Per koronaviruso pandemiją paaiškėjo, kad Lietuvoje trūksta infektologų ir epidemiologijos specialistų. Patys medikai sako, kad tarp studentų šios specialybės nebuvo populiarios, o ir valstybė neskyrė pakankamai dėmesio.
Infekcinių ligoninių vadovai LRT RADIJUI sako ragindavę valstybę skirti daugiau finansuojamų vietų šios specialybės rezidentūrai, tačiau net ir pandemija smarkiai nepakoregavo planų skirstant lėšas studijoms. Kaunui skirta perpus mažiau vietų, nei prašė rezidentus rengianti Infekcinių ligų klinika.
Sveikatos politikos planavimo spraga
Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris sako, kad rajonų ligoninėse infektologų su žiburiu nerasi, nors tokio specialisto poreikis kiekvienoje ligoninėje yra.
„Manau, kad kaip konsultantas infektologas turėtų būti ir konsultuoti, netgi nebūtų būtina turėti kiekvieną dieną, bet kad kartą kitą per savaitę ligoninėje būtų toks specialistas, būtų labai gerai“, – LRT RADIJUI sakė Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas V. Sudaris.

Tačiau rajonų ligoninėse infektologų nėra. „Jų (infektologų, red. past.) nėra. Daug ko nėra, ko reikėtų. Tiesiog fiziškai jų sunku surasti. Ilgą laiką nebeturime tų infektologų ir buvome pamiršę, kad tokie specialistai yra. Dabar, kai užklupo pandemija, visi prisiminėme juos“, – taip apie medikų trūkumą kalba Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas.
Jam pritarė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė. Anot jos, tai – sveikatos planavimo politikos spraga.
„Manyčiau, kad infektologai turi būti ne tik pagrindiniuose miestuose, kuriuose yra infekcinių ligų skyriai – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Manau, kad būtinai nors vieną infektologo etatą turėtų turėti kiekviena rajoninė ligoninė“, – LRT RADIJUI kalbėjo profesorė A. Mickienė.
Tai, kai infektologų rajonų ligonėse nebeliko, o jų trūksta net ir infekcinių ligų centruose, profesorė vadina akivaizdžia sveikatos politikos planavimo spraga. Kaip LRT RADIJUI pasakojo LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė, per pastaruosius 12 m. norinčiųjų studijuoti infektologiją niekada netrūko, į vieną vietą buvo po kelis pretendentus. Tačiau, anot pašnekovės, nuolat trūko valstybės finansuojamų rezidentūros vietų infektologijos studijų rezidentūroje.
„Aš visada kaip klinikų vadovė matydama tokių specialistų trūkumą ir poreikį kasmet prašydavau daugiau vietų infektologijos rezidentūrai, tačiau mes gaudavome tiktai vieną arba dvi vietas dažniausiai, – LRT RADIJUI kalbėjo profesorė A. Mickienė. – Manau, kad reikėtų skirti daugiau vietų infekcinių ligų specialybei. Esu tikra, kad norinčiųjų studijuoti šitą specialybę atsiras.“

Anot profesorės A. Mickienės, šiemet jos vadovaujamai Infekcinių ligų klinikai rezidentūros vietų skirta perpus mažiau, nei ji buvo prašiusi.
Pandemija akių neatvėrė
Sveikatos specialistų poreikį pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką formuoja Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas. Šiemet komiteto posėdis buvo rengtas per patį pandemijos piką, posėdžiauta nuotoliniu būdu. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis infektologų poreikio didinimas nebuvo svarstomas.
„Nepamenu, kad būtų svarstomas klausimas dėl infektologų trūkumo. Aš pats, kaip savivaldybių asociacijos atstovas, kėliau kitus klausimus, o dėl infektologų diskusijos nebuvo“, – LRT RADIJUI posėdžio aplinkybes prisiminė Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo Valstybinio užsakymo formavimo komiteto narys Evaldas Navickas.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultete infektologijos studijos daug metų nebuvo populiarios, fakultetas kasmet paruošdavo po infektologą, kartais ir nė vieno. Šiais metais infektologijos rezidentūrą pasirinko trys medicinos fakulteto studentai.

„Yra pas mus rezidentūros programa – infekcinės ligos, ir kiekvienais metais mes į tą programą priimdavome po vieną arba du studentus. Šiemet buvo didesnis susidomėjimas, priėmėme tris studentus į valstybės finansuojamą programą“, – LRT RADIJUI kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, profesorius Algirdas Utkus.
Profesorius sako nežinantis, kokiais kriterijais politikai infektologijos specialistams skirsto valstybės finansuojamas vietas. „Tai yra politiniai sprendimai, negaliu jums jų paaiškinti“, – kalbėjo jis.
Užkamšo pensininkų vietas
Ilgametis infektologas profesorius Alvydas Laiškonis teigia, kad infektologų ir taip ruošiama per mažai, o ir nėra garantijos, kad visi baigusieji liks dirbti Lietuvoje.
„Problema, kad dalis rezidentų išvažiuoja. Prieš porą metų paruošėme dvi rezidentes, viena išvažiavo į Ispaniją, kita kažkur kitur emigravo, ir vėl liko tas pats specialistų skaičius. O mes, vyresni specialistai, išeiname į pensiją, tai tik spėja užlopyti pensininkų vietas“, – LRT RADIJUI kalbėjo patyręs infektologas A. Laiškonis.

Tačiau jis pridūrė, kad dar didesnė bėda – epidemiologijos specialistų trūkumas, o tą kylant antrajai koronaviruso bangai esą aiškiai parodo prastesnė situacija Lietuvoje nei šalyse kaimynėse.
„Pažiūrėkite, chirurgijos srityje žmonės specializuojasi, traumatologijos srityje specializuojasi. Žmonės pereina rezidentūrą, kad gautų specializaciją, o epidemiologijos rezidentūros neturime“, – kalbėjo profesorius A. Laiškonis. Anot jo, epidemiologais „padaromi“ žmonės, baigę Visuomenės sveikatos studijas.
Pasak A. Laiškonio, epidemiologijos disciplinai skiriama vos 120 valandų, per jas dėstoma apie lytiniu keliu plintančias ligas, tuberkuliozę ir kitas lėtines infekcijas.
„Su tokiu paruošimu žmogus ateina dirbti epidemiologu. Mano galva, jo supratimas apie epidemiologiją yra labai miglotas, labai negilus, ir kiek kalbėjau su patyrusiais epidemiologais, kad tokius epidemiologus reikia mokytis beveik metus, kad jie išmoktų, kaip reikia valdyti infekcines ligas. Manau, kad tai mūsų specialistų ruošimo defektas“, – LRT RADIJUI kalbėjo profesorius A. Laiškonis.
Palikta savieigai
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė profesorė Ramunė Kalėdienė sutinka, kad epidemiologijos kompetencijoms rengti buvo skirta per mažai dėmesio, o epidemiologijos kursas buvo tik kaip vienas iš dėstomų dalykų.
„Mes epidemiologų net nerengiame. Mes rengiame visuomenės sveikatos specialistus, į kurių kompetencijas įeina ir epidemiologijos kompetencijos, bet tokio specialaus kurso, specializacijos kaip epidemiologas neturime“, – kalbėjo profesorė R. Kalėdienė ir LRT RADIJUI pripažino, kad pandemija atskleidė, jog epidemiologijos kompetencijų universiteto rengiamiems visuomenės sveikatos specialistams trūksta.

„Matome, kad kompetencijų specialistams reikia žymiai platesnių, nes iki šiol mes orientavomės į neinfekcinių ligų epidemiologiją, o infekcinių ligų epidemiologų rengimo neakcentavome“, – LRT RADIJUI kalbėjo LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė profesorė R. Kalėdienė.
Anot VU Medicinos fakulteto dekano profesoriaus A. Utkaus, jo atstovaujame universitete visuomenės sveikatos specialistai magistratūroje gali pasirinkti epidemiologijos specializaciją. Tačiau epidemiologų poreikio valstybė išvis neformuoja, todėl kiek universitetas parengs epidemiologų, priklauso tik nuo studentų pasirinkimo, jaunų žmonių šios specializacijos rinktis valstybė neskatina.
Per pastarąjį dešimtmetį pandemijos protrūkis įvyko dėl COVID-19, 2009 m. buvo paskelbta kiaulių gripo pandemija, praėjusiais metais fiksuotas tymų infekcijos protrūkis.








