LRT FAKTAI
Vakcina

Sveikata

2020.11.22 17:59

LRT FAKTAI. Gripas neišnyko, o jo sezonas tik prasideda

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.11.22 17:59

Sergamumas gripu šiais metais ir Lietuvoje, ir pasaulyje kol kas mažesnis, nei įprasta. Tai paskatino ne vieną diskusiją – kur dingo gripas?

Atsirado ir manančiųjų, jog gydytojai dirba aplaidžiai: esą galbūt daug kam gripas nebuvo diagnozuotas, kai kas socialiniuose tinkluose netgi kelia klausimą, ar koronavirusas nebus tas pats gripas, o sveikatos specialistai esą tyčia klysta diagnozuodami ligas.

Saugodamiesi nuo koronaviruso, dar efektyviau apsiginame nuo gripo

LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad sakyti, jog gripas išnyko, nėra tikslu: svarbiausia priežastis, lėmusi menkesnį sergamumą kvėpavimo takų ligomis, yra pasikeitę mūsų įpročiai, geresnė higiena. Kaip ir koronavirusai, gripas plinta su kvėpavimo takų lašeliais.

Kai pajutę peršalimo ženklus žmonės izoliavosi, nėjo į darbus, jie iškart ženkliai sumažino ir gripo plitimą.

Gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Algirda Krisiukėnienė atkreipia dėmesį, kad gripo virusai skiriasi nuo naujojo koronaviruso tuo, kad jie perduodami kitiems žmonėms, jau pajutus ligos simptomus. Todėl kai pajutę peršalimo ženklus žmonės izoliavosi, nėjo į darbus, jie iškart ženkliai sumažino ir gripo plitimą.

„Epidemija turi ir labai daug, sakyčiau, teigiamų pusių, visų pirma labai pagerino žmonių supratimą apie užkrečiamas ligas, apie savo sveikatą, kaip ją saugoti. Pagaliau žmonės pradėjo suvokti, kad eiti į darbą sergant arba vesti sergančius vaikus į darželį nėra didvyriškumas, nors anksčiau tai tarsi buvo kokybės ženklas, esą aš net sirgdamas einu į darbą“, – sako gydytoja.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas pasakojo, kad, saugantis nuo koronaviruso, sumažėjo net ir alergijos atvejų.

„Akivaizdžiai matosi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, <...> žmonės laikėsi karantino priemonių, natūralu, kad tai turėjo poveikį ir žmonės mažiau užsikrečia kitomis peršalimo ligomis, taip pat gripu. Pavasarį pastebėjome ir tai, kad buvo daug mažiau alergijos, šienligės susirgimų, kad žmonės dėvėjo kaukes“, – sako pašnekovas.

Rekordinis skiepų skaičius

A. Krisiukėnienė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kilus koronaviruso pandemijai žmonės intensyviai skiepijosi nuo gripo.

„Antra priežastis – žmonės daug aktyviau skiepijosi nuo gripo. Tokio vakcinavimo piko, koks buvo rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, nė vienais metais turbūt nėra buvę, tas irgi turi įtakos sergamumui“, – sakė pašnekovė.

Baiminamasi vadinamosios „tvindemijos“, kai gripas ir koronavirusas ims plisti vienu metu.

S. Čaplinskas pridūrė, kad peršalimo ligos neišnyksta taip paprastai, jos tarpusavyje susijusios ir priklauso nuo žmonių elgsenos. Jis pateikia scenarijų, pagal kurį dar po metų sergamumas gripu vėl išaugtų.

„Nuogąstaujama, kad 2022 metais galime tikėtis vėl išaugusio susirgimo gripu, nes mažiau žmonių bus persirgę. Jei jie taip pat nebus pasiskiepiję nuo gripo, susidarys didesnis gripui imlių žmonių skaičius ir vėl galime tikėtis išaugusių susirgimų“, – sako jis.

Kad gripo išvengėme, sakyti per anksti

Ekspertai visame pasaulyje ragina neskubėti daryti išvadų, kad gripas nublanko koronaviruso šešėlyje: baiminamasi vadinamosios „tvindemijos“, kai gripas ir koronavirusas ims plisti vienu metu.

Mūsų geografinėje zonoje gripo sezonas dar tik prasideda.

Daug kas, o taip pat ir Lietuvos socialinių tinklų vartotojai, skuba dalytis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kurie esą įrodo, kad gripo atvejų šiemet sumažėjo 98 procentais. Iš tikrųjų tai – duomenys iš Pietų pusrutulio valstybių, mūsų geografinėje zonoje gripo sezonas dar tik prasideda, išvadas daryti kol kas per anksti.

Gydytoja A. Krisiukėnienė ragina prisiminti, kad tik sausis Lietuvoje dažnai būdavo tas mėnuo, kai gripas išplisdavo, ligoninėse prasidėdavo karantinas.

„Turime pirmus duomenis iš Pietų pusrutulio šalių, Naujosios Zelandijos, Argentinos, Čilės. Šios šalys pranešė, kad šių metų gripo sezonas buvo daug švelnesnis, mažiau atvejų, mažesnis mirštamumas, mažiau atvejų, dėl kurių reikėjo hospitalizuoti ligonius, – sako pašnekovė. – Europoje duomenų kol kas nėra daug. Kai kurios šalys praneša, kad pas juos pastebimas sergamumas gripu ir jis labai bazinis, reiškia, didelių pokyčių, lygindami su praėjusiais sezonais, jie nemato. Trys šalys pranešė, kad sergamumas gripu yra mažesnis. Apibendrinimų dar negalėtume daryti.“

Ar nesikreipti į gydytoją – bėda?

Ir A. Krisiukėnienė, ir S. Čaplinskas sutinka, jog gripo statistiką sumažino ir tai, kad daug žmonių pandemijos laikotarpiu vengė kreiptis į gydytojus, tai esą paveikė daug lėtinių ligų.

Gripo sunkumui daugiausia įtakos turi tai, ar patys neapsunkiname organizmo kovos su virusu.

Tačiau, kaip sako A. Krisiukėnienė, tai dar nereiškia sveikatos krizės. Ji atkreipia dėmesį, kad lengvas gripo formas galima gydytis ir namie, o jo sunkumui daugiausia įtakos turi tai, ar patys neapsunkiname organizmo kovos su virusu.

„Kada matome sunkių gripo viruso atvejų, tai dažniausiai su tuo ir būdavo susiję: žmogus suserga gripu, bet ir toliau tęsia veiklą – ar į darbą eina, ar sportuoja, ar dirba fizinius darbus, o to tuo metu negalima daryti jokiu būdu, nes imuninės sistemos atakai prieš virusą, reakcijai reikia labai daug energijos. Jeigu mes dalysime tą energiją dirbdami, imuninės sistemos atsakas nebus adekvatus, geras, taip galiausiai atsiranda ir gripo komplikacijų“, – aiškina gydytoja.

Jos teigimu, jei skauda gerklę, pakilo temperatūra, žmogus turėtų likti namuose, gerti vaistus. „Jei nėra kitų simptomų, nėra pavojinga situacija, tai ir nesikreipiama [į gydytoją]. Daug pavojingiau, jei žmogus jaučia skausmus krūtinės ląstoje, jei sutriko šlapinimasis, atsirado dusulys arba karščiavimas (39–40 laipsnių Celsijaus) ir jis trunka daugiau kaip 3 paras. Tai ženklai, rodantys, kad žmogus tiesiog privalo kreiptis į gydytoją“, – sako ji.

Manipuliacija

Kol kas apskritai negalima daryti išvadų apie tai, kaip koronaviruso pandemija paveikė sergamumą gripu, sako ekspertai, nes Lietuvoje gripo sezonas tik prasidėjo. Socialiniuose tinkluose plintančios žinutės apie neva dramatiškai sumažėjusį sergamumą gripu yra ištrauktos iš konteksto, nes rodo situaciją Pietų pusrutulio valstybėse, kur gripo sezonas jau praėjo.

Manoma, kad susirgimų gripu mažėja dėl pandemijos stabdymo priemonių, suvaržymų ir išaugusio dėmesio higienai, kaukių dėvėjimo, atstumo laikymosi, o ne dėl to, kad medikai klaidingai diagnozuoja ligas.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt