Pusei žmonių tikint šalies krepšiniu, šviesą regi ir ekspertai: turbūt baigsis tas etapas

Kas antras Lietuvos gyventojas (50 proc.) tiki, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė jau artimiausiu metu išbris iš krizės ir pagerės jos žaidimas, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Apklausa vyko 2026 metų rugsėjo 23–spalio 5 dienomis. Apklausti buvo 1 025 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 110 atrankos taškų. Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas yra 95 proc.

Penktadalis gyventojų netiki

LRT užsakymu atlikta apklausa rodo, kad, nepaisant sudėtingos Lietuvos krepšinio rinktinės padėties pasaulio čempionate, pusė šalies gyventojų tiki, jog dabar jau Dainiaus Adomaičio vedama komanda išbris iš krizės ir jos žaidimas pagerės.

Penktadalis (21 proc.) apklaustųjų, atsakydami į klausimą, pažymėjo, kad netiki, jog artimiausiu metu pagerės rinktinės žaidimas, o kas ketvirtas suaugęs šalies gyventojas (24 proc.) nurodė, kad jiems tai nerūpi ir jie nesidomi krepšiniu. 5 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.

Didžiausią tikėjimą rinktine parodė besimokantis jaunimas (66 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 2 500 eurų), specialistai ir tarnautojai (57 proc.) bei gyventojai, turintys vaikų iki 18 metų (56 proc.).

Apklausa parodė, kad rinktinės žaidimo pagerėjimo dažniau nesitiki vyrai nei moterys, 50–64 metų amžiaus žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu, vadovai.

Labiausiai krepšiniu nesidomi vyresni nei 65 metų žmonės (38 proc.), kitų tautybių (nelietuviai) gyventojai (38 proc.).

Lietuvos krepšinio krizė

Nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė dar 2025 m. rugsėjo pradžioje Europos čempionate užėmė penktą vietą. Ketvirtfinalyje buvo pralaimėta Graikijos rinktinei, kuri vėliau iškovojo bronzą. Senojo žemyno pirmenybėse Rimo Kurtinaičio auklėtiniai demonstravo solidų krepšinį ir tuo metu neatrodė, kad rinktinę gali ištikti krizė.

Visgi pirmųjų jos užuomazgų pasirodė praėjusių metų lapkričio pabaigoje, kai pasaulio čempionato atrankos turnyro starte pergalė prieš Didžiąją Britaniją buvo pasiekta tik po neįtikėtinų Igno Sargiūno metimų (89:88). Po šios pergalės ėjo skaudi nesėkmė susitikime su Italija (81:82) ir kito lango pirmose rungtynėse patirtas netikėtas pralaimėjimas Islandijai (85:86). Po kelių dienų ta pati Islandijos rinktinė buvo įveikta Klaipėdoje (99:82), tačiau kalbų apie nacionalinę komandą vis tiek netrūko.

Dvi pergalės ir du pralaimėjimai privertė itin rimtai pažvelgti į trečiąjį atrankos langą. Prie rinktinės prisijungė Matas Buzelis, Kasparas Jakučionis ir Jonas Valančiūnas, surengta ilgesnė pasiruošimo stovykla. Įveikti britus pavyko užtikrintai (105:85) ir šis laimėjimas atvėrė duris į kitą etapą, tačiau dar buvo itin svarbu atsirevanšuoti Italijai ir taip papildyti taškų skaičių. Deja, to padaryti nepavyko (84:87) ir taip Lietuvos krepšinio krizė dar labiau pagilėjo.

Ekspertai ir bendruomenės nariai kalbėjo apie tragišką situaciją, kritikos negailėta treneriui R. Kurtinaičiui, asociacijai „Lietuvos krepšinis“ (ALK) ir jos vadovui Mindaugui Balčiūnui. Kalbėta ir apie galimą R. Kurtinaičio pasitraukimą iš vyriausiojo trenerio pareigų, bet vėliau pranešta, kad strategas lieka dirbti. Vis dėlto dar daugiau diskusijų pakurstė dalies žaidėjų atsisakymas atvykti į rinktinę, o krizę į kulminacijos tašką stumtelėjo nesėkmės draugiškose rungtynėse prieš Estiją ir Arizonos universitetą ir dar vienas pralaimėjimas pasaulio čempionato atrankoje – Turkijos rinktinė lietuvius sutriuškino net 94:66.

Nors paskutinėse rungtynėse 78:73 buvo palaužta Bosnija ir Hercegovina, rinktinę ir ALK supantis karštis buvo pernelyg didelis, kad niekas neįvyktų. Taip ir prasidėjo pokyčiai.

Po dar vienos kritikos lavinos rugsėjo pradžioje M. Balčiūnas atsistatydino iš ALK prezidento pareigų, vyriausiojo trenerio postą paliko R. Kurtinaitis, apie pasitraukimą pranešė ir jo asistentas Tomas Pačėsas, o Linas Kleiza baigė eiti vyrų rinktinės vadovo pareigas. Netrukus generalinis ALK sekretorius Dominykas Domarkas pranešė apie naujo prezidento rinkimus, juose norą dalyvauti iš pradžių išreiškė keturi krepšinio atstovai: Remigijus Milašius, Rolandas Skaisgirys, Gediminas Kvietkauskas ir Darius Gudelis.

Iki rinkimų likus kelioms savaitėms visi kandidatai priėmė bendrą sprendimą nacionalinės rinktinės trenerio postą patikėti D. Adomaičiui. Jis šį pasiūlymą priėmė. Artėjant rinkimams iš kovos dėl prezidento posto pasitraukė R. Milašius ir G. Kvietkauskas, o rinkimų dieną daugiausia palaikymo sulaukė R. Skaisgirys, jis ir tapo naujuoju ALK vadovu.

„Aš krepšinyje visą savo gyvenimą. Nežinau, ar aš noriu vadovauti. Aš žinau, kad galbūt kitaip valdymo procesą įsivaizduoju: bendrauti, tartis, daryti įdomius projektus, dalykus, naujoves, eiti visiškai kitu keliu. Aš nenoriu vadovauti“, – po pergalės rinkimuose LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo R. Skaisgirys.

Štai tokie buvo pastarieji krizių kupini Lietuvos krepšinio metai.

Primename, kad atrankos į pasaulio čempionatą J grupėje Lietuvos rinktinė šiuo metu užima ketvirtą vietą, o į pasaulio čempionatą patenka trys geriausios grupės komandos.

Krepšinio ekspertai tunelio gale mato šviesą

Itin keblią Lietuvos situaciją pasaulio čempionato atrankoje jau netrukus bandys gelbėti D. Adomaitis. Strategas kartu su rinktine lapkričio 26 d. namuose egzaminuos Serbiją, o lapkričio 29 d. laukia išvykos rungtynės su Bosnija ir Hercegovina.

Artimiausius darbus praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje pristatęs D. Adomaitis kalbėjo ir apie savo štabą. Specialistui artimiausiuose languose talkins Benas Matkevičius, Mindaugas Brazys ir Renaldas Seibutis. Už visą fizinį parengimą bus atsakingas Sigitas Kavaliauskas.

„Manau, tai yra tinkamiausias žmogus perimti rinktinės vairą. Tai yra treneris, kuris yra įrodęs, kad gali dirbti tokioje specifinėje situacijoje ir sėkmingai treniruoti komandą languose, kai nėra laiko pasiruošti ir pačiupinėti žaidėjus.

Manau, kad su D. Adomaičiu yra didesnis šansas turėti geresnius krepšininkus rinktinėje ir tai tikrai gali padėti išlįsti į tą pasaulio čempionatą, nors tikrai užduotis yra sudėtinga ir jeigu nepavyktų, tai tikrai ne treneris būtų kaltas. Iki šitos situacijos buvo ateita su ankstesniu trenerių štabu ir dabar D. Adomaitis bando gelbėti situaciją, bet ją išgelbėti gali būti labai sunku“, – sakė krepšinio ekspertas Algimantas Bružas.

Teigiamai naująjį rinktinės strategą vertina ir 15min.lt sporto žurnalistas Rokas Pakėnas, kuris prisimena sėkmingus praeities rezultatus.

„Ankstesni rezultatai languose įrodo, kad D. Adomaitis yra tinkamas treneris. Dabar laukia du žūtbūtiniai langai, o D. Adomaičio pergalių ir pralaimėjimų balansas yra geriausias istorijoje, žvelgiant į visus langus. Antras dalykas – D. Adomaitis turi artimą ryšį su Kauno „Žalgiriu“ ir geriausiais krepšininkais.

Buvo krepšininkų, kurie nenorėjo žaisti pas R. Kurtinaitį, tai D. Adomaičio atėjimas sprendžia problemas. Manau, kad tai visapusiškai geriausias variantas šiuo metu, nes D. Adomaitis neturi klubo ir jam nereikia derinti dviejų darbų“, – teigė R. Pakėnas.

Iš Šakių rajono kilęs 52-ejų krepšinio specialistas rinktinėje darbavosi 2016–2019 m. 2019-ųjų pasaulio čempionate jo vadovaujama rinktinė užėmė devintą vietą. Nuo 2022 m. iki praėjusio sezono strategas dirbo Tokijo „Alvark“ komandoje.

Kol kas galima tik spėlioti, kurie žaidėjai atvyks į atrankos langą lapkritį, kadangi jokių oficialių pranešimų nėra.

„Aš neabejoju, kad „Žalgiris“ nori padėti ir patys krepšininkai supranta situaciją, bet tiesiog „Žalgiris“ žais išvakarėse, tai klausimas, kaip žmonės jausis, ar nebus kokių nors skausmų. Kaip suprantu iš paties D. Adomaičio pasisakymų, jis norės turėti atsakymą iki „Žalgirio“ rungtynių su Madrido „Real“, nes reikia nusiųsti FIBA žaidėjų sąrašą. Čia yra įdomu ir klausimas, ar pavyks surinkti visus geriausius. Neabejoju, kad tikrai interesas žaisti rinktinėje dabar bus žymiai didesnis“, – kalbėjo A. Bružas.

Žalgiriečių rungtynės Madride su „Real“ prasidės lapkričio 25 d. 21.45 val., o Lietuvos rinktinė su Serbija susitikimą Klaipėdoje pradės lapkričio 26 d. 18.30 val.

„Reikia suprasti, kad NBA žaidėjų bet kokiu atveju nebus, ne tik Lietuvos rinktinėje, bet ir kitose komandose. Manau, kad su Eurolygos žaidėjais bus žengtas žingsnis į priekį. Būtent R. Skaisgiriui Kauno „Žalgiris“ išreiškė palaikymą. Manau, kad ir D. Adomaitis, ir R. Skaisgirys padidina šansus turėti daugiau žaidėjų.

Manau, kad su Ignu Sargiūnu problemų nėra, gali kilti klausimų dėl Roko Jokubaičio ir Tado Sedekerskio sveikatos, tai esmė yra „Žalgirio“ žaidėjų bazė ir ką mes gausime. Tikriausiai reikia turėti planą, kad bent trys lietuviai nevyks į rungtynes Madride. Turbūt jie turėtų likti Lietuvoje ir jungtis prie rinktinės anksčiau, o kiti, ko gero, vyktų tiesiai į Klaipėdą“, – svarstė R. Pakėnas.

Pozityvo ir tikėjimo rinktine apžvalgininkams įkvepia ir naujas asociacijos vadovas.

„Labai gerai, kad turbūt baigsis tas etapas, kai buvo labai daug dalykų, nesusijusių su krepšiniu, daug nereikalingos įtampos visuomenėje, sukurtos buvusio asociacijos prezidento. Dabar, manau, bus ramiau, daugiau dėmesio tam, kam turi būti skiriamas dėmesys: artėjančiam langui, rinktinei, Europos moterų krepšinio čempionatui.

Džiaugiuosi ir tikiuosi, kad nereikės po metų ar kitų vėl kalbėti šita tema. Tikiuosi, turėsime veikiančią ir dirbančią asociaciją ir nereikės vėl visiems kalbėti, kaip žemyn eina Lietuvos krepšinis ir kad jį reikia gelbėti“, – komentavo A. Bružas.

Pasak R. Pakėno, asociacija ar jos vadovas nelabai gali prisidėti prie rinktinės rezultatų, todėl daugiau atsakomybių tenka treneriui.

„Gali būti nebent neigiama įtaka, kaip buvo su M. Balčiūnu, kai klubai nelabai norėjo su juo dirbti. Buvo ne patys geriausi santykiai, tai matėme ir viešojoje erdvėje, kai buvo M. Balčiūno apsižodžiavimas su Pauliumi Motiejūnu. Nereikėtų sureikšminti R. Skaisgirio įtakos rinktinei, daugiau atsakomybės krenta ant D. Adomaičio pečių“, – dėstė sporto žurnalistas.

Po lapkričio lango rinktinė vėl susiburs vasario pabaigoje. Lietuviai vasario 26 d. namuose priims turkus, o kovo 1 d. pasaulio čempionato atranką vainikuos išvykos rungtynės su serbais.

Geriausioje situacijoje grupėje yra Turkija, kuri laimėjo visus 8 susitikimus. Serbai šiuo metu žengia antri su 6 pergalėmis ir 2 pralaimėjimais, italai rikiuojasi treti su 5 pergalėmis ir 3 nesėkmėmis, o lietuviai, kaip jau minėta anksčiau, sąskaitoje turi po 4 pergales ir pralaimėjimus. Už mūsiškių turnyro lentelėje žengia bosniai ir islandai, kurie turi po 3 pergales ir 5 pralaimėjimus.

„Nežinau, noriu tikėti, bet šaltas protas sako, kad, ko gero, pritrūks sėkmės. Tikiu, kad galime patekti į olimpines žaidynes, nes atranka į olimpinę atranką vyktų vasarą ir tada galima surinkti geresnę sudėtį. Kad patektum į pasaulio čempionatą, turbūt reikia laimėti ketverias rungtynes iš ketverių, tai kažkaip norėčiau tikėti, kad pavyks, bet abejoju“, – prognoze pasidalino A. Bružas.

Kitokios nuomonės yra R. Pakėnas – jam neseniai įvykę pokyčiai asociacijoje ir rinktinėje suteikia vilties.

„Manau, kad šansų yra gerokai daugiau, nei pasakytų tikimybių teorija. Teoriškai gali reikėti visų keturių pergalių, bet gali užtekti ir mažiau. Faktas, kad finalas yra su Serbija, nes bosniai jau nebeturi šansų patekti, be to, jie neturės NBA žaidėjų, kurie yra jų varomoji jėga.

Reikia suprasti, kad ir serbai yra panašioje situacijoje, jie turi pergale daugiau, bet NBA žaidėjų neturės, o Eurolygos žaidėjų irgi nebus lengva gauti. Kad ir kaip šabloniškai skamba, manau, kad reikia žiūrėti iš rungtynių į rungtynes. Visiškai tikiu, kad galime patekti į pasaulio čempionatą, ir labai svarbu, kad tokį tikėjimą bando skiepyti ir D. Adomaitis“, – sakė15min.lt sporto žurnalistas.

2027 m. pasaulio vyrų krepšinio čempionatas rugpjūčio 27–rugsėjo 12 d. vyks Katare. Likusias pasaulio čempionato atrankos kovas, o vėliau ir patį čempionatą tiesiogiai transliuos LRT.