Sportas Aleknų šeimoje – daugiau nei profesija. Tai gyvenimo būdas, kurį gyvena jau kelios kartos. Legendinis disko metikas Virgilijus Alekna su šeima prisimena sporto kelią, vaikų augimą ir netikėtai išsipildžiusias svajones.
Nors šiandien Mykolas Alekna gerina pasaulio rekordus, tėvas pripažįsta: prieš dešimtmetį to nebūtų net įsivaizdavęs.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Dinastijos“ įraše.
Knygų neskaitė nė vienas
Aleknos – viena garsiausių Lietuvos sporto pavardžių. Virgilijus Alekna – legendinis Lietuvos disko metikas. Žmona Kristina – buvusi šuolininkė į tolį. Martynas – Lietuvos čempionas. Mykolas – Europos ir pasaulio rekordininkas. Įspūdingus rezultatus disko metimo sektoriuje rodo ir jauniausia dukra Gabrielė, kuri, vos atėjusi į šį sportą, tapo Lietuvos ir Baltijos šalių jaunių ir jaunimo čempionatų nugalėtoja.
„Gavau kvietimą išvykti į Panevėžio sporto mokyklą, tikrai ne pirmuoju numeriu, neparodžiau gerų rezultatų varžybose. Tą vasarą net buvau pamiršęs apie tai, kad turėjau išvykti, nors to labai norėjau. Mano mama nenorėjo manęs išleisti į nežinomybę, bet tėtis išliko pozityvus, sakė, kad turiu pabandyti.
Kai reikėjo rinktis sporto šaką, rinkausi krepšinį. Atėjau į krepšinio salę (...), ten buvo susirinkę vaikinai, žaidę rinktinėje, aš krepšinį buvau žaidęs kaime, ant asfalto (...).
Po krepšinio perėjau į ieties metimą, rezultatai buvo prasti. Treneris pasakė, kad galėčiau dalyvauti disko metimo varžybose. Paėmiau diską, mečiau ir laimėjau varžybas, kuriose dalyvavo vaikai, diską mėtę visus metus, – tik dėl to manęs neišmetė iš sporto mokyklos“, – prisiminimais dalijasi V. Alekna.
Kristina Aleknienė tikina: nors sportas judviejų su Virgilijumi gyvenime buvo vienas svarbiausių, savo vaikų jie niekuomet nelaikė būsimais Lietuvos ar pasaulio čempionais.
„Man buvo svarbu, kad jie įsitrauktų ir judėtų – to nori ir šiandieniniai tėvai, tik dabar technologijų yra dar daugiau. Norėjau, kad grįžtų namo nusikalę, padarytų namų darbus ir eitų miegoti. Mykolas ir Martynas, be sporto, dar ėjo ir į muzikos mokyklą. Knygų neskaitė nė vienas, bet bent jau supranta šį tą apie muziką – Martynas septynerius metus grojo gitara, Mykolas trejus grojo fortepijonu.
Aš sakydavau jiems: „Jums nieko nereikia daryti, įsodinu į mašiną, pasitreniruojate, paimu iš treniruotės.“ Tai reikalavo atkaklumo, nors, aišku, daug įtakos čia turi treneriai, jų pastangos, palaikymas. Tai priklauso ir nuo paties vaiko“, – sako K. Aleknienė.
Mykolą traukė futbolo aikštelė
Virgilijaus ir Kristinos antrojo sūnaus Mykolo kelias į sporto aukštumas buvo kitoks nei tėvo – jį labiau už diską traukė futbolo aikštelė.
„Žaidžiau ketverius ar penkerius metus – man futbolas labai patiko, nors dabar juo tiek nebesidomiu. Pradėjau bręsti, augti, tįsti, pasidariau lėtesnis, mane pastatė į gynybą, supratau, kad futbole nieko nepasieksiu“, – prisimena M. Alekna.
Atsisveikinęs su futbolu, Mykolas prisijungė prie brolio Martyno ir ėmėsi disko. Nors nauja sporto šaka Mykolo iš pradžių nesužavėjo, greitas progresas ilgainiui suteikė motyvacijos likti ir išbandyti savo jėgas.
„Disko metimo sporte viskas atrodo labai paprasta, nepasakyčiau, kad disko metimas labai įdomus, palyginti su futbolu. Tačiau disko metimo sporte lengva pamatyti progresą (...). Kai perėjau į vyrų kategoriją, jau po pirmųjų metų laimėjau Europos čempiono titulą ir Pasaulio čempionate likau antras. Supratau, kad galiu tapti profesionalu“, – priduria M. Alekna.
V. Alekna prisipažįsta, kad anksčiau nebūtų galėjęs pagalvoti, jog jo sūnus taps pasaulio disko metimo rekordininku.
„Jei prieš 10 metų kas nors būtų parodęs Mykolo siluetą, tai tikrai nepagalvočiau, kad jis – būsimas rekordininkas. Toks yra gyvenimas – žmogaus talentas gali lemti jo rezultatus“, – su šypsena sako V. Alekna.
