Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Tadas Duškinas šių metų rezultatus vertina puikiai, o jo teigimu, medalių kraitis įvairiuose tarptautiniuose čempionatuose ir gerinti šalies rekordai įrodo, kad šalies plaukimas juda pirmyn. Treneris džiaugiasi Kotrynos Teterevkovos medaliu Europos čempionate, tačiau vėl užsimena apie laisvesnį Rūtos Meilutytės treniruočių grafiką.
T. Duškinas gruodžio 16 d. Lietuvos sporto apdovanojimuose buvo pripažintas geriausiu šalies treneriu. Šį pasiekimą iš dalies lėmė jo auklėtinės R. Meilutytės auksas pasaulio plaukimo čempionate Singapūre, kuriame kaunietė pasaulio čempione 50 m krūtine rungtyje tapo ketvirtą kartą iš eilės.
Taip pat skaitykite
„Puikiai, šiaip sakyčiau puikiai, – plaukimo metus vertina T. Duškinas. – Tiek mūsų elito sportininkai, tiek Kotrynos [Teterevkova], tiek Rūta [Meilutytė]. Kiti sportininkai gal ir neiškovojo medalių, bet turime pusfinalius, finalus. Taip pat džiugina ir jaunimas – daug medalių prisirinkome Europos jaunimo plaukimo čempionate ir pasaulio jaunimo pirmenybėse. Tai manau, kad tikrai einame į priekį ir viskas gerai.“
Užbaigti metų su dar vienu aukso medaliu R. Meilutytei nepavyko. Ji Europos trumpojo baseino (25 m) plaukimo čempionate Liubline (Lenkija) iškovojo sidabrą, identiškoje rungtyje nusileidama Estijos talentui Eneli Jefimovai.
Estė pasaulio pirmenybių 50 m krūtine rungties finale tenkinosi 6 vieta. Čempione tapusią Lietuvos plaukikę ir E. Jefimovą tada skyrė 0,74 sek., o šioje distancijoje toks skirtumas yra laikomas dideliu.
Tačiau stalai kardinaliai apsisuko gruodžio mėnesį, kai šios plaukikės susitiko dvigubai trumpesniame baseine. Čia pergalę šventusi Estijos atstovė R. Meilutytę aplenkė 0,41 sek., t.y. beveik pusę sekundės. Tai reiškia, kad Senojo žemyno pirmenybėse svarstyklės į E. Jefimovos pusę krypo net 1,15 sek. intervalu. Kodėl?
Nors R. Meilutytė jau eilę metų demonstruoja kosminio greičio startą nuo baseino bokštelio, Singapūre buvo galima pastebėti, jog sidabrą iškovojusi kinė Qianting Tang prisivijo lietuvę po povandeninės dalies [dar vadinamos išėjimu].
Ilgame baseine, kuriame po starto nėra posukių ir tik viena atkarpa po vandeniu, R. Meilutytė, naudodamasi savo plaukimo galia ir neišsenkančiu talentu, rungtį laimėjo užtikrintai. Tačiau situacija keičiasi, kai veiksmas vyksta trumpajame baseine – plaukikės turi atlikti posūkį ir dar vieną išėjimą po vandeniu.
Būtent tai R. Meilutytei trumpajame baseine neleido įsibėgėti – E. Jefimova šiuos plaukimo elementus atliko greičiau ir iškovojo Europos čempionato auksą. Reikia pridurti, jog tokį skirtumą lemia ne tik šios detalės – sportininkių rezultatams įtaką daro sveikata, psichologija, o taip pat E. Jefimova distanciją įveikė beveik be priekaištų – gerino Europos čempionatų rekordą.
Paklaustas, kodėl atlikdama posūkį ir povandeninę dalį R. Meilutytė praranda lemtingas šimtąsias sekundės dalis, T. Duškinas užsimena, jog trūksta įdirbio treniruotėse.
„Truputį daugiau pasitreniruoti gal reikėtų. Vis tiek tas mūsų treniruočių planas labiau laisvas. Yra, aišku, struktūra, bet tam tikrų dalykų tiesiog nespėjome per rudenį pasidaryti. Ir aš buvau išvažiavęs į stovyklą rinktinės merginomis, tai Rūta liko viena ir kažkur kažko nepadarėme“, – aiškina treneris.
T. Duškino teigimu, pradėjus darbą su R. Meilutyte, buvo sunku suprasti, jog olimpinė ir daugkartinė pasaulio čempionė plaukia ne dėl rezultato, o dėl vandens pojūčio ar malonumo.
„Būna momentų. Buvo gal praeityje daugiau tokių emocijų. Dabar visiškai ja pasitikiu, nes žinau, kad ji yra labai konkurencinga persona ir tikrai nenori pralaimėti. Ji darys viską, kad taip nebūtų ir tikrai laikui atėjus sugeba pasiruošti. Tai mano raginimas arba kažkoks stūmimas į priekį kartais viską veikia atbuline tvarka. Stengiuosi pasitraukti iš kelio ir pažiūrėti, kaip talentai dirba“, – su šypsena veide sako T. Duškinas.
Kita jo auklėtinė K. Teterevkova pasaulio čempionate iškovojo 6 vietą 200 m krūtine rungtyje, o identiškoje distancijoje metus uždarė stipriai. Vilnietė Europos trumpojo baseino čempionate, nepaisydama ligos, iškovojo bronzos medalį, gerindama jai pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą.
„Pažaidėme su tam tikrais sisteminiais pokyčiais. Buvome aukštikalnių stovykloje rudenį. Truputį techniką vienoje ar kitoje vietoje pabandome pakoreguoti, ties startu, ties išėjimu. Tai manau, kad šitame Europos čempionate tie dalykai pasimatė kažkiek. Manau, ir kalnai suveikė, ir tie išėjimai visai suveikė tiek vasarą, tiek dabar. Tai tokius minimalius niuansus, patvarkymus mes darome ir žiūrime, kaip tai atsiliepia pačiam plaukimui“, – K. Teterevkovos iškovotą medalį aptaria T. Duškinas.
Lietuvos plaukimo rinktinės trenerio žodžiais, plaukikai su ligomis susiduria dėl nusilpusio imuniteto. Europos čempionate Lenkijoje beveik visa komanda turėjo sveikatos problemų – Andrius Šidlauskas pyko, kad sirgdamas turėjo plaukti 200 m krūtine, Jokūbas Keblys pasirodė tik estafetės plaukime, neįšokdamas į baseiną asmeninėje rungtyje, o K. Teterevkova bronzos medalį iškovojo su aukšta temperatūra.
„Sportininkai pasiekia savo geriausią, piko formą, ir tai sumažina jų imunitetą. Bet kokia bakterija autobuse, ar taksi, ar baseine – gali pasigauti ir viskas“, – sako T. Duškinas.
2026 m. Lietuvos plaukikų laukia Europos plaukimo čempionatas (50 m ilgio baseine) Paryžiuje. Jį rugpjūčio mėnesio pradžioje transliuos LRT. Pasak T. Duškino, pasiruošimas šioms pirmenybėms bus rimtesnis.
„Turėsime stovyklą sausio mėnesį Tenerifėje. Tada dalis komandos į aukštikalnes keliaus. Laukia gana įtemptas pavasaris ir vasara – turime daug stovyklų ir tikrai nemažą komandą, kurią turime paruošti. Bus ką veikti, bus darbo“, – teigia plaukimo specialistas.
