„Aš esu motyvuotas toliau dirbti, toliau kelti mūsų vėliavą ir toliau siekti aukštesnių pozicijų ir niekada nepasiduoti, nes buvau labai arti to“, – po finišo savo pagrindinėje rungtyje 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse sakė kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas.
26-erių sportininkui šios varžybos virto savotišku atsitiesimo tašku. Po sudėtingų metų ir skaudžios patirties 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse lietuvis savo pagrindinėje rungtyje – didžiajame slalome – pasiekė karjeros rekordą olimpiadoje ir Bormijuje užėmė 23-ią vietą.
A. Drukarovas abiejuose nusileidimuose demonstravo užtikrintą tempą, o bendras jo laikas – 2 min. 29,03 sek. – leido pagerinti ankstesnius olimpinius rezultatus ir dar kartą priminti, kad Lietuvos vardas gali skambėti tarp stipriausių kalnų slidinėjimo valstybių.
Auksą iškovojo Brazilijai atstovaujantis Lucasas Pinheiro Braathenas, kuris tapo pirmuoju Pietų Amerikos atstovu istorijoje, laimėjusiu žiemos olimpinių žaidynių medalį. Sidabras atiteko šveicarui Marco Odermattui, o bronzą pelnė jo tautietis Loicas Meillardas.
Lietuvos kalnų slidininkui šis startas buvo daugiau nei dar vienos varžybos. Bormijuje, kur sportininkas gyvena jau beveik devynerius metus, jis siekė ne tik asmeninio rezultato, bet ir simbolinės pergalės prieš sunkų sezoną bei prisiminimus iš Pekino olimpiados.
Po finišo lietuvis neslėpė emocijų – pasak jo, šis rezultatas tapo savotišku išsilaisvinimu po ilgai kaupto spaudimo ir abejonių.
„Pekine palikau širdį ir kelį. Šios dienos rezultatas tikrai man yra žiauriai svarbus“, – LRT sakė A. Drukarovas, pridūręs, kad būtent olimpiadoje parodytas stabilumas suteikė daugiau tikėjimo savo galimybėmis.
Nepaisant klaidų abiejuose nusileidimuose, lietuvis pabrėžė, kad svarbiausia jam buvo parodyti rezultatą Lietuvai ir įrodyti, jog šalies vėliava gali būti matoma tarp stipriausiųjų. Jo teigimu, tai buvo startas, kuris galėjo pakeisti visą sezono emocinį foną.
Didysis slalomas A. Drukarovui buvo pagrindinis 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių startas, tačiau pats sportininkas jau žvalgosi ir į slalomo rungtį, kurioje tikisi dar kartą maksimaliai atsiduoti trasoje.
Po didžiojo slalomo starto A. Drukarovas LRT papasakojo apie abiejų nusileidimų taktiką, sniego sąlygas ir balansą trasoje, įvertino starto numerio įtaką rezultatui bei atskleidė, kokį emocinį svorį jam turėjo šis pasirodymas po sudėtingo sezono ir Pekino olimpiados.
– Kiek čia dar reikėjo pridėti, kad ta širdis būtų dar didesnė?
– Pravažiuoti abu važiavimus tikriausiai be klaidų. Tai man dar labiau padėtų, nes pirmame važiavime ir antrame važiavime, deja, pridariau truputį per daug klaidų. Bet, manau, kad tai yra geras, istorinis rezultatas Lietuvai ir asmeniškai didžiuojuosi, kad parodėme, jog Lietuvos vėliava yra ir antrame bandyme, ir kad mes konkuruojame su geriausiomis šalimis pasaulyje. Norisi labai judėti į priekį dar labiau.
– Kaip matei pirmąjį ir antrąjį nusileidimus?
– Pirmas nusileidimas buvo tikriausiai labiau techninis. Trasa buvo pastatyta labiau užsukta. Sniegas buvo labiau agresyvus, nes, kaip dabar, matote, pradėjo lyti. Antra trasa buvo labiau tiesiai pastatyta, labai greita trasa. Greitis buvo žymiai aukštesnis. Ir tikriausiai didžiausiojo slalomo („Super-G“) varžybos man padėjo geriau susikaupti ir išlaikyti šitą greitį, nes pas mane asmeniškai truputį daugiau problemų, kai trasa pastatyta tiesiai, kaip dabar. Šitoje trasoje reikia labai rizikuoti, dabar, antrajame važiavime, kad galima būtų išsiveržti į priekį.
– Kaip keitėsi tavo supratimas apie startą antrame nusileidime?
– Reikia labiau jausti slides po kojomis, reikia geresnio balanso ieškoti posūkio pradžioje, nes šitas sniegas, jis mažiau kabina ant kanto. Tai yra tokie labai įdomūs pojūčiai po kojomis, kuriuos mes jaučiame ir kiekvienas sniegas turi savo techniką ir pojūtį.
– Kiek dabar esi laimingas jau po antrosios rungties finišo? Ir apie konkurenciją tarp slidininkų ką galėtum pakomentuoti?
– Mes su Giovanni Franzoni, kaip sakant, truputį kartu užaugome Europos taurėje ir mes vienas kitą labai gerai pažįstame. Kai jis startavo, tame važiavime, aišku, visa trasa drebėjo, nes visi šaukė Giovanni, Giovanni, bet mane tai dar labiau motyvavo jį aplenkti.
– Kiek tavo važiavime buvo rizikos?
– Tikrai ne 100 proc., nes, kaip sakant, galvoje vis dėlto turėjau tą akimirką Pekine, kuri mane labai sužeidė. Ir labai norėjosi parodyti gerą rezultatą olimpinėse žaidynėse Lietuvai, kad vis dėlto visas darbas, kurį atliko Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA) ir mūsų komitetas (LTOK), jis turi savo prasmę. Manau, kad vis dėlto rizikos buvo pakankamai, kad išlaikyčiau poziciją ir pažiūrėsime, kaip baigsis varžybos, bet jausmas tikrai geras.
– Koks jausmas, kai apsisuki ir matai žalią šviesą? Bet kuriuo atveju kurį laiką buvai olimpinių žaidynių lyderis.
– Tai yra toks adrenalinas, kurio linkiu kiekvienam. Mes kai važiuojame, mes nieko nežinome ir nieko negirdime dėl adrenalino ir emocijų. Vis dėlto yra labai sunkus sportas ir svarbiausia yra susikaupti. Kai pravažiuoji per finišą ir matai žalią šviesą, tai yra kosmosas.
– Kiek įtakos laikui turėjo tai, kad startavai 35 numeriu? Kiek sekundžių galėjai dėl to prarasti?
– Labai įdomus klausimas. Tokia trasa, kuri nėra visiškai pagaminta kaip ledas, ji labiau išsimuša. Greičiausiai apie sekundėlę važiuodamas 35 numeriu praradau.
– Didysis slalomas išsiskiria savo technika. Kiek pavyko čia pasinaudoti tuo, kas sukaupta per visą sezoną?
– Mažai, iki šiol mažai, nes treniruotėje rodžiau visą sezoną labai aukštą lygį, deja, varžybose tiktai Europos taurėje pavyko tai įrodyti, bet aš slidinėju dėl pasaulio taurės, dėl olimpiados, dėl pasaulio čempionato, dėl aukščiausio lygio ir norisi visą laiką ten parodyti geriausią rezultatą. Tai, kaip sakiau, man reikėjo to starto, kuris mane atlaisvintų ir įrodytų, kad aš vis dėlto esu greitas ir galiu konkuruoti.
– Kiek šie du startai atlaisvino tai trečiai pirmadienį laukiančiai rungčiai – slalomui?
– Aišku, kaip visi žinote, šiandien buvo pagrindinis startas, slalomas yra irgi disciplina, ant kurios mes dirbome, aš viską duosiu, kad kuo geriau pasiruoščiau jai ir aš atsikelsiu ryte, tą patį darysiu, kaip ir šiandien, 100 procentų duosiu trasoje, tikrai šiandien buvo geras atsilaisvinimas ir sieksiu gero rezultato ir pirmadienį.
Tekstą parengė Alanas Jonas Kot
