Po COVID-19 sveikatos sektorius lengviau atsikvėps tik pavasarį, prieš akis – iššūkių kupini ruduo ir žiema

Laura Adomavičienė, LRT.lt
2020.08.17 05:30
Pasaulis po COVID-19

Koronaviruso pandemija negailestingai smogė viso pasaulio sveikatos sektoriui. Ligoninių koridoriuose ir sporto maniežuose netelpantys, šimtais mirštantys pacientai tapo medikų kasdienybe. Lietuva buvo viena tų šalių, kurioms pasisekė bene labiausiai, – išvengėme košmaro dėl savo unikalumo ir laiku įvesto karantino. Pasaulyje kylant antrai koronaviruso bangai su nerimu rudens laukiame ir mes. LRT.lt aiškinasi, ar gali apskritai išnykti COVID-19, kaip infekcijos nemaldomą plitimą paveiks vakcina ir kokių pamokų turėtume išsinešti iš šios skaudžios patirties.

LRT.lt pristato projektą „Pasaulis po COVID-19“. Specialių publikacijų ciklas nukels mus į netolimą ateitį – kaip atrodys pasaulis po koronaviruso pandemijos?

„Negali būti“, – tokia buvo Respublikinės Šiaulių ligoninės skubios medicinos gydytojo Martyno Gedmino pirma mintis, išgirdus apie pirmą patvirtintą koronaviruso atvejį Lietuvoje kovo pabaigoje. „Tikėjomės, kad pirmas atvejis bus Vilniuje arba Kaune, kur oro uostai, kur keleivių srautas didelis. Mūsų vadovas, administracija labai primygtinai mus rengė kovai su koronavirusu, o mes galvojome, kam to reikia. Buvome pasiruošę, dėl to tas pirmas atvejis mūsų neišgąsdino, bet negalėjome patikėti.“

Užfiksavus pirmą atvejį Šiaulių medikai ruošėsi pacientų bangai, panašiai į tas, kokios buvo fiksuojamos kitose Europos šalyse, tačiau Lietuvos gydymo įstaigos butelio kakliuko efekto išvengė dėl laiku įvesto karantino.

Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas interviu naujienų portalui LRT.lt pabrėžė, kad laiku įvestas karantinas buvo viena iš dviejų priežasčių, kodėl Lietuvoje nematėme perpildytų ligoninių ir jų koridoriuose suguldytų infekuotų pacientų.

„Didžiojoje Britanijoje buvo labai pavėluota įvesti karantiną. Britų valdžia rėmėsi modeliais, kurie buvo sukurti modeliuojant gripo epidemiją 1918 m., ir jie buvo neteisingi. Kai buvo paskelbtas karantinas, virusas jau buvo labai išplitęs. Daug nereikia, kad kiltų protrūkis. Užtenka, kad vienoje vietoje užsikrėstų 100 žmonių. Jeigu tą praleidžiame, tada sunku sugraibstyti visus atvejus.

Lietuvai, manau, tikrai pasisekė. Visų pirma ankstyvas karantino paskelbimas, kai buvo nedaug atvejų, – mes pagavome infekcijos plitimą eksponentinėje fazėje. Antras veiksnys – Lietuvoje gyventojų tankis yra nedidelis, todėl plitimas buvo mažesnis“, – tikino T. Beinortas.

Koronavirusas Didžiojoje Britanijoje
Koronavirusas Didžiojoje Britanijoje / AP nuotr.

Laukia sunkus šaltasis sezonas

Lietuvoje užsikrėtimų skaičius piką pasiekė balandžio 18 dieną, praėjus mėnesiui po karantino įvedimo. Tąkart registruota 90 naujų užsikrėtimo atvejų per parą. Tai didžiausias užsikrėtimų rodiklis Lietuvoje apskritai nuo koronaviruso protrūkio pradžios. Nuo balandžio per parą registruotų užsikrėtimų skaičius pamažu mažėjo ir birželio pradžioje, švelnėjant karantino sąlygoms, per parą buvo registruojama vos vienas du nauji infekcijos atvejai.

Chaosas – gana patogi terpė plisti infekcijai medicinos priežiūros įstaigoje, ji neaplenkia ir medikų.

Šalyje pasibaigus karantinui ir atsivėrus sienoms, jau po mėnesio užsikrėtimų skaičiaus kreivė šoko aukštyn, tuo įrodydama, kad infekcija, nepaisant gyventojų nuovargio ir noro grįžti prie įprasto ritmo, niekur nedingo. Nuo liepos vidurio kasdien registruojama nuo keliolikos iki keliasdešimt naujų užsikrėtimo atvejų. Šalies medikai, iš arti stebėję pirmąją COVID-19 bangą, sako, kad laukia labai sunkus ruduo ir žiema.

„Aš manau, kad laikas iki pavasario bus labai sunkus. Nenoriu nieko gąsdinti, bet ateis rugsėjis, spalio mėnuo, vaikai grįš į mokyklas, infekcijos plitimas didės“, – naujienų portalui LRT.lt komentavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius.

„Yra puiki Jungtinės Karalystės medicinos mokslų akademijos analizė rudeniui. Jie labai aiškiai žino – virusų plitimas kritus temperatūrai Jungtinės Karalystės teritorijoje žemiau 4–8 laipsnių paspartėja gana reikšmingai. Vadinasi, mūsų atsparumas ligoms žiemą sumažėja, nes oras patalpose tampa sausesnis, tai sausina gleivinę, o kartu ir atsparumas infekcijai mažėja“, – pridūrė profesorius.

Vytautas Kasiulevičius
Vytautas Kasiulevičius / BNS nuotr.

V. Kasiulevičius atkreipė dėmesį, kad širdies kraujagyslių susirgimų būtent šaltuoju periodu yra daugiau negu vasarą. Kartu padaugėja traumų, todėl šalies skubios pagalbos skyriai šiuo periodu būna sausakimši pacientų, turinčių įvairiausių nusiskundimų. Dalis jų gali būti užsikrėtę koronavirusu, tačiau būtinąją pagalbą reikia teikti čia ir dabar, nelaukiant COVID-19 PGR testo rezultatų. Šis chaosas – gana patogi terpė plisti infekcijai medicinos priežiūros įstaigose, ji neaplenkia ir medikų.

„Kai užsikrečia vienas kitas medikas, užsikrečia ir kiti medicinos personalo darbuotojai. Juk šaltasis sezonas pačioje sveikatos sistemoje reiškia paltus, persirengimą. Tu negali ateiti į darbą kaip stovi. Iššūkių bus labai daug, bet kai mes kažkaip išgyvensime rudenį ir žiemą, pavasarį situacija pradės gerėti ir aš tikiu, kad tos problemos pradės spręstis. Bet mūsų tikrai laukia iššūkiai“, – prognozėmis dalijosi V. Kasiulevičius.

Vakcinos galime sulaukti šių metų gale

Kaip vienas efektyviausių pandemijos suvaldymo būdų minima vakcina. Liepos pabaigoje Europos Komisija paskelbė baigusi derybas su farmacijos bendrove dėl galimos vakcinos nuo COVID-19 pirkimo.

Aptariamoje sutartyje su „Sanofi-GSK“ būtų numatyta galimybė visoms ES valstybėms narėms įsigyti vakcinos. Numatyta, kad kai pasitvirtins, jog vakcina yra saugi ir veiksminga kovojant su COVID-19, Komisija visų ES valstybių narių vardu galės sutartiniu pagrindu įsigyti 300 mln. dozių. Komisija tęsia intensyvias diskusijas ir su kitais vakcinų gamintojais.

Tik po kelerių metų pamatysime, ar tie žmonės, kurie buvo vakcinuoti, vėl užsikrečia, ar jų imunitetas pradingsta. (T. Beinortas)

Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Komisijos narė Stella Kyriakides kalbėjo: „Saugi ir veiksminga COVID-19 vakcina yra geriausia krizės įveikimo strategija.“

Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas/COVID-19 vakcina (asociatyvi)
Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas/COVID-19 vakcina (asociatyvi) / Socialinių tinklų/AP nuotr.

T. Beinorto nuomone, pirmosios kartos vakcinos turėtų būti patvirtintos šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Pasak pašnekovo, šiuo metu kuriama daug skirtingų formuluočių vakcinų. Vienos formuotų tiek B, tiek T ląstelių atsaką, kitos yra trivalentės, stimuliuotų imuninį atsaką ne prieš vieną antigeną. Visgi žinių apie jų efektyvumą teks palaukti.

„Ilgainiui vakcinų pasirinkimas bus tikrai didelis ir jos greičiausiai turės skirtingą imuniteto susidarymo laiką. Tačiau jų efektyvumo iš karto įvardyti negalėsime, nes reikia ilgo laikotarpio norint pamatyti, kiek jos efektyvios. Tik po kelerių metų pamatysime, ar tie žmonės, kurie buvo vakcinuoti, vėl užsikrečia, ar jų imunitetas pradingsta“, – sakė T. Beinortas.

Su vakcina koronavirusas neišnyks

Kad vakcina padės apsaugoti dalį visuomenės, ypač rizikos grupėms priklausančius asmenis, nuo užsikrėtimo koronavirusu, pritaria ir V. Kasiulevičius, tačiau pabrėžia, kad net sukūrus vakciną koronavirusas iš akiračio nedings.

„COVID-19 tikrai neišnyks. Kaip ir gripas neišnyko, kaip ir daugelis kitų infekcijų. Tiesiog vakcinos padeda apsaugoti dalį žmonių, ypač pažeidžiamų grupių. Tada rezultatai visuomenėje būna geresni, atsiranda asmenų pasitikėjimas sveikatos sistema, mirčių mažiau – visi šitie dalykai turi įtakos, bet kad virusas išnyktų, taip tikrai būti negali. Jis atėjo tam, kad gyventų“, – sakė VU Medicinos fakulteto prodekanas.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nuomone, atsiradus skiepams COVID-19 gali tapti eiline sezonine infekcija.

Kaip pavyzdį jis pateikia gripą, kuris intensyviai visuomenėje išplito tik suaktyvėjus tiesioginei žmonių komunikacijai – atsiradus pirmiems geležinkeliams ir garlaiviams. Anksčiau kelionė laivu trukdavo savaitėmis, todėl galimybė perduoti infekciją kitam asmeniui buvo nedidelė. Kai kelionės laikas sutrumpėjo iki kelių dienų, imtos registruoti pirmosios pasaulinės gripo pandemijos.

Vakcina
Vakcina / Shutterstock nuotr.

„Tikrosios pandemijos prasidėjo 19 amžiaus pabaigoje. Didžiausia gripo pandemija 1890 m. yra susijusi būtent su geležinkeliais, kai susisiekimas pasidarė labai intensyvus. Esant šiuolaikinei komunikacijai, susisiekimui lėktuvais pandemijos labai greitai plinta ir padaryti, kad jos išnyktų, mes neturime galimybių.

Pavyzdžiui, SARS koronavirusas išplito 20 šalių, bet neišplito taip, kad liktų ilgam tik dėl to, kad jo užkrečiamumo rodiklis yra mažesnis. Jeigu taikai intensyvias izoliavimo priemones, gali jį suvaldyti. Dėl to jis buvo praktiškai likviduotas. Bet tos infekcijos, kur užkrečiamumo rodiklis yra didesnis arba panašus į dabartinio koronaviruso, jų neįmanoma išnaikinti, jos lieka“, – tikino V. Kasiulevičius.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nuomone, atsiradus skiepams COVID-19 gali tapti eiline sezonine infekcija.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Jeigu atsiranda sezoniniai skiepai, žmogus gali tiesiog pasiskiepyti, ypač rizikos grupės asmenys: vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys, ir tada visuomenė gali saugiai funkcionuoti. Kaip bus su COVID-19 virusu, matyt, niekas šiandien nedrįstų prognozuoti, nes pats virusas turi tendenciją keistis, mutuoti.

Deja, COVID-19 pakeis mūsų gyvenimą, ir gal su vakcinomis galėsime mažiau saugotis. (T. Beinortas)

Yra visokių svarstymų, kad besikeisdamas jis gali tapti mažiau užkrečiamas, mažiau pavojingas ir atvirkščiai. Todėl tikrai visi laukia vakcinos arba vaistų. Tiek vienas, tiek kitas dalykas leistų visuomenei grįžti į daugiau mažiau normalų funkcionavimą ir įprastinį gyvenimą“, – naujienų portalui LRT.lt teigė A. Veryga.

Vieninteliai pasiekiami ginklai – kaukės ir atstumo laikymasis

Visi kalbinti pašnekovai sutartinai pabrėžia, kad iki vakcinos atsiradimo vienareikšmiškai bus svarbios tos apsaugos priemonės, kurias žinome šiandien: apsauginės kaukės, pirštinės, rankų dezinfekcija, kosėjimo bei čiaudėjimo higiena ir, be abejo, distancijos laikymasis.

„Iki vakcinos tik šie ginklai, kurie buvo pavasarį, lieka ir rudens sezonui. Kartu reikia surasti pusiausvyrą tarp panikos ir visiško atsipalaidavimo. Reikia racionalaus mąstymo, supratimo, kaip tas virusas elgiasi, kas jis yra, kad nuo jo galima apsisaugoti, kad ne visi nuo jo miršta, – daug mažiau nei 1 proc. užsikrėtusių žmonių miršta.

Deja, COVID-19 pakeis mūsų gyvenimą, ir gal su vakcinomis galėsime mažiau saugotis. Sunku nuspėti, kas bus ateityje, bet manau, kad ypač jautriose vietose, pavyzdžiui, ligoninėse, kaukių dėvėjimas bus privalomas ilgą laiko tarpą“, – nuomone dalijosi T. Beinortas.

Kaukės. Koronavirusas
Kaukės. Koronavirusas / E. Blaževič/LRT nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras taip pat ragina nepamiršti apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, apsauginės kaukės turi būti dėvimos ne tik dėl koronaviruso, bet ir esant sezoniniam gripui, siekiant neužkrėsti kitų. Kaip ir rankų higiena, kuri, ministro nuomone, turėtų būti aktuali ne tik pandemijos metu.

„Būtų idealu ne tik dėl COVID-19, bet ir dėl kitų infekcijų nepamiršti gerų dalykų, kurių išmokome: kad būsime sąmoningesnė visuomenė, gerbsime kitus, saugosime ir užsidėsime kaukę, nenorėdami užkrėsti aplink esančių asmenų. Galų gale gal atsakingiau žiūrėsime į ėjimą į darbą susirgus, karščiuojant, ką mes anksčiau matydavome, kai žmonės tiesiog prisigeria vaistų. Matyt, daug dalykų išmoksime ir tikėkimės, kad jie liks ir gyvensime su jais, su ta pačia rankų higiena, kuri tikrai pajudėjo šviesmečiais į priekį nuo to, kas buvo“, – vylėsi A. Veryga.

Su koronavirusu būta ir tokių pamokų, kurios sveikatos priežiūros sistemoje atrodė neįmanomos. Kone pagrindinė – nuotolinės konsultacijos.

Profesorius V. Kasiulevičius atkreipia dėmesį, kad medicininių kaukių dėvėjimas nėra labai senas įprotis, todėl žmonės į jas žiūri kaip į labai nepatogią ir perteklinę priemonę. Pirmosios kaukės medicinoje, konkrečiai chirurgijoje, imtos naudoti tik 1904 m., o visuomenei kaip apsaugos priemonė mokslininkų rekomenduotos 1918 m. Tačiau per 100 metų tiek distancijos laikymasis, tiek kaukių dėvėjimas taip lengvai visuomenėje neprigijo ir tą iliustruoja 2009 m. gripo pandemija.

„Per gripo pandemiją mes neturėjome tokių gerų pamokų, nes mirčių buvo daug mažiau, todėl apsaugos priemonės buvo ignoruojamos. Ar 2009 m. kas nors labai nešiojo kaukes? Pavieniai žmonės Lietuvoje. Šita pandemija privertė grįžti prie kertinių, pamatinių dalykų, kuriuos žmonės taiko jau 100 metų. Tas mokymasis nėra lengvas, kaip ir atsigręžimas į tokius pamatinius dalykus, nes mes manome, kad technologijos viską išspręs. Visko technologijos neišsprendžia“, – pabrėžė V. Kasiulevičius.

Vytautas Kasiulevičius
Vytautas Kasiulevičius / E. Blaževič/LRT nuotr.

Ar nuotolinės konsultacijos liks ir po COVID-19?

Su koronavirusu būta ir tokių pamokų, kurios sveikatos priežiūros sistemoje atrodė neįmanomos. Kone pagrindinė – nuotolinės konsultacijos. Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas teigia, kad būtent ši pandemija paragino sveikatos priežiūros įstaigas mažinti nebūtinų tiesioginių konsultacijų skaičių. Tie pacientai, kurie periodiškai lankosi pas gydytojus, kuriems reikia išrašyti receptą nuolat vartojamiems vaistams, ir ateityje gali būti konsultuojami nuotoliniu būdu.

Sveikatos apsaugos ministras pabrėžia, kad vertėtų ne tik išlaikyti dalį nuotolinių pacientų konsultacijų, bet ir šią paslaugą išplėsti.

Aš 20 metų dirbu klinikinį darbą ir galiu pasakyti, kad tai daryti nuotoliniu būdu nėra lengva. Todėl būtina sistemą sutvarkyti taip, kad ji sugebėtų atrinkti tuos pacientus, kurie iš tikrųjų turi atvykti į įstaigą ir būti konsultuojami gyvai. (V. Kasiulevičius)

„Ten, kur veikia karštoji linija, dabar darbinami žmonės, tai nebėra savanoriai. Linija taps savotišku skambučių centru, kur gyventojai galėtų pasiskambinti, pasitarti dėl tam tikrų sveikatos problemų, sutrikimų. Nebūtinai jam tuo metu reikia gydytojo, jis gali tiesiog pasitarti su ten dirbančiu specialistu. Švedijoje toks modelis veikia daug metų“, – tikino A. Veryga.

VU Medicinos fakulteto prodekanas atkreipia dėmesį, kad nuotolinės konsultacijos turi ne tik teigiamą, bet ir neigiamą efektą. Pirmiausia koją kiša ribotos Lietuvos šeimos gydytojų galimybės. Šie, nors ir stovi arčiausiai pacientų, toli gražu ne kiekvieną jų gali konsultuoti nuotoliniu būdu, ypač tais atvejais, kai pacientas pusmetį ar daugiau apskritai nesilankė sveikatos priežiūros įstaigoje.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Šeimos gydytojas gali paskirti tik bendrąjį kraujo tyrimą, dar keletą tam tikrų laboratorinių tyrimų – vieną skydliaukės hormonų, keletą kepenų fermentų ar inkstų funkcijos tyrimą, bet jam reikia turėti daug daugiau informacijos, kad galėtų priimti sprendimus. Ta informacija labai dinamiška, ji keičiasi, o gali būti, kad pacientas pas gydytoją nebuvo pusę metų ir dabar jis skambina, nes kažkas yra. Aš nežinau, kas pasikeitė per pusę metų.

Žemyne dalis sveikatos priežiūros paslaugų buvo teikiamos nuotoliniu būdu ir, regis, iki 2021 m. tokia situacija išliks.

Per pusę metų vystosi įvairios problemos: širdies kraujagyslių, onkologija ir kitos. Ar visiems pacientams prieš metus padarėme kompiuterinę tomografiją? Tikrai ne. Bet iš to, ką pacientas pasakoja, aš turiu nuspręsti, ar tie simptomai tiek svarbūs, kad jis turi ateiti. Ir tai nėra lengva. Aš 20 metų dirbu klinikinį darbą ir galiu pasakyti, kad tai daryti nuotoliniu būdu nėra lengva. Todėl būtina sistemą sutvarkyti taip, kad ji sugebėtų atrinkti tuos pacientus, kurie iš tikrųjų turi atvykti į įstaigą ir būti konsultuojami gyvai“, – pabrėžė V. Kasiulevičius.

Pasak profesoriaus, šiandien šalyje nėra bendros pacientų atrankos sistemos, kuri leistų efektyviai skirstyti jų srautus. Atrankos sistemas, leidžiančias medikui nuspręsti, kuriems pacientams galima taikyti nuotolinę konsultaciją, o kurie turėtų pasirodyti fiziškai, kuria įstaigos pagal savų specialistų kompetenciją.

Ilgametė Lietuvos problema per pandemiją virto gelbėjimosi ratu

Siekiant suvaldyti koronaviruso infekciją planinės medicinos paslaugos buvo nukeltos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Visame žemyne dalis sveikatos priežiūros paslaugų buvo teikiamos nuotoliniu būdu ir, regis, iki 2021 m. tokia situacija išliks.

T. Beinortas pabrėžia, kad žmonių sergamumas nemažėja, pacientų srautas greičiausiai išliks toks pats, tad ligoninės privalės dirbti esant stresinėms situacijoms. Tačiau šioje situacijoje tai, kas ilgą laiką laikyta pertekliumi Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje, šiandien tampa gelbėjimosi šiaudu.

„Eurostat“ 2017 m. duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka apie 547 stacionaro lovos, ES vidurkis – 372. Šis skaičius iki šiol buvo įvardijamas kaip perteklinis, tačiau COVID-19 akivaizdoje tampa raktu į efektyvesnį infekcijos valdymą.

Respublikinė Panevėžio ligoninė, medikai
Respublikinė Panevėžio ligoninė, medikai / „Jūsų Panevėžys“/ R. Ančerevičiaus nuotr.

„Ligoninės yra labai intensyvūs pastatai, kur dauguma pacientų dalijasi palatomis, ir jeigu vienas pacientas turi virusą – didelis šansas, kad virusas paplis ir tarp kitų pacientų. Reikia didelių išteklių norint pertvarkyti ir perstatyti ligonines, kur kiekvienas pacientas turėtų atskirą palatą. Lietuvoje lovų yra daugiau nei pacientų, kuriems tos lovos būtinos.

Taigi galima retinti lovas ir didinti tarpus tarp pacientų. Kitose šalyse sveikatos apsaugos sistema neturi tokios prabangos, todėl lieka kaukių dėvėjimas, dezinfekavimas, bet šitos priemonės turi ribotą efektyvumą, kai tiek sergantys, tiek nesergantys žmonės praleidžia daug laiko kartu“, – sakė T. Beinortas.

Sveikatos apsaugos ministro nuomone, siekiant efektyviai valdyti infekciją lovų pertekliaus nėra gana. Apskritai, jo nuomone, iki šios pandemijos didžioji dalis išsivysčiusių šalių buvo primiršusios infekcines ligas bei jų keliamus iššūkius ir didžiausią dėmesį skyrė lėtinėms ligoms. Ne išimtis ir Lietuva.

V. Kasiulevičiaus nuomone, pandemijos akivaizdoje svarbiausia yra visų gydymo įstaigų gebėjimas susikalbėti ir greitai priimti sprendimus.

„Iki šiol neturime pasaulinio lygio infekcinių ligų ligoninės. Nors Vilniuje visiškai neseniai atidaryta infekcinė ligoninė, tokioms situacijoms kaip, pavyzdžiui, COVID-19 plitimas, kada pacientams reikia atlikti ir operacijas, gali tekti priimti ir gimdymus, daryti kitokias intervencijas, pačios infekcinės ligoninės nėra parengtos. Dėl to Lietuva planuoja plėsti ir pritaikyti infrastruktūrą“, – sakė A. Veryga.

Kita problema, anot ministro, kuri išryškėjo per pandemiją, – kryžminės taršos grėsmė, mat didelė dalis Lietuvos medikų dirba keliose sveikatos priežiūros įstaigose. Kilus infekcijos protrūkiui vienoje ligoninėje dėl to gali nukentėti rajonuose esantys pacientai, nes dėl infekcijos medikas iš didmiesčio tiesiog neatvažiuos. Kaip alternatyva buvo įvesta rekomendacija medikams dirbti ciklais. A. Veryga tikina, kad per šešis mėnesius išmoktų pamokų nevertėtų užmiršti.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Pamatėme visu „gražumu“ tai, ką kalbėjome keletą metų, – kad regionuose yra žmogiškųjų išteklių problema, kad ten trūksta medikų. Kai reikėjo iš tikrųjų taikyti intensyvią infekcijos kontrolę, buvo tokių įstaigų, kurios negalėjo užtikrinti savo darbo, nes nebeatvykstant medikams neliko kam dirbti.

Būtų gerai, kad nepamirštume regioninių paslaugų valdymo principo, kai didelėms įstaigoms buvo pavesta regionuose koordinuoti kitas gydymo įstaigas, organizuoti paslaugas visame regione. Regioninės ligoninės privalėjo derinti ir pacientų srautus, kur kokie pacientai vyksta, kokie skyriai dirba, kur ką reikia vežti. Jeigu infekcija plinta – kurioje ligoninėje kurio skyriaus atsisakoma, kur perkeliami pacientai, sergantys infekcine liga. Iš to galėtume pasimokyti ir aš tikiu, kad rajonai pamatė, jog regioninis organizavimas ne tik nenužudo rajoninių ligoninių, jis kaip tik leidžia joms funkcionuoti ir išgyventi esant kritinei situacijai“, – tikino sveikatos apsaugos ministras.

Profesoriaus nuomone, šalyje staigiai plintant infekcijai ją suvaldyti padėtų tik visų atsakingų grandžių geranoriškas bendradarbiavimas.

SAM ne kartą bandė ir prieš pandemiją centralizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, kad šis taptų pavaldus ministerijai. Šiandien kone absoliuti dauguma sveikatos priežiūros įstaigų yra valdomos savivaldybių, išskyrus dalį didžiųjų šalies ligoninių, kurios pavaldžios SAM. V. Kasiulevičiaus nuomone, pandemijos akivaizdoje svarbiausia yra visų gydymo įstaigų gebėjimas susikalbėti ir greitai priimti sprendimus, nesižvalgant į pavaldumą.

„Kaip liudininkas ir dalyvis mačiau, kad savivaldybėms ir ministerijai pavaldžių įstaigų susikalbėjimas nėra pakankamas, taip greičiausiai bus ir ateityje. Tarkime, Santaros klinikose turėjome situacijų, kai pacientas pradeda sveikti ir nėra prasmės jo laikyti trečiojo lygio ligoninėje, bet kur jį padėti? Rajonų ligoninės nenori tokių pacientų priimti, sako – išgydykit iki galo, kad COVID būtų neigiamas, tada priimsime.

Ta stigma nuo tokių pacientų lyg ir nuimta, bet ji buvo ir labai mums trukdė. Gerai, kad suveikė karantinas ir neturėjome milžiniško pacientų srauto, bet jeigu jų būtume turėję kelis kartus daugiau, mes iki muštynių turbūt būtume priėję su tomis įstaigomis. O centras sako – jūs išsispręskite. Aš nemačiau didelio centro entuziazmo spręsti“, – apgailestavo V. Kasiulevičius.

Vytautas Kasiulevičius
Vytautas Kasiulevičius / BNS nuotr.

Profesoriaus nuomone, šalyje staigiai plintant infekcijai ją suvaldyti padėtų tik visų atsakingų grandžių geranoriškas bendradarbiavimas.

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas M. Gedminas, prisimindamas pirmą COVID-19 infekuotą pacientą, o vėliau gydęs ir kitus, džiaugiasi, kad jam neteko patirti to, ką matė kolegos užsienyje.

„Norint spręsti tas problemas pirmiausia būtinas skirtingų institucijų susikalbėjimas. Netgi to paties pavaldumo, netgi SAM pavaldumo institucijų susikalbėjimas: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, pagaliau ekstremalių situacijų centro, apie kurį niekas nieko negirdi. Visos tos įstaigos turi veikti darniai ir labai rimtai reaguoti, kad nereikėtų paskui kviestis kariškių, kurie vienaip ar kitaip dirbo siekiant įvesti elementarią SAM tvarką. Aš manau, kad reikia geros valios, reikia supratimo, kad tai nacionalinė nelaimė ir reikia kartu visiems spręsti“, – teigė V. Kasiulevičius.

Ragina neprarasti šalto proto

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas M. Gedminas, prisimindamas pirmą COVID-19 infekuotą pacientą, o vėliau gydęs ir kitus, džiaugiasi, kad jam neteko patirti to, ką matė kolegos užsienyje. „The New York times“ išpublikavo šimtų pasaulio medikų išgyvenimus iš akistatos su COVID-19. Čia galima rasti ir M. Gedmino, Lietuvos gydytojo, liudijimus, tačiau jie su kitų patirtimi nesulyginami. Medikas neslepia buvęs sukrėstas kolegų išgyvenimų.

Užsienio kolegų patirtis ir daug mažesnė panika mane labai įkvėpė, padėjo nusiraminti ir eiti į priekį. (M. Gedminas)

„Aš žinojau, kad gali būti blogai, bet ne taip blogai, kaip ten perskaičiau. Mes tikrai išsiskiriame ir manau, kad nespėjome pasidžiaugti tuo, kaip gana ramiai įveikėme pirmąją bangą, kad mūsų ekonomika nenukentėjo tiek stipriai.

Kai paskaičiau išgyvenimus medikų, kurie mato, kaip kolegos miršta, arba tų medikų, kurie mato, kad dauguma pacientų miršta... Intensyviosios terapijos slaugytojas sako, kad per pamainą turi rūpintis daugiau mirusiais pacientais nei gyvais. Aš net nenoriu įsivaizduoti, ką tai reiškia, jeigu pas mus taip būtų“, – sakė M. Gedminas.

Martynas Gedminas
Martynas Gedminas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Norint infekcijos bangas sėkmingai suvaldyti ir ateityje, anot Respublikinės Šiaulių ligoninės mediko, būtina aiški komunikacija, kryptinga ir aiški lyderystė. Jis pabrėžia, kad COVID-19 gali sukelti reikšmingų padarinių, bet iš esmės kaip virusas jis nėra toks baisus, o ir žinių apie patį koronavirusą, apie infekcijos gydymą šiandien yra nepalyginamai daugiau nei kovo pradžioje. Tačiau, jeigu nėra aiškios komunikacijos, žmonės linkę pasiduoti panikai.

„Reikia šalto proto, kad priimtum faktus, nes iš pat pradžių buvo labai nedaug žinių, labai daug sutrikimo. Pamenu, iš pat pradžių iš tikrųjų kaustė įtampa ir ramybė buvo tik iš valios, o ne iš užtikrintumo. Tada mūsų ligoninės personalui labai padėjo T. Beinortas.

Būtent iš jo mes pasisėmėme daug daugiau ramybės. Jis pasakė labai gerą frazę: „Aš esu medikas ir šita pandemija yra greičiausiai tas įvykis, kuris reikšmingiausias mano gyvenime. Aš vien dėl to čia ir atėjau.“ Užsienio kolegų patirtis ir daug mažesnė panika mane labai įkvėpė, padėjo nusiraminti ir eiti į priekį“, – sakė M. Gedminas.