Pasaulį užklupus koronaviruso pandemijai, pasigirdo nemažai svarstymų, kad tai neva yra „tik eilinis gripas“. Visgi statistika Lietuvoje rodo, kad COVID-19 jau nusinešė gerokai daugiau gyvybių nei gripas per pastaruosius kelerius metus kartu sudėjus.
Ekspertai portalui LRT.lt kalbėjo, kad gerokai didesnį mirčių nuo COVID-19 skaičių lemia tiek tai, kad apie šią ligą žinoma mažiau ir ji sudėtingesnė, tiek tai, kad Lietuvoje vis dar nėra nuo jos apsaugančios vakcinos.
„Abu veiksniai turi tam įtakos. Nuo pat pradžių buvo pabrėžiama, kad, iš vienos pusės, COVID-19 plinta aštuonis kartus greičiau nei gripas. O antra, mirštamumas nuo jo yra apie 10 kartų didesnis, nei nuo sezoninio gripo“, – komentavo virusologas Saulius Čaplinskas.
Skaičiai skiriasi dešimt kartų
Pirmasis žmogus gyvybės dėl COVID-19 Lietuvoje neteko šių metų kovo 21-ąją. Ukmergėje miręs vyras buvo pirmasis iš jau beveik 550 žmonių, pralaimėjusių kovą su klastingu virusu. Didžiausias per parą nuo COVID-19 mirusių žmonių skaičius fiksuotas gruodžio 2 dieną, kai per parą mirė 28 infekcijos paveikti žmonės.
Kaip rodo Higienos instituto turimi duomenys, bendras fiksuotas COVID-19 Lietuvoje sukeltų mirčių skaičius dešimt kartų lenkia 2019 metais gripo sukeltų mirčių skaičių.
Instituto pateikiamoje mirties priežasčių analizėje nurodoma, kad praėjusiais metais gripas nusinešė 54 gyvybes. O 2018-aisiais nuo gripo mirė 24 žmonės. Išankstiniais šių metų duomenimis skaičiuojama, kad nuo gripo mirė 18 žmonių.
Galimos ir ilgalaikės komplikacijos
S. Čaplinskas kalbėjo, kad koronaviruso diagnostika šiuo metu yra suintensyvinta, tad daugiau žmonių patenkta į statistiką, kaip sergantys COVID-19. Visgi gripo atveju, pasak jo, nemažai žmonių į statistiką nepapuola, nes gripą laiko paprastu peršalimu.
„Prognoziniai duomenys rodo, kad nuo 5 iki 10 proc. gyventojų per sezoną gali susirgti gripu, priklausomai nuo to, koks yra intensyvumas.
Iš kitos pusės, nuo gripo yra ir du efektyvūs vaistai, ir, kaip žinia, yra skiepai“, – kalbėjo virusologas.
Tačiau, kaip teigė S. Čaplinskas, tiek COVID-19, tiek gripas gali sukelti įvairias komplikacijas. Kokios jos, anot pašnekovo, priklauso nuo to, kaip virusas veikia žmogaus organizmą bei nuo paties žmogaus imuniteto, turimų gretutinių ligų.
Pasak virusologo, natūralu, kad bėgant metams žmogaus imunitetas silpsta bei atsiranda daugiau gretutinių ligų. Todėl dauguma mirusiųjų nuo COVID-19 infekcijos yra vyresnio amžiaus žmonės.
„Kaip vystysis liga kiekvienu konkrečiu atveju, sunku pasakyti, tik aišku viena, kad tie, kas turi daugiau rizikos faktorių, yra didesnė tikimybė tiek gripo, tiek COVID-19 atveju, vystytis komplikacijoms. Net ir pasveikus, daliai žmonių gali likti tolimos komplikacijos“, – sakė S. Čaplinskas.
Be to, virusologas teigė, kad nors statistiškai tiek gripas, tiek COVID-19 dažniausiai nusineša vyresnio amžiaus žmonių gyvybes, tai nereiškia, kad jaunesni žmonės turėtų atsipalaiduoti. Tai rodo ir trečiadienį paskelbti COVID-19 mirčių duomenys: virusas nusinešė 30-39 metų žmogaus, neturėjusio gretutinių ligų, gyvybę.
„Epidemiologinis dėsningumas aiškus, kad pavojingiausia turintiems rizikos faktorius, kurie su amžiumi tik kaupiasi. Be to, mes nežinome, kokias nediagnozuotas lėtines ligas turėjo tie jauni žmonės, kurių gyvybes pasiglemžė virusas. Amžius nėra nei apsauginis, nei rizikos veiksnys, tik tiek, kad su amžiumi daugėja gretutinių ligų“, – komentavo S. Čaplinskas.
Netikėjimą COVID-19 lygina su plokščia žeme
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, paklaustas apie mirčių nuo COVID-19 ir gripo statistiką komentavo, kad vis daugiau žmonių viešai prabyla apie artimuosius, kurių neteko dėl koronaviruso, o didelius gyvybių praradimus skaičiuoja visas pasaulis.
„Mirčių nuo šios infekcijos yra daugiau nei nuo gripo dėl labai paprastos priežasties – mes neturime gripo pandemijos. Gripas šiuo metu nėra masiškai plintanti infekcija, Lietuvoje plinta koronvirusinė infekcija, todėl nuo jos mirčių turime labai daug.
Visas pasaulis skaičiuoja, kad tai yra didžiulės netektys, tad norisi dar ir dar kartą paraginti žmones elgtis atsakinga“, – kalbėjo ministras.
Tuos žmones, kurie net ir mirus pusei tūkstančio žmonių, o užsikrėtus kelioms dešimtims tūkstančių, vis dar netiki COVID-19 egizstavimu, A. Veryga palygino su tais, kurie tiki plokščios žemės teorija.
„Vargu, ar rasiu kokį nors protingą argumentą įtikinti tuos, kurie netiki net ir tuo, kad žemė yra apvali. Yra žmonių, kurie iki šiol yra įsitikinę, kad žemė yra plokščia ir organizuoja ekskursijas į žemės kraštą. Lygiai taip pat sudėtinga rasti mokslinį ar kitokį argumentą, kuris įtikintų tuos žmones, kad mirtys, apie kurias kalbame kiekvieną dieną, yra tikros, realios.
Vis daugiau matome labai asmeniškų liudijimų žmonių, ir viešumoje atpažįstamų, kurie pasakoja apie skaudžias savo šeimos, artimųjų patirtis, kurių jie neteko dėl koronavirusinės infekcijos. Gaila, bet taip yra, dalis žmonių netiki, matyt, niekuo, nepasitiki mokslu, epidemiologais ir vargu, ar mes juos perkalbėsime“, – dėstė A. Veryga.
