Po ne itin sėkmingo Lietuvos krepšinio rinktinės pasaulio čempionato atrankos lango treneris Rimas Kurtinaitis išlieka ramus. 65-erių strategas ne tik įvertino susiklosčiusią situaciją nacionalinėje šalies komandoje, bet ir pasisakė apie jaunus Lietuvos talentus – jų svarbą, progresą, per anksti žengtą žingsnį ir sugrįžimą namo.
Lietuvos rinktinė vasario 27 d. žaidė Islandijos sostinėje, o kovo 2 d. rungtyniavo uostamiestyje.
Krepšininkai, treneriai ir, be abejo, sirgaliai tikėjosi dviejų užtikrintų pergalių prieš islandus, tačiau sportas kartais būna labai sunkiai prognozuojamas. Reikjavike pasakišką pasirodymą sukūrusio Elvaro Fridrikssono dėka islandai 86:85 parklupdė lietuvius.
Visgi Klaipėdoje sensacija nebekvepėjo ir lietuviai prieš islandus, Margirio Normanto pavadintais mažaisiais vikingais, pasiekė revanšą – 99:82.
„Mes norėjome laimėti visas rungtynes, kad išsineštume tas pergales į kitą etapą, bet mums kažkas pakrypo ne taip, – LRT PLIUS laidoje „Atviras derinys“ mintimis dalijosi R. Kurtinaitis. – Bet situacija nėra prarasta, viskas yra gerai ir aš negaliu panikuoti kaip treneris žaidėjų akivaizdoje ir sakyti: „O Jėzau, kas dabar čia įvyko, kaip čia man bus, vai vai vai.“ Tai aš ir sakau: nieko nėra prarasta, nėra taip, kaip mes norėjome, bet ir nėra taip, kaip nenorėjome.
Ir mes turime dar dvejas rungtynes, mes turime galimybę, gal pavyks į kitą langą surinkti daugiau geresnių žaidėjų, gal nepavyks, aš net nežinau. Manęs paklausė: „O kaip bus liepos mėnesį?“ Sakau: „Žiūrėkite, iki liepos mėnesio aš dar galiu ir neišgyventi, nes mano toks amžius ant svarstyklių.“ Tai jūs dar manęs taip neklauskite, aš taip toli dar nematau, nes yra labai daug nežinomybės, ką surinksime, kaip ten viskas bus, kas bus traumuoti, kas bus pavargę, nepavargę, mes gi nežinome.“
Lietuvos rinktinė pasaulio čempionato atrankos D grupėje šiuo metu rikiuojasi antroje vietoje. Pirmi – italai, prieš kuriuos lietuviai pralaimėjo 81:82, treti – islandai, o ketvirti – britai, kuriuos Lietuva įveikė 89:88.
Šiame atrankos etape lieka dar dvejos rungtynės. Lietuviai sužais su britais ir italais, o į kitą pasaulio čempionato kvalifikacijos etapą pateks trys rinktinės iš keturių.
Jame bus sudarytos keturios naujos grupės po šešias komandas. D grupė susijungs su C grupe, kurioje dėl vietos kitame etape kaunasi Turkija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina bei Šveicarija.
Verta pabrėžti, kad nors grupė ir bus nauja, rinktinių pergalės ir pralaimėjimai niekur nedings – sėkmės ir nesėkmės atsispindės ir finalinėje atrankoje. Galiausiai po jos iš kiekvienos grupės paaiškės po tris komandas, pelniusias bilietą į pasaulio čempionatą. Primename, kad jis vyks 2027 m. nuo rugpjūčio 27 iki rugsėjo 12 d. Katare.
„Nėra gera situacija, ne tokia, kokios norėjome, ir manęs šita situacija netenkina. Man, kaip minėjau, yra tik pirmos vietos, bet susidūrėme su tokia realybe ir turėsime tą realybę spręsti. Ir, visų pirma, tą realybę išspręsti galiu aš, kaip vyr. treneris. Galiu arba negaliu. Bet aš nepanikuoju“, – darkart pabrėžė R. Kurtinaitis.
„Jei kazino laimėjai kepurę, tai gali pralaimėti paltą“
Ne paslaptis, kad jau kurį laiką krepšinio ekspertų ir apskritai žiūrovų dėmesys krypsta link Ąžuolo Tubelio. 23-ejų vilnietis tik šį sezoną pravėrė Eurolygos duris, kai apsivilko Kauno „Žalgirio“ marškinėlius, tačiau net ir debiutiniame sezone pajėgiausioje Europos lygoje jis yra linksniuojamas kaip vienas geriausių ketvirtųjų numerių.
Negana to, R. Kurtinaitis nepagailėjo pagyrų šiam jaunuoliui – prisiminęs 2025 m. Europos čempionatą įvardijo Ą. Tubelį kaip pagrindinį komandos žmogų.
„Aš jį jau mačiau prieš jam išvažiuojant į Ameriką ir kaip jis grįžo, nesupratau, tikrai pasakysiu. Nesupratau, kodėl jis buvo „Ryto“ sistemoje ir kodėl jį nustūmė į Klaipėdos „Neptūną“, paskui jis grįžo į Vilnių. Ar reikia, ar nereikia, kiek diskusijų buvo, kad jį į „Žalgirį“ paimtų, ir labai džiaugiuosi, kad „Žalgiris“ atkreipė dėmesį į jį. Visi, kas mato krepšinį, įžvelgia.
Man jis buvo Europos čempionate mūsų pagrindinis žmogus, smogimo jėga. Jis sužaidė turbūt penkerias ar šešerias rungtynes su visa grupe. Jau nekalbu apie draugiškas rungtynes. Ir vienintelės rungtynės, kurios jam nepavyko, tai su graikais. Manau, kad jeigu jis būtų sužaidęs tą savo žaidimą, ką per visą čempionatą davė, tai aš galvoju, kad tie graikai...“ – dėstė Lietuvos rinktinės vairininkas.
Dar nuo paauglystės Ą. Tubelis krepšinio žiūrovus stebino įspūdingais dėjimais, o savo žaidimu nuo tada iki dabar pateisina jam keliamus lūkesčius. Eurolygoje jis fiksuoja po 11,9 taško, 4,7 atkovoto kamuolio ir 12,4 naudingumo balo, o Europos čempionate rinko po 9,9 taško, 7 sugriebtus kamuolius ir 13,4 efektyvumo balo.
2025 m. lapkričio pabaigoje, kai vyko pirmasis pasaulio čempionato atrankos langas, buvo kilęs šioks toks sąmyšis dėl to, kad Ą. Tubelis neatvyko padėti R. Kurtinaičio kariaunai. Galiausiai aistros nurimo, o dabar R. Kurtinaitis sako atvirai – jaunasis talentas yra kone pagrindinė rinktinės detalė.
„Tas jo neatvykimas, kai prieš italus pralaimėjome vienu tašku, galima sakyti, būtų buvęs jis, būtų buvę kitaip. Gal ir nebūtų kitaip, bet jis mums yra labai svarbus šios pozicijos žaidėjas ir aš dabar Europoje net nelabai matyčiau į tą poziciją, kas galėtų kai kuriuos dalykus už jį geriau padaryti, nes visi mato, kaip jis žaidžia, ir duok Dieve jam sveikatos, nes gyvenimas yra toks balansas. Jei kazino laimėjai kepurę, tai gali pralaimėti paltą, nes visada yra kažkoks balansas.
Retai žaidėjai visą karjerą išbūna be traumų, ypač tokių, kurios palieka pasekmių. Tai duok Dieve, kad viskas jam būtų gerai, ir tikimės, kad jis čia dabar atstovaus „Žalgiriui“. Jis tapo vienu iš „Žalgirio“ lyderių, sakyčiau, ne pelnomų taškų, bet žaidimo lyderiu ir jis buvo man labai svarbus, todėl aš jį taip stipriai ir akcentavau“, – aiškino R. Kurtinaitis.
Mareko Blaževičiaus laimė ir nelaimė
„Marekas Blaževičius – žmogus, kuris tikrai padarė labai didelį progresą“, – taip apie dar vieną jauną Lietuvos rinktinės narį atsiliepia R. Kurtinaitis.
24-erių vilniečio kelionė profesionaliajame krepšinyje nebuvo rožėmis klota, tačiau būtent dabar vidurio puolėjas FIBA čempionų lygoje pelno po 15 taškų, atkovoja 7,3 kamuolio ir renka 14,6 naudingumo balo. Tokie skaičiai leidžia M. Blaževičiui būti Bursos „Tofaš“ lyderiu, tad antras kartas būnant legionieriumi pasiteisino.
Iš sostinės kilęs krepšininkas buvo Vilniaus „Ryto“ sistemos auklėtinis, tačiau 2020 m. pasuko į aršiausių varžovų pusę. Tuo metu „Žalgirį“ dar treniravo Šarūnas Jasikevičius, jis M. Blaževičių ir prisiviliojo į Kauną. Vis dėlto po kurio laiko Šaras nusprendė išvykti į „Barcelona“.
„Galvoju, iš vienos pusės yra viena tokia nelaimė, iš kitos pusės laimė, kad kai „Žalgiris“ pasirašė dėl Mareko, Jasikevičius išvažiavo į Barseloną. Aš galvoju, kad jeigu tuos metus Šaras būtų dirbęs su Mareku, jis būtų dabar visai kito lygmens, nes labai gerai supranta žaidimą, labai paklusnus, labai gerai išauklėtas ir niekada nepasakys ne – ką pasakysi, tą dirba. Tokie žmonės paprastai daug ir pasiekia, nes jie klauso“, – sakė R. Kurtinaitis.
Turkijos lygoje spindintis M. Blaževičius profesionalo karjerą pradėjo „Ryte“, persikėlė į „Žalgirį“, vėliau rungtyniavo Ispanijos pirmenybėse, paskui sugrįžo į gimtinę, čia atstovavo Vilniaus „Wolves“ ekipai.
R. Kurtinaitis svarstė, kada M. Blaževičiui būtų laikas sugrįžti į „Žalgirį“, ir atviravo, kad jei tai nutiktų ateinantį sezoną, jis labai apsidžiaugtų.
„Jis yra iš prigimties krepšininkas. Aš skirstau kai kuriuos žmones į krepšininkus, kurie supranta krepšinį, ir į labai daug pasiekusius žaidėjus, kurie atėjo pažaisti krepšinio. Jie nelabai supranta, bet kompensuoja tai savo energija, šuoliais ir panašiai. Tai Marekas viską tą turi.
Ar laikas jam į „Žalgirį“ grįžti? Aš norėčiau jį matyti „Žalgiryje“, bet ar laikas – nežinau. Pavyzdžiui, kaip su Mantu Rubštavičiumi. Mano nuomone, Rubštavičius [krepšininkui yra 23-eji – LRT past.], sakyčiau, metais per anksti atėjo į „Žalgirį“. Jei jis būtų likęs toje komandoje, kur dominavo [Panevėžio „Lietkabelyje“], būtų geresnį, tvirtesnį savo pasitikėjimo lygį pasiekęs ir tada būtų atėjęs į „Žalgirį“.
Aš manau, kad į „Žalgirį“ turi ateiti jau būdamas žaidėju, nes „Žalgiris“ turi tiek rungtynių su tomis dvigubomis savaitėmis Eurolygoje, kad jie neturi laiko skirti pakankamai dėmesio ne pagrindiniams žaidėjams, nes rungtynės veja rungtynes. Gal dar kokius metus būtų gerai Marekui pažaisti, nes jis Turkijoje dominuoja, jis žaidžia daug laiko ir jis gal galėtų ateiti. Apsidžiaugčiau, jeigu kitą sezoną“, – dėstė R. Kurtinaitis.
„Kūnas yra tėčio vienas prie vieno“
Dar vienas Lietuvos rinktinės trenerio aptartas krepšininkas – į gimtąjį miestą po beveik penkerių metų iš už Atlanto grįžęs Augustas Marčiulionis.
23-ejų vilnietis su „Rytu“ rankomis sukirto iki 2026–2027 m. sezono pabaigos. Kol kas atrodo, kad tai didžiulė „Ryto“ pergalė, klubas su A. Marčiulioniu ryšį palaikė visą laiką, kol jis rungtyniavo NCAA ir G lygoje.
„Kalbėjau su tėčiu Šarūnu Marčiulioniu dar prieš gerą pusmetį, sakiau, kad jam būtų laikas grįžti į „Rytą“, bet tada Šarūnas sakė, gal geriau truputėlį palikime, nes vis tiek jis Los Andželo „Lakers“ buvo ir buvo perduotas į dukterinę komandą. Amerika yra Amerika, ir Šaras įgijo tą savo gerą krepšininko statusą NBA.
Ir aš labai suprantu Š. Marčiulionį. Ir dabar aš labai džiaugiuosi, kad grįžo, nes, visų pirma, kaip bežiūrėtume, be Roko Jokubaičio mums sunku. Mes neturime šitos klasės, kurią užaugino Jasikevičius nuo „Žalgirio“ sistemos iki „Barcelona“, tikrai išugdė krepšininką, kuris supranta viską“, – apie galimą A. Marčiulionio svarbą rinktinėje jau kalbėjo R. Kurtinaitis.
„Ryto“ sistemos auklėtinis 2021 m. išvyko į „Saint Mary`s Gaels“ universiteto komandą, joje demonstravo solidų žaidimą. 2025 m. NBA naujokų biržoje vilnietis savo pavardės neišgirdo, o galiausiai atsidūrė dukterinėje „Lakers“ komandoje „South Bay Lakers“.
Ten jo žaidimo laikas ir pats žaidimas bangavo – geresnes rungtynes vijo slogesnės. Tokia situacija sugrąžino A. Marčiulionį namo.
„Technika jo gera, kūnas yra tėčio vienas prie vieno. Tas stiprumas, sausumas. Dabar jis pagerinęs metimą. Jeigu Šarūno sūnus šitą patobulino, tai labai džiaugiuosi ir yra perspektyva“, – viltingai į A. Marčiulionį žvelgė R. Kurtinaitis.
Tekstą parengė Alanas Jonas Kot
