anoniminiuose interneto forumuose siūlomus įsigyti medikamentinio aborto preparatus, o tai jo įteisinimo šalininkai pateikia kaip dar vieną argumentą „už“ – tokiu atveju moteris medikamentus bent jau galėtų gauti patikimus, iš gydytojo rankų, o kilus klausimams ar nesklandumams žinotų, kur kreiptis.

Santaros klinikų gydytojas ginekologas Vytautas Klimas yra vienas iš legalizavimą palaikančių sveikatos specialistų.

„Mūsų tikslas turėtų būti ne moterį atkalbėti, išsukinėti jai rankas, sudaryti kaip galima daugiau kliūčių – nes tai abortų poreikio nesumažina. Abortų poreikį sumažina tik moters įgalinimas, kad ji mokėtų planuoti savo nėštumą, tarpus tarp nėštumų, jų skaičių taip, kad kūdikis būtų geidžiamas ir norimas. O jeigu nėštumas įvyksta ne laiku – per anksti, per vėlai, per greitai, tada moteriai reikia suteikti galimybę nutraukti nėštumą saugiai, be jokių kliūčių, kad tai sukeltų kuo mažiau problemų tiek jos fizinei, tiek dvasinei sveikatai“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo V. Klimas.

Gydytojas paaiškino, kaip atrodo ši procedūra: moteriai reikia išgerti dvi tabletes: mifepristono, kuris blokuoja hormoną progesteroną, o po 24 ar 48 valandų įsidėti į makštį arba į burną, už žando, misoprostolio tabletę. Nėštumo nutraukimas pradeda po kelių valandų ir paprastai pasibaigia per dvi-tris paras.

„Tai turi privalumų prieš chirurginį nėštumą nutraukimą tuo, kad nereikia operacijos, nereikia narkozės, jis mažiau traumatiškas, bet turi ir trūkumų – nėštumą nutraukiant chirurginiu būdu procedūra užima 15-20 minučių, o čia tęsiasi maždaug dvi paras, kartais truputį daugiau“, – dėmesį atkreipė V. Klimas.

Laisvės partijos parlamentarė Morgana Danielė kartu su grupe kitų Seimo narių praėjusią savaitę kreipėsi į SAM su raginimu įteisinti minėtąjį mifepristoną, o taip pat parengti medikamentinio nėštumo nutraukimo tvarką.

„Diskusija neturėtų nukrypti į šonus apie nėštumo nutraukimą apskritai ir apie jo filosofinę esmę. Šiuo klausimu mes esame Europos Sąjungos mažumoje, su Lenkija, su Vengrija – šalimis, kurios iš principo patiria demokratijos krizę, o šiaip visos kitos valstybės, aišku, užtikrina teisę piliečiams naudotis mokslo pažanga, šiuo medikamentu“, – kalbėjo M. Danielė.

Ministerijoje pritarimo, panašu, pagaliau sulaukta. SAM atstovė Odeta Vitkūnienė laidoje kalbėjo, kad dėl medikamentinio aborto galimybės yra kalbamasi, ji užsiminė, kad toks sprendimas gali būti priimtas jau šiais metais.

„Šios Vyriausybės programa ir politinės nuostatos rodo naują brandą, kad paslaugos moterims turi būti prieinamos, saugios, veiksmingos ir orientuotos į pacientę. Kadangi jau prasidėjo dialogas su mūsų socialiniais partneriais, turime užduotį, kad kartu mums šiais metais pavyktų tą tikslą pasiekti ir užtikrinti moters teisę pasirinkti“, – sakė O. Vitkūnienė.

Ji pridūrė, jog siekiama vadovautis įrodymais grįsta medicina ir tuo remiantis priimti sprendimus.

„Ministerija yra pasirengusi nustatyti paciento, t.y. moters, kelią – tvarkos aprašą, kaip tokia pagalba galėtų būti suteikiama. Ir taip atsirastų prielaidos naujiems vaistiniams preparatams rinkoje, skirtiems šiai problemai spręsti“, – sakė LRT RADIJO pašnekovė.

Veryga: alaus buteliui pinigų užtenka, o pakeliui prezervatyvų pritrūksta?

Apie medikamentinio aborto poreikį dar kartą paskatino kalbėti pandemija. Mat praėjusį pavasarį buvo apribotos gydymo įstaigų paslaugos, dalis neplanuotai pastojusių ir abortui apsisprendusių moterų susidūrė su sunkumais dėl šios paslaugos prieinamumo.

Tuometis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sakė, kad tai galėtų būti „tinkamas momentas persvarstyti tokį sprendimą, apsisprendžiant nėštumo nenutraukti“ ir dėl to sulaukė kritikos. A. Veryga mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti tam, kad šeimos ir vienos likusios moterys nė neturėtų tokios dilemos: pasilikti kūdikį ar ne. Ir dabar kontracepcijos pasiekiamumas Lietuvoje, pasak jo, yra didelis, tačiau stokojama švietimo, supažindinimo, tad ir prioritetai, ypač problemų turinčiose šeimose, yra ydingi.

„Nežinau, ar tikrai Lietuvoje trūksta kontracepcijos ar prieinamumo prie kontracepcijos. Mes seniai nesame nepasiturinti šalis, todėl manau, kad tie, kas nori, tikrai gali jos įsigyti ir planuoti nėštumą. To prieinamumo, manau, tikrai yra daugiau negu pakanka“, – sakė parlamentaras.

Su kai kurių specialistų teigimu, kad kontracepcija Lietuvoje yra brangi, jis nelinkęs sutikti. Praeityje dėl to būta ir raginimų kontracepcijai taikyti valstybės kompensaciją, tačiau nesėkmingai.

„Alaus buteliui pinigų užtenka, o pakeliui prezervatyvų pritrūksta? Čia ką laikysi prioritetu. (...) Nesame trečiojo pasaulio valstybė, kur žmonės negali įsigyti būtiniausių dalykų ir turi pasverti, ką pirkti, o ko nepirkti. Pinigų tam mes tikrai turime, tik reikia juos naudoti pagal paskirtį. Žmonėms kitą kartą gal pritrūksta informacijos, kyla baimių ar panašių dalykų“, – sakė A. Veryga.

Jis taip pat nesutiko su V. Klimu, esą moterys nenutraukia nėštumo dėl spaudimo ir pridūrė bendravęs „su ne viena moterimi, kuri taip pasielgė dėl patirto spaudimo“. Abortų klausimo taip pat negalima izoliuoti nuo etikos, sakė jis.

„Gali mokslas tobulų dalykų sugalvoti, kaip greičiau, kad niekas nepajustų ir taip toliau. Dėl to aš tikrau neabejoju, bet nesutinku su kolege Morgana, kad nereikia kalbėti apie esmę, apie filosofiją – mes nueiname tik į techniką. Žmogaus gyvybė nėra tik technika, neatsitiktinai mes tiek daug kalbam apie bausmes, apie mirties bausmes. Pats abortas yra žmogaus gyvybės nutraukimas“, – kalbėjo Seimo narys.

Gydytojo V. Klimo vertinimu, Lietuvoje „vyrauja nepalankus požiūris į moters reprodukcinę sveikatą“ apskritai. Jis priminė, kad dar praėjusioje kadencijoje buvo registruotos pataisos dėl abortų draudimo, išskyrus atvejus, kai gimdymas gręsia pavojumi moters gyvybei ar sveikatai arba moteris nėščia tapo nusikaltimo metu. Tokį pritarimo parlamente nesulaukusį siūlymą buvo registravę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai.

Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė sakė, jog organizacija nepasisako prieš medikamentinį nėštumo nutraukimą, tačiau kalba ir apie jo grėsmes.

„Mes niekada nesakėme, kad esame prieš medikamentinį, tiesiog moteris turi teisę žinoti ir teigiamas, ir neigiamas puses tiek medikamentinio, tiek chirurginio aborto. Pavyzdžiui, kalbant apie medikamentinį, moteris turi žinoti, kad ji kraujuos, ir gali kraujuoti ilgai, netgi tris savaites. Kai yra chirurginis abortas, kaip gydytojas ir sakė, procedūra trunka 10-20 minučių, po to ji pabunda po narkozės. Procesas užtrunka labai trumpai. O medikamentinio aborto atveju ji yra namuose, kelias savaites kraujuoja, visada yra nežinioje, ar nėštumas nutrūko. Kraujavimas gali būti ir labai gausus, moteris gali net nukraujuoti, o kadangi tai vyksta namuose, mediko priežiūros yra kur kas mažiau“, – sakė laidos pašnekovė.

V. Klimas teigia, jog „nedidelis kraujavimas“ gali trukti kelias savaites, visgi dažniausiai nėštumas nutraukiamas sėkmingai.

„Persileidimas prasideda po kelių valandų, rimtesnis kraujavimas trunka vieną ar dvi paras. Po trijų savaičių moteriai rekomenduojama pasidaryti kontrolinį nėštumo testą. Jeigu nėštumo testas neigiamas, jokio apsilankymo pas gydytoją jai nereikia. Nėštumas be gydytojo pagalbos nutrūksta, yra suskaičiuota, maždaug 99,4-99,6 proc. atvejų. Tai reiškia, kad iš tūkstančio keturioms ar šešioms moterims reikia kažkokio įsikišimo. Nedidelis kraujavimas, žinoma, gali tęstis ir dvi savaites, bet moterį turime perspėti, dėl to ji ir renkasi, ar jai chirurginis geriau, ar medikamentinis – turėtume suteikti moteriai informacijos ir palikti ją apsispręsti“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytojas ginekologas.

Visa pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.