Europą kaustantis susirūpinimas dėl naujosios viruso mutacijos gali būti perteklinis, sako naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekspertai. Šiandien iki galo nėra aišku, ar iš tiesų viruso mutacija yra labiau užkrečiama ir ar ji atsparesnė vakcinai. Galiausiai nėra aišku, ar tokių agresyvesnių mutacijų nėra atsiradusių kituose pasaulio kampeliuose. Ekspertai pabrėžia – koronaviruso mutacijų būta ir anksčiau, jų bus ir ateityje, tačiau naujos kartos vakcinos spės su jomis žengti koja kojon.
Tiek VU Medicinos fakulteto docentas mikrobiologas Tomas Kačergius, tiek ir „Įrodymais grįstos medicinos grupės“ vadovas Tumas Beinortas naujienų portalui LRT.lt pabrėžė, kad SARS-Cov-2 virusas mutuoja nuolat. Vienu atveju mutacijos patį virusą susilpnina, tačiau pastaroji mutacija kelia nerimą Europai dėl to, kad ji gali turėti įtakos didesniam žmonių užkrečiamumui ir mažesniam vakcinos nuo koronaviruso efektyvumui.
„Ten yra užregistruota netgi ne viena mutacija toje konkrečioje SARS-Cov-2 viruso linijoje. Ten yra skirtingos linijos, atsiskyrusios nuo pirmtako, kuris buvo pačioje pradžioje. Toje linijoje yra užregistruotos net 6 mutacijos, bet viena iš jų, kuri įvardijama N501Y, yra lokalizuota s baltyme, kuris prisijungia prie receptoriaus ląstelėse, per kurį virusas patenka į žmogaus organizmą. Remiantis padarytais pradiniais tyrimais, dėl šitos mutacijos virusas prisijungia prie ląstelių receptoriaus žymiai stipriau, negu prieš tai buvusieji variantai“, – tikino T. Kačergius.
T. Beinortas antrino, kad šiandien apie šią viruso mutaciją tikslių duomenų nėra ir nagrinėjamos visos galimos hipotezės. Nė vienas mokslininkas šiandien esą negali užtikrintai tvirtinti, kad mutavęs virusas iš tiesų greičiau plinta tarp žmonių ir paprasčiau juos užkrečia. Tai tėra irgi tik spėjimas, daromas remiantis pirminiais tyrimais, tačiau ir jį reikės dar patvirtinti.
„Tai yra tik teorinė galimybė, mes neturime jokių įrodymų. Bet kadangi tokia galimybė potencialiai galėtų egzistuoti, mes turime imtis atsargos priemonių, išsiaiškinti situaciją ir išsiaiškinti, ar tas virusas iš tiesų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse yra paplitęs. Kai mes tą informaciją turėsime, mes galėsime truputėlį racionalesnius sprendimus priiminėti. Dabar atsargumo dėlei turime kiek įmanoma sumažinti šio štamo plitimą. Jeigu ši viruso atmaina iš tiesų lengviau plinta, tai reikštų, kad ji dar labiau perkrautų sveikatos priežiūros sistemas visoje Europoje, kurios ir dabar plyšta, lūžta, taip pat daugiau žmonių mirtų, nes lengviau plistų šis virusas“, – komentavo T. Beinortas.
Dar viena greta einanti hipotezė – kad didesniam mutavusio viruso užkrečiamumui įtakos galėjo turėti ir žmogiškasis faktorius, kai virusą labiau išnešiojo socialinės distancijos ir kitų saugumo reikalavimų nesilaikę gyventojai.
Gyventojui žinoti mutaciją nėra tiek svarbu
Šiandien žmogus, atlikdamas PGR testą iš atsakymo tegali sužinoti, ar jis ura užsikrėtęs SARS-Cov-2 virusu, ar ne. Nė vienas iš testų, skirtų gyventojų sergamumui nustatyti, neparodo kuri viruso mutacija vyrauja jo organizme. Abu ekspertai tikino, kad eiliniam gyventojui viruso štamo žinoti nebūtina, nes tai nekeičia nei ligos eigos, nei gydymo būdų.
„Nė viena koronaviruso mutacija nebuvo parodyta, kad yra mirtingesnė ar agresyvesnė pačiam asmeniui. Šiuo metu yra tik klausimas iš tų kai kurių mutacijų, kad jos evoliuciškai prisitaikė, kad jos lengviau galbūt užkrečia asmenį, bet užkrėtus nėra jokių kol kas įrodymų, kad kažkuri mutacija būtų agresyvesnė ligos eigai pačiai“, – tikino „Įrodymais grįstos medicinos grupės“ vadovas.
„Čia viskas vyksta molekuliniame lygyje. Tiesiog daryti tyrimai su ląstelių kultūromis, įskaitant žmogaus ląstelių kultūras, ir buvo nustatyta, kad virusas gali stipriau prisijungti prie receptoriaus ir patekti į ląstelę. Tas šiek tiek gali lemti, kad žmonės lengviau užsikrečia.
Taip, iš tiesų tai šiek tiek gąsdina, bet aš nemanau, kad čia reikėtų daryti labai didelę iš to tragediją, nes mutacijos šiam viruse atsiras pastoviai ir jos bus. Klausimas, kokio lygio jos bus. Kai kurios mutacijos gali būti bereikšmės, kai kurios, kaip šiuo atveju, šiek tiek yra reikšmingos, padidina šiek tiek užkrečiamumą, galimybę greičiau plisti tarp žmonių. Tačiau kol kas nėra nustatyta ryškaus patikimo skirtumo tarp šitos linijos virusų ir cirkuliuojančių kitos linijos virusų ligos sunkumo atžvilgiu. Nėra kol kas nustatyta visiškai jokio tokio dalyko, kad šios naujos linijos virusai pasunkintų ligos eigą“, – antrino VU Medicinos fakulteto docentas.
Visgi atkreiptinas dėmesys, kad šis virusas plinta aerozoliniu būdu, kai žmonės vien kalbėdami paskleidžia mikroskopinius lašelius į orą. T, Beinortas atkreipė dėmesį, kad šie lašeliai labai ilgai išlieka ore, jie yra labai lengvi, todėl greitai ant paviršių nenusėda. Šie lašeliai taip pat gali nešti viruso dalį.
Jei po tyrimų bus tiksliai nustatyta, kad ši viruso mutacija yra lengviau paskleidžiama, tai reikštų, kad kalbantysis greta galėtų užkrėsti daugiau žmonių, esančių toje pačioje patalpoje, per trumpesnį laiką. Reiškia, kad kaukės, rankų dezinfekcija ir socialinis atstumas išlieka pačiomis efektyviausiomis apsisaugojimo priemonėmis.
Vakcinos gali būti modifikuojamos per kelias savaites
Kartu nėra žinomas ir tikrasis vakcinos poveikis naujai viruso mutacijai. Manoma, kad šiuo metu kuriamos vakcinos bus keliasdešimt procentų mažiau efektyvios būtent šiam viruso štamui. Anot T. Beinorto, tokią prielaidą perša pirminiai tyrimai, atlikti su COVID-19 liga persirgusių žmonių kraujo plazma.
„Plazma virusą aktyvuoja keliasdešimt procentų mažiau, bet aktyvuoja. Tai tikrai nėra tikėtina, kad vakcinos bus neefektyvios. Jos gali būti šiek tiek mažiau efektyvios, tačiau šiandien negalime to nei patvirtinti, nei paneigti“, – sakė „Įrodymais grįstos medicinos grupės“ vadovas.
T. Kačergius atkreipė dėmesį, kad prieš koronavirusą kuriamos ir registruojamos vakcinos nuo mums įprastų skiriasi gamybos procesu ir gali būti gerokai greičiau modifikuojamos priklausomai nuo viruso mutacijos.
Pasak VU medicinos fakulteto docento, naujųjų vakcinų gamybai nereikia kultyvuoti paties viruso. Pavyzdžiui, tradicinėse negyvose vakcinose yra visas virusas, tik šis „užmuštas“, o gyvose – visas susilpnintas virusas.
„Tokių tradicinių vakcinų gamybai reikia dideliais kiekiais kultyvuoti patį virusą. Tą padaryti per trumpą laiką yra labai sunku ir pakankamai pavojinga, nes yra dirbama su pavojingu virusu. Šitos vakcinos yra visiškai kitokios, jos pagamintos sintezės būdu. Tai reiškia, kad yra susintezuojama informacinė RNR, kuri koduoja viruso S baltymą, ji įterpiama į liposomas – emulsiją, kitaip tariant nešėją, kad šita informacinė RNR patektų į ląsteles. Ląstelėje sintezuojamas baltymas patenka toliau į organizmą ir prieš jį pradeda gamintis antikūnai.
Sintezė trunka trumpai, tai reiškia, kad tokias vakcinas galima gaminti labai greitai, net ir atsižvelgiant į tai, kaip greitai virusas kinta“, – argumentavo T. Kačergius.
Pasak T. Beinorto, tokios RNR gali būti labai lengvai modifikuojamos ir naujai viruso padermei pritaikomos per kelias savaites.
„Aš manau, kad RNR vakcinos galų gale bus mikstūra tų RNR molekulių, kurios turi kelis viruso variantus, kad būtų galima skiepyti prieš kelis viruso štamus iš karto. Virusas keisis, mes turėsime adaptuoti savo vakcinas ir ta vakcinacija, panašu, kad bus sezoninė, kaip ir gripo“, – sakė „Įrodymais grįstos medicinos grupės“ vadovas.
Panašių mutacijų gali būti ir daugiau
Abu ekspertai pabrėžė, kad šiandien svarbiausia yra išsiaiškinti, kiek ši mutacija yra paplitusi Europoje. Kol kas didžiausias paplitimas fiksuojamas pietryčių Anglijoje, pirmuosius atvejus pranešė fiksavusios Danija, Belgija, Nyderlandai ir vienas atvejis nustatytas Australijoje.
Įdomu tai, kad panaši viruso mutacija matoma ir Pietų Afrikoje, tačiau koks tiksliai tai štamas ir kiek jis su D. Britanijoje paplitusia mutacija yra susijęs – nėra žinoma.
„Tokia mutacija galėjo įvykti bet kur pasaulyje. Esminis dalykas, kas buvo aprašyta, kad tai yra pasekmė ilgo viruso nešiojimo. Kuo ilgiau jis būna šeimininke, tuo didesnė tikimybė, kad įvyks kažkokios mutacijos. Ligos eiga yra pakankamai lėta, trunka iki 2-3 savaičių, todėl yra galvojama, kad pasekmė yra būtent to, kad kažkoks žmogus galbūt sirgo labai ilgai, nešiojo tą virusą ir tos mutacijos jame kaupėsi. Po to mutavusį virusą jis perdavė kitam žmogui, o šis – dar kitur“, – sakė T. Kačergius.
„Įrodymais grįstos medicinos grupės“ vadovas atkreipė dėmesį, kad Didžioji Britanija šią viruso mutaciją galėjo aptikti dėl to, kad ši šalis daugiausia pasaulyje atlieka su virusų mutacija susijusių tyrimų.
„Dėl to Didžioji Britanija turi nepamatuojamai didesnes įžvalgas į tas mutacijas, bet gali būti, kad panašus virusas ir kažkur kitur gali būti išsivystęs, bet tiesiog nepadaromas sekcionavimas“, – komentavo T. Beinortas.
Ar ši viruso mutacija šiandien yra aptinkama Lietuvoje – gali pasakyti tik VU Gyvybės mokslų centras, kuris bendradarbiaudamas su verslo organizacijomis, atlieka tokio pobūdžio tyrimus. Tiesa, su „Įrodymais grįstos medicinos grupe“ dirbantis virusų tyrinėtojas Gytis Dudas LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sakė, kad Lietuvoje viruso sekoskaita vyksta žymiai mažesniais tempais, todėl atsakyti, ar yra Lietuvoje šio štamo koronaviruso atvejų, negalima.
VU Medicinos fakulteto mikrobiologas patvirtino, kad sekoskaitai atlikti tiesiog reikia laiko.
„Viruso sekimui turi būti nuolat imami mėginiai iš žmonių, sekama, kaip tos mutacijos vyksta, kur jos įvyksta, kokio jos pobūdžio ir kokią reikšmę turi. Žiūrima, ar ta linija nesivysto, ar kažkas joje neatsitinka, ar nesikaupia šios mutacijos. Nes gali būti, kad mutacija vienoje linijoje išnyksta po kurio laiko, o kažkurioje linijoje kaupiasi ir dauginasi, kaip šiuo atveju. Reikalas tas, kad to negalima padaryti per vieną dieną“, – tikino T. Kačergius.
Apokaliptinio scenarijaus nepiešia
Visgi abu naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekspertai ramina, kad šis koronavirusas, nepaisant nuolat vykstančių mutacijų, greičiausiai niekada ir netaps tiek agresyvus, kad jo visiškai neveiktų nei taikomas gydymas, nei kuriamos vakcinos. T. Kačergius patikino, kad tokių kardinalių pokyčių tarp koronavirusų šeimos mokslininkai niekada nėra matę.
„Mes esame matę tik protrūkius, aš kalbu apie SARS ir MERS virusą. Jie buvo netgi patogeniškesni, žiauresni, bet jie neprisitaikė plisti žmonių visuomenėje, tai tuo galime džiaugtis. Pagal trumpą laikotarpį jų mutacijų jeigu ir buvo, tai jos buvo labai menkos. Lyginant su gripo virusu, koronaviruso mutacijų dažnis yra perpus mažesnis. Tą lemia tai, kad šis virusas yra sudėtingesnis, negu gripo virusas“, – sakė T. Kačergius.
Anot VU Medicinos fakulteto docento, tam, kad mutacijos atsirastų, reikia, kad virusas cirkuliuotų, pereitų per daug šeimininkų. Be to, šis koronavirusas pasižymi labai dideliu genomu ir galimybe save koreguoti.
„Kiekvieną kartą kiekviename šeimininke dauginantis virusui įvyksta klaida nuskaitant viruso genomą. Tie fermentai, kurie kopijuoja jo genetinę medžiagą, ją daugina, bet jie nedirba tiksliai 100 proc. Kadangi koronavirusai yra patys didžiausi RNR virusai iš visų esamų virusų, tokiam dideliam genomui užtikrinti, kad jis funkcionuotų, kad būtų nurašomas tiksliai, šitas virusas turi papildomus fermentus, tokias egzonukleazes, kurios atlieka korekcijos funkcijas. Tai reiškia, kad jeigu atsiranda kažkokia mutacija, tai tas fermentas po sintezės dar kartą perskaito genomą ir jeigu yra kažkur mutacija, jis ją iškerpa. Jis gali pats save pasitaisyti.
Būtent dėl to koronaviruso mutacijų dažnis yra mažesnis, bet nepaisant to, jos vis tiek atsiranda, nes RNR yra truputį kitokia, negu, pavyzdžiui, DNR. Ji nėra stabili. Tai tų taškinių mutacijų atsiranda pastoviai ir jų atsiras, bet ne tokiu lygiu, kaip su gripo virusu. Greičiausiai tų staigių koronaviruso pokyčių ir nebus“, – tikino T. Kačergius.
