Tarptautinis paralimpinis komitetas patvirtino, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams bus leista varžytis su savo vėliavomis Milano ir Kortinos žiemos žaidynėse. Lietuvos paralimpinės misijos vadovė Asta Narmontė sako, kad yra kategoriškai prieš šį sprendimą.
„Dienos temoje“ – Lietuvos paralimpinės misijos vadovė Asta Narmontė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
– Ponia Narmonte, Lietuva į žiemos paralimpines žaidynes grįžta po 32 metų pertraukos. Ar mūsų atstovui Rapolui Micevičiui neteks varžytis su rusais ar baltarusiais?
A. Narmontė: Pirmiausia, ką noriu pasakyti, kad mes, Lietuvos paralimpinis komitetas, visi mūsų sportininkai, visa bendruomenė, esame kategoriškai prieš šitą sprendimą leisti Rusijai ir Baltarusijai varžytis paralimpinėse žaidynėse. Iš tiesų šiek tiek guodžiantis dalykas yra tai, kad, dabartinėmis mano žiniomis, R. Micevičiui neteks varžytis tiesiogiai su šių agresorių atstovais, nes jo klasėje šių sportininkų nėra.
– Bet tarp tų 6 sugrąžintų rusų ir 4 baltarusių yra snieglentininkų.
A. Narmontė: Taip, yra, vardinius kvietimus gavo 2 snieglentininkų atstovai, bet jie varžosi kitoje negalios klasėje. Sportininkai yra suskirstyti pagal negalios tipą, jo sunkumą. Tai būtent Rapolo klasėje nėra.
– Po Pekino žiemos žaidynių Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą ir tada Tarptautinis paralimpinis komitetas buvo pirmasis, kuris suspendavo Rusijos ir Baltarusijos sportininkus. Dabar yra pirmasis, kuris leidžia jiems varžytis su savo vėliavomis.
A. Narmontė: Taip, yra tokia iš tikrųjų labai liūdna susiklosčiusi situacija, kur mes darome viską, kad dar ją pakeistume. Bet grįžtant atgal truputį reiktų papasakoti, kaip tai atsitiko. Tai atsitiko taip, kad dar rudenį buvo Tarptautinio paralimpinio komiteto generalinė asamblėja ir Tautinis paralimpinis komitetas yra atskira organizacija nuo Olimpinio komiteto. Mūsų organizacijos sprendimai yra priimami tokiu demokratiniu šalių balsavimo principu.
– Balsų dauguma.
A. Narmontė: Taip, balsų dauguma. Tai reiškia, kad tada rudenį susirinko šalys narės ir balsavo, ar pratęsti suspendavimą Rusijai ir Baltarusijai. Deja, pasaulis yra toks ir tas balsavimas buvo pralaimėtas visai nemažu skirtumu balsuojant daugiausia Afrikos, Azijos šalims, Europa pasirodė maža. Buvo priimtas sprendimas grąžinti Rusiją, Baltarusiją į paralimpinį judėjimą. Bet mes buvome ramūs iki sausio mėnesio, kad Milano ir Kortinos žaidynėse nebus agresorių, ir tuo džiaugėmės.
– Nes norint dalyvauti žaidynėse reikia kvalifikuotis, dalyvauti varžybose. Rusai, baltarusiai to nedarė.
A. Narmontė: Taip, nes atranką vykdo Tarptautinė slidinėjimo ir snieglenčių federacija ir jos renginiuose, varžybose jie kvalifikuotis negalėjo. Bet atsitiko taip, kad rusų, baltarusių sportininkai kreipėsi į sporto arbitražą, remdamiesi asamblėjos sprendimu naikinti suspendavimą, ir iš dalies tas jų kreipimasis buvo patvirtintas. Tada Tarptautinė slidinėjimo ir snieglenčių federacija pasakė, kad mes leisime jiems teikti kvietimus vadinamiesiems vardiniams kvietimams gauti. Vardiniai kvietimai yra tokie po tų sportininkų patekimo, kurie patenka per reitingą, kaip mūsų Rapolas buvo patekęs. Jų nėra tiek daug. Mes sužinojome, kad jie galės kreiptis sausio viduryje, bet iki šiol tikėjomės, kad nebus to sprendimo.
– Iki vakar vakaro.
A. Narmontė: Taip, iki vakar, kai buvo paskelbta, kad visgi 6 Rusijos ir 4 Baltarusijos sportininkams vardiniai kvietimai buvo suteikti.
– Ponia Gudzinevičiūte, kokia Olimpinio komiteto pozicija dėl sprendimo leisti varžytis rusams, baltarusiams su savo vėliava?
D. Gudzinevičiūtė: Jūs klausiate apie Paralimpinio komiteto sprendimą? Tai, kaip ir sakė, esame visiškai skirtingos organizacijos. Ir Tarptautinis olimpinis komitetas turi savo požiūrį ir savo sprendimus. Kaip žinote, Milane-Kortinoje dabar dalyvauja keliolika neutralių atletų iš Rusijos ir Baltarusijos, ir būtent apie Rusijos sugrąžinimą su vėliava kol kas nekalbama, nes Tarptautinis olimpinis komitetas yra suspendavęs Rusijos olimpinį komitetą. Taip, yra jau atnaujintos rekomendacijos, kalbama apie galbūt jaunimo sugrąžinimą, tačiau, pasibaigus Milano-Kortinos olimpinėms žaidynėms, kitas Tarptautinio olimpinio komiteto renginys yra jaunimo olimpinės žaidynės Dakare. Šiaip sprendimus grąžinti arba negrąžinti į sporto pasaulį priima tarptautinės federacijos. Ir čia mes matome tą situaciją, apie kurią jau kalbėjome ne kartą prasidėjus karui. Ten, kur yra vienoks federacijos požiūris, ten, kur vykdomajam komitete yra kiti asmenys, ten priimami sprendimai, nepalankūs Rusijai ir Baltarusijai. Deja, kai kurios federacijos, kurios pasižymi savo prorusiškumu, jau grąžina sportininkus į arenas. Tačiau Tarptautinio olimpinio komiteto požiūris kol kas nėra pasikeitęs.
– Kuo skiriasi priimami sprendimai? Girdėjote, kad Paralimpinis komitetas priima tiesiog sprendimus balsų dauguma ir rezultatas buvo 91 už tai, kad sugrąžins, 77, kad paliktų galiojančias sankcijas. Kaip yra priimami Olimpinio komiteto sprendimai?
D. Gudzinevičiūtė: Tarptautinis olimpinis komitetas nėra ta asociacija, kurią mes matome ir suprantame kaip tokią, koks yra Tarptautinis paralimpinis komitetas. Mes turime savo asociaciją, vadinasi ANOC – Pasaulinio nacionalinio olimpinio komiteto asociacija. Ten požiūris yra toks, kaip ir sakė Asta, – kiekvieną kartą mums pasisakant, kad mes prieš Rusijos olimpinį komitetą, prieš Baltarusijos olimpinio komiteto įsileidimą, visą laiką sulaukdavome tos pačios reakcijos iš Afrikos ir Azijos šalių, kurios sako: „O ko jūs čia, nieko čia neįvyko, mes čia visi mėgstam pakariauti.“ Tai mus labai stebina ir labai piktinamės kiekvieną kartą tuo sprendimu. Tarptautinis olimpinis komitetas yra visai kitoks, tai yra visai kitokia asociacija ir kol kas savo požiūrio dar nekeičia.
– Ponia Narmonte, nuo karo pradžios rusai nužudė 650 Ukrainos sportininkų ir trenerių, dabar jų atstovai varžysis su kitais kaip lygus su lygiu. Apie situaciją jūs kalbėjotės ir su Ukrainos paralimpinės delegacijos vadovais. Jie siunčia 44 sportininkus. Kaip jie reaguoja į situaciją?
A. Narmontė: Tai jie taip pat turi tokią sudėtingą situaciją ir yra siaubingai nusivylę, bet jie laikosi griežto požiūrio. Ką tik kalbėjome, kad jie siunčia ir visi sportininkai dalyvaus žaidynėse, nes toks aiškus šiandien, kaip man sakė, Ukrainos paralimpinio komiteto prezidento požiūris, kad „jeigu mes nedalyvautume, tai mes užleistume tas vietas kitiems ir tai būtų dar vienas mūsų pralaimėjimas“. Tai jie tikrai dalyvaus. Jie yra vieni iš šalių lyderių, jie yra, pavyzdžiui, lygumų slidinėjimo lyderiai. Tad jie dalyvaus, jie laikosi pozicijos, nes jų yra tiek daug, kad tikrai jiems teks ir varžytis su agresore, kad jeigu yra laimimas medalis ir šalia stovi sportininkas iš agresorės, iš juos užpuolusios šalies, tai jie tada to medalio neis paimti.
– Pekine ukrainiečiai užėmė 2 vietą medalių lentelėje ir dabar, ko gero, tikimasi gerų rezultatų. Taigi nesvarstoma, kad sportininkai nevyktų, kalbama tik apie delegacijų politikus ar Olimpinio komiteto vadovus, kurie nevyktų. Sportininkai atvyks.
A. Narmontė: Tai va ką tik dar pasitikslinau, kad tikrai yra tik Ukrainos sporto ministro sprendimas nevykti, apie tai dabar ir kalba tarptautinės agentūros. Bet sportininkų delegacija tikrai bus ir stengsis padaryti viską, kad Ukraina kuo geriau pasirodytų.
– Tada kyla klausimas: jeigu leista dalyvauti su vėliavomis, tai kaip bus tada su vėliavomis ir atributika tribūnose? Ar tai reiškia, kad mes matysime ir tribūnose rusiškas, baltarusiškas vėliavas, kas dabar yra uždrausta?
A. Narmontė: Tai viskas yra dar labai šviežia ir neaišku. Mes tą sprendimą gavome vakar. Kaip tik šiandien išsiuntėme laišką, nes mes bendradarbiaujame kartu su Latvijos, Estijos paralimpiniais komitetais, išsiuntėme užklausimą, bendrą oficialų laišką tiek Tarptautinei slidinėjimo federacijai, tiek Tarptautiniam paralimpiniam komitetui, prašydami paaiškinti daug dalykų. Vienas dalykas – kokiu pagrindu priimti šitie sprendimai? Kitas dalykas – ką jie reiškia? Ką tai reiškia tribūnose, kaip jūs minite, ką tai reiškia kalbant apie vėliavas, taip pat mes jų klausėme, koks bus tada delegacijos narių patikrinimas, nes Paryžiuje buvo taip, kad buvo reikalaujama pasirašyti tam tikrus dokumentus, kad tu neremi karo, kaip bus tikrinama sportininko aplinka, jo požiūris, kaip šitaip bus daroma. Taip pat mes klausiame, kaip bus užtikrintas saugumas gyvenant kartu šalims. Tai tie klausimai vis dar yra kabantys ir jie dar mums nėra atsakyti. Mes dar neturime tų atsakymų, tai aš negaliu atsakyti.
– Ponia Gudzinevičiūte, dabar žaidynėse skaičiuojama dešimtys rusų ar baltarusių sportininkų, kurie randa būdų, kaip dalyvauti varžybose, pasikeičia šalies pilietybę ir panašiai. Taigi jie vis tiek dalyvauja. Koks yra jų palaikymas tribūnose?
D. Gudzinevičiūtė: Aš noriu pasakyti, kad pilietybių keitimas yra kiekvienos federacijos reikalas. Tarptautinis olimpinis komitetas turi gana griežtus ribojimus sportininkams, keičiantiems pilietybę. Deja, kai kurios šalys į tai žiūri labai paprastai. Dėl tribūnų palaikymo – tikrai nepasakyčiau, kad jo labai daug sulaukiame. Didžiausio turbūt palaikymo per atidarymą sulaukė Ukrainos delegacija ir visi sureagavo į tą taikos šaukimą. Tai mes žinome, kur jis buvo nukreiptas, ir kaip sakiau, daugiau matau Ukrainos palaikymo negu neutralių atletų [palaikymo].
– Ponia Narmonte, latviai sako, kad boikotuos atidarymo ceremoniją, nes būtent jie dėl rusų, baltarusių sugrąžinimo prarado vieną vietą paralimpinėse žaidynėse. Žinau, kad tarėtės su kitomis valstybėmis: Latvija, Estija, Lenkija, Skandinavijos valstybėms dėl bendro atsako. Kokie sprendimai, ar dar tik pati pradžia?
A. Narmontė: Aš galiu pasakyti, kad mes tikrai tarsimės ir derinsime veiksmus tiek su Latvija, Estija, tiek su Ukraina, koks bus geriausias sprendimas, kokia forma parodyti mūsų poziciją. Mes taip ir elgsimės. Mes bet kokiu atveju – tiek latviai, tiek estai – neplanavome, kad sportininkas vyktų į atidarymą, o vėliavą neštų savanoris, nes kaip ir olimpinėse, taip ir paralimpinėse išsidėstymas yra platus, Šiaurės Italijoje snieglenčių sportas, akmenslydis, tokių sportininkų turi Latvija ir Estija, vyksta Kortinoje, o atidarymo ceremonija vyks Veronoje. Mes turime startą kitą dieną ir tai yra beveik 5 val. kelio į vienas pusę. Bet Latvija, Estija ir mes tikrai darysime viską, kad parodytume savo poziciją, tai faktas. Apskritai Mindaugas Bilius, komiteto prezidentas, kuris vyks, jis aiškiai sako ir mes sakome, kad viena pagrindinių misijų, be to, kad pasirodytume kuo geriau, Lietuvai yra vykdyti tą politinę misiją ir kalbėti su tomis šalimis, kurios balsavo prieš suspendavimą, kalbėti su Ukraina ir visais kitais, ir dar visais kitais būdais stengtis, kad agresorių nebūtų žaidynėse.
– Olimpinė situacija, ponia Gudzinevičiūte, tokia, kad Ukrainos sportininkas Vladyslavas Heraskevyčius negali dalyvauti žaidynėse, nes ant šalmo vaizduoti nužudyti sportininkai, o okupantų atstovams leidžiame varžytis. Ką tai sako apskritai apie vertybes?
D. Gudzinevičiūtė: Noriu tik pabrėžti, kad irgi nesuprantu to sprendimo, bet jį priėmė, visų pirma, Tarptautinė skeletono federacija, kodėl ji užuot kalbėjusis, iš pat pradžių „nuėmė“ nuo treniruotės ir vėliau tas sprendimas nebuvo pakeistas. Tai mes, kaip ir sakiau, jau esame kreipęsi į federacijas su prašymu paaiškinti, kodėl toks sprendimas buvo priimtas, nes būtent tuos sprendimus, kurie susiję su chartijos taikymu sporto bazėje, ir priima, visų pirma, tarptautinė federacija. Mums tas sprendimas nepriimtinas ir nesuprantamas.
– Ačiū už jūsų laiką ir atsakymus.
