Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), registruojanti šalyje nepageidaujamas reakcijas į vaistinius preparatus, ketvirtadienį paskelbė, kad per pirmą vakcinacijos mėnesį gauta 311 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas, iš jų 13 – sunkių. Taip pat pranešta apie vieną vakcinuoto paciento mirtį, tačiau šis atvejis nėra siejamas su vakcinacijos procesu.
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė tikino, kad daugiausia pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas gauta iš asmenų, skiepytų „Pfizer-BioNTech“ vakcina – tokių atvejų per mėnesį registruoti 297.
„Modernos“ vakcina skiepytų asmenų pranešimų dalis šiuo metu yra labai maža – gauta 13 pranešimų. Anot R. Pilvinienės tai susiję ne su vakcinų specifika, o su skiepijimo apimtimis, mat „Pfizer-BioNTech“ vakcina Lietuvos gyventojai skiepijami nuo gruodžio 27 dienos, o „Modernos“ gaminiu – vos 10 dienų.
„Visos tos reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo, išnykdavo per kelias dienas. Matome akivaizdžias nepageidaujamų reakcijų lyderes: daugiausia buvo pranešta apie stiprų karščiavimą, kai temperatūra pakyla virš 38 laipsnių. Tokie atvejai sudaro trečdalį visų pranešimų. Taip pat daug parnešimų gauta apie galvos skausmą, bet jei žmogus labai karščiuoja, tikėtina, kad pasireikš ir didelis galvos skausmas. Tai nestebina“, – sakė R. Pilvinienė.
Taip pat dažnai pasitaikė tokių nepageidaujamų reakcijų, kaip šaltkrėtis, bendras siplnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmas, injekcijos vietos skausmas, patinimas, paraudimas.
Būta ir alerginių reakcijų – kai kuriems vakcinuotiems asmenims pastebėti odos bėrimai, niežulys, registruota dilgėlinės atvejų. Visgi VVKT atstovė pabrėžė, kad alerginės reakcijos į vakciną nėra dažnos.
Daugiausia dėl nepageidaujamos reakcijos į vakcinas skundėsi moterys, esančios 30–59 metų amžiaus grupėje, tačiau, pasak VVKT atstovės, tai irgi yra natūralu. Moterys sudaro daugumą prioritetinių grupių – sveikatos priežiūros įstaigose, kurių atstovai buvo pradėti skiepyti pirmiausia, daugiausia dirba moterų. Prioritetinėje grupėje yra ir vyresnio amžiaus asmenys, tačiau moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra ilgesnė.
Sunkiomis reakcijomis į vakciną laikomi tie atvejai, kai po skiepo tenka žmogų guldyti į ligoninę ar kviesti jam greitąją medicinos pagalbą. Tokių atvejų Lietuvoje registruota 13 ir jie visi siejami su „Pfzizer- BioNTech“ vakcina. Iš to, pasak VVKT atstovės, toli siekiančių išvadų nereikėtų daryti. Palyginti abiejų vakcinų saugumą bus galima tik tada, kai bus daugiau Lietuvoje paskiepytų asmenų „Moderna“ vakcina.
Lietuvoje iš sunkių nepageidaujamų į vakciną reiškinių registruoti stiprūs galvos skausmai, stiprus pykinimas, vėmimas, ūmios alerginės reakcijos, pastebimai nukritęs kraujospūdis.
„Pasitaikė ir tokių, kaip dažnas širdies plakimas, dusulys, stipri injekcijos vietos reakcija. Vienam pacientui buvo labai stiprus limfmazgių uždegimas ir stiprus pažasties skausmas. Buvo pranešimų ir apie stiprius rankos skausmus, viso kūno skausmus. Vienam pacientui nustatytas raumenų uždegimas“, – vardijo R. Pilvinienė.
Gautas ir vienas pranešimas apie mirties atvejį. Mirė vyresnio amžiaus asmuo, kuris buvo prieš savaitę skiepytas pirmąja COVID-19 vakcinos doze, tačiau šis atvejis nėra siejamas su galimu šalutiniu skiepo poveikiu. Mat asmuo buvo didelėje rizikos grupėje: buvo po organų transplantacijos, vartojo imunosupresinius vaistus, turėjo gretutinių širdies ir kraujagyslių ligų.
Kaip teigia atstovai, šis paskiepytas pacientas po vakcinos jokių šalutinių reiškinių nejuto. Į tai atsižvelgęs pacientą gydęs gydytojas pateikė išvadą, kad mirtis nesiejama su reakcija į pirmą skiepo dozę.
Dar vienas ypatingas atvejis – periferinio veido paralyžius, apie kurį pranešė jaunas paskiepytas gyventojas. Šis asmuo dėl minėto šalutinio poveikio kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo ir nustatyta diagnozė. Tiesa, pacientas per kelias dienas pasveiko, teigiama, kad jo nevargino jokie liekamieji reiškiniai.
VVKT sulaukė paskiepytų gyventojų pranešimų ir apie netikėtas reakcijas, kurių nenurodė nė vienas iš dviejų vakcinų gamintojų. Prie tokių priskiriami veido, liežuvio, galūnių tirpimas. Šie atvejai, anot R. Pilvinienės, nėra dažni – per mėnesį tokių pranešimų gauta 20. Pavyzdžiui, penki asmenys pranešė, kad jiems po skiepo pasireiškė liežuvio nejautra.
Taip pat prie netikėtų reiškinių priskirti pranešimai apie kraujospūdžio padidėjimą, padažnėjusį širdies plakimą.
VVKT atstovės teigimu, visos šios netikėtos reakcijos bus papildomai tiriamos ir vertinamos.
Nepageidaujamų reiškinių skaičius panašus visoje ES
VVKT viršininkas Gytis Andriulionis spaudos konferencijoje sakė, kad Lietuva registruotų nepageidaujamų reakcijų skaičiumi neišsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių. Minėti 311 pranešimų apie šalutinius reiškinius sudaro apie 0,37 proc. atvejo nuo visų išskiepytų vakcinų dozių skaičiaus.
Norvegijoje šis rodiklis siekia 0,48 proc., Airijoje – 0,33 proc. Tiesa, Estijoje nepageidaujamų reiškinių procentas yra kiek didesnis – siekia 0,8 proc., nors šioje šalyje išskiepytų vakcinos dozių yra mažiau nei Lietuvoje.
G. Andriulionis patikino, kad tokie VVKT pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas nuo šiol bus reguliarūs, skelbiami kiekvieną mėnesį.
LRT.lt primena, kad iki vasario 4 dienos Lietuvoje iš viso sunaudota virš 100 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių.
„Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo SARS-CoV-2 viruso Europos Sąjungoje registruota gruodžio 22 dieną, Lietuvoje ja skiepyti pradėta iškart po Kalėdų, gruodžio 27 dieną. „Modernos“ vakcina registruota kiek vėliau – sausio 5-ąją, o Lietuvos vartotojus pirmosios šio gamintojo vakcinos pasiekė sausio 18 dieną.
Abi vakcinos panašios tuo, kad sukurtos informacinės RNR technologijos pagrindu. Tam, kad susidarytų imunitetas nuo koronaviruso, reikia dviejų vakcinos dozių. Tiesa „Pfizer-BioNTech“ vakcinos antra doze pacientas turi būti skiepijamas po 3 savaičių nuo pirmosios dozės, „Modernos“ vakcina – po 4 savaičių.
VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galėdami greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą. Pranešti galima tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist. Užpildytą pranešimą taip pat galima atsiųsti elektroniniu paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
Šalutinį skiepų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv, užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486) ir atsiunčiant elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt) arba galima apie atvejį pranešti nemokamu telefonu 8 800 73 568.
