2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės jauniausiai Lietuvos delegacijos narei Neringai Stepanauskaitei tapo ypatingu debiutu. 17-metė kalnų slidininkė didžiojo slalomo rungtį pradėjo užtikrintai, tačiau viena klaida trasoje neleido pasiekti finišo.
71-u starto numeriu trasą pradėjusi druskininkietė pirmuosiuose sektoriuose demonstravo solidų tempą, tačiau sudėtingoje trasos vietoje pasirinko neteisingą trajektoriją ir buvo diskvalifikuota. Nepaisant to, pati sportininkė teigė, kad starto pradžia suteikė pasitikėjimo, o olimpinis debiutas tapo svarbia patirtimi ateičiai.
„Prasidėjo viskas gana neblogai, bet vienoje vietoje mes nematome trasos, todėl paėmiau ne tą liniją ir taip išėjo, kad vartus pravažiavau ne taip, kaip reikėjo“, – po pasirodymo LRT sakė N. Stepanauskaitė.
Jauniausia Lietuvos olimpietė neslėpė apmaudo dėl klaidos, tačiau pabrėžė, kad vien galimybė startuoti kartu su stipriausiomis pasaulio sportininkėmis yra ypatinga patirtis. 17-metė į Milano ir Kortinos olimpines žaidynes atvyko įgyvendinusi vaikystės svajonę, kuri gimė dar treniruotėse Druskininkų „Snow“ arenoje.
Nepaisant nesėkmingos finišo atomazgos, N. Stepanauskaitė išliko pozityvi – jos teigimu, svarbiausia buvo energija ir nusiteikimas starte, o klaidos yra neatsiejama sporto dalis.
Lietuvė taip pat džiaugėsi galėjusi stebėti istorinius tautiečių startus ir neslėpė palaikymo Andrejui Drukarovui, kuris vyrų varžybose pasiekė geriausią Lietuvos kalnų slidinėjimo rezultatą olimpinėse žaidynėse.
Olimpinis debiutas Kortinoje jaunajai slidininkei tapo dar vienu žingsniu karjeros pradžioje – sportininkė jau žvalgosi į slalomo rungtį, kurioje tikisi atsigriebti ir dar kartą maksimaliai išnaudoti sukauptą patirtį.
Po starto su LRT bendravusi N. Stepanauskaitė papasakojo apie klaidos trasoje detales, olimpinio debiuto emocijas, jaudulio valdymą tarp ryškiausių pasaulio sportininkių, artimiausius tikslus prieš dar laukiančią slalomo rungtį ir skirtingas nuomones dėl Lindsey Vonn traumos.
– Kiek teko prieš tai išmėginti šią trasą?
– Visą laiką vyksta oficiali apžiūra trasos, visi sportininkai apžiūri trasą lėtai ir čia buvo vienintelis mūsų pirmas bandymas.
– Kokių lūkesčių turėjai iš tikrųjų šitam olimpiniam debiutui? Kaip jį vertini?
– Nuo starto buvo gana neblogai ir iš trenerio toks pozityvas, kad energija buvo teisinga ir techniškai buvo neblogai, bet tiesiog taip išėjo, kad tos trajektorijos nepaėmiau. Visgi smagu čia būti, smagu atstovauti Lietuvai ir labai gaila, kad taip išėjo.
– Kaip įvertintum šios trasos būklę?
– Iš tikrųjų, puikios sąlygos, palyginus ypač su vakar vyrų varžybomis – čia šviečia saulė, danga yra nuostabi, vėžios, kurios liko po sportininkių, netrukdė, jų nebuvo daug, tai, manau, kad sąlygos yra tikrai labai puikios.
– Nuo septynerių metų sportuoji, o kažkada kildama keltuvu Druskininkuose pasvajojai apie tai, kaip būtų gera tapti olimpiete, atstovauti Lietuvai.
– Aišku, būtų buvę geriau, jeigu būtų viskas gerai čia pasibaigę, tas pirmas važiavimas, po to antras dar būtų, bet galbūt norėjosi truputį kitaip, bet būti čia ir išgyventi tą vaikystės svajonę, kuri atrodė tokia tolima ir kažkur aukštai, tai yra puikus jausmas.
– Kaip susitvarkai su tuo kluptelėjimu?
– Tiesą pasakius, jūs nematėte, kas buvo man iki čia ateinant [juokiasi], bet kažkaip... Gyvenimas yra gyvenimas ir visko pasitaiko, galėjo baigtis daug blogiau mano triukas, kurį aš čia padariau, bet viskas tvarkoje, labai smagu dėl Andrejaus Drukarovo. Nuoširdžiai stebėjau varžybas, istorinis Lietuvos pasiekimas.
– Jeigu būtų pavykę finišuoti didžiajame slalome, ar turėjai kokį nors rezultatą, kurį norėjai pasiekti?
– Tiesą pasakius, sunku pasakyti kažkokį rezultatą, dėl to, kad niekada nesu dalyvavusi tokio aukšto lygmens varžybose, su geriausiomis pasaulio sportininkėmis ir sunku kažkaip nuspėti, nenoriu tikrai sumeluoti.
– Didysis slalomas yra ir greitis, ir technika, o kuo skiriasi tuomet tavo akimis slalomo rungtis, kuri dar tavęs laukia?
– Slalomo rungtyje yra daug trumpesni atstumai tarp vartų. Šiaip patiems sportininkams tas aktyvumas yra toks pats, bet žiūrovui ji atrodo daug aktyvesnė ir greitis toks neišsivysto, kaip, pavyzdžiui, didžiajame slalome.
– Kas tau arčiau širdies – didysis slalomas ar slalomas?
– Šiuo metu treniruoju abi disciplinas labai panašiai, bet nuo pat mažens mano pagrindinė rungtis buvo slalomas, kadangi ir Lietuvoje slalomą galėjome treniruoti. Jis turi tokią ypatingą vietą.
– Esi jauniausia Lietuvos olimpietė. Kaip tokio amžiaus sportininkei ryškiausioje sporto scenoje valdyti jaudulį?
– Man atrodo, viskas grįžta į pagrindinius dalykus – turi pasitikėti savimi, tuo darbu, treniruotėmis, valandomis, kurias praleidai trasose, salėje. Man bent jau artimų žmonių palaikymas daug ką reiškia ir stengiausi į šį startą eiti galvodama, kad tai tiesiog paprastos varžybos, nes jei pradėsi galvoti, kad tai yra olimpiada, tada kyla jaudulys. Bet stengiesi palaikyti ramybę viduje ir parodyti, ką gali.
– Ką reiškia būti tarp ryškiausių sportininkių?
– Iš tikrųjų, per varžybas visi yra susikoncentravę į savo startus ir visą kitą, bet prieš einant į apšilimą teko pasišnekėti su Australijos atstove, tai apšnekėjome, kokią taktiką ji siūlo. Šiaip per treniruotes galbūt gali pasišnekėti su sportininkais, bet kas liečia varžybas, tai jie yra susitelkę į savo apšilimą, į pasiruošimą ir taip toliau.
– L. Vonn nuskambėjo dar pačioje žaidynių pradžioje. Kaip analizavote tokį sportininkės ryžtą ir tai, kaip viskas baigėsi?
Taip pat skaitykite
– Yra dvi labai skirtingos nuomonės, kadangi mes žinome, kad prieš startą ji jau turėjo plyšusius raiščius ir startavo su šita trauma, tai viena pusė sakė, kad čia yra absoliuti nesąmonė ir kad tikriausiai taip ir galima buvo numatyti, kad kažkas tokio nutiks, o aš esu labiau toje kitoje pusėje, dėl to, kad jos kritimas nebuvo jos kelio traumos kaltė.
Priežastis buvo ta, kad jos trajektorija buvo porą centimetrų per aukšta ir ranka praėjo tarp dviejų vartų ir tiesiog ją užsuko, dėl to taip ir baigėsi, o jeigu nebūtų taip nutikę, tai kažin, galbūt būtų ir medalis. Bet iš tikrųjų legendinė sportininkė ir visi tikimės, kad susitvarkys ir vėl visą laiką kaip ir visada atsistos.
– Kas tave čia palaiko iš artimųjų?
– Yra mano mama, tėtis ir šeimos draugė, bet iš tikrųjų jaučiasi, kad visi treneriai, kurie kada nors mane treniravo ir mano draugai [mane palaiko]. Aš žinau, kad labai daug kas mane stebėjo ir noriu perduoti visiems pačius šilčiausius linkėjimus, kadangi be jūsų galbūt ir manęs čia nebūtų.
