„Siūlyčiau išmokti pasidžiaugti ir mažais dalykais. Aišku, pagrindinis tikslas yra taškai, bet mums reikia išmokti džiaugtis“, – po neįtikėtinos kovos Kaune kalbėjo Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas.
Sekmadienį rekordinis sirgalių skaičius Dariaus ir Girėno stadione išvydo neįtikėtiną futbolo reginį – atrankoje į pasaulio futbolo čempionatą Lietuva susitiko su Nyderlandais, kuriems, po įnirtingos kovos, nusileido rezultatu 2:3.
„Norėtųsi šiandien kalbėti apie teigiamus dalykus, nekreipti šiandien dėmesio į rungtynių detalizavimą, į gerus ar blogus žaidybinius momentus. Manau, kad pagrindinis šitų rungtynių pasiekimas yra tai, kas buvo po finalinio švilpuko – ta bendrystė, sinergija su „Vyčio tribūna“, su sirgaliais stadione. Ši emocija yra neįkainojama, ko gero, vertingesnė, nei tas taškas ar trys taškai. Tokio dėkingumo sulaukti yra ypač įkvepiantis dalykas. Tai rodo mums, sirgaliams, futbolo bendruomenei, akademijoms, kad tai gali būti Lietuvoje, kad futbolas gali būti Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje po rungtynių kalbėjo E. Jankauskas.
Rungtynės Kaune prasidėjo anksti į Edvino Gertmono saugomus vartus kritusiu įvarčiu, kurį dar 11 minutę pasiuntė Memphis Depay`us, o Nyderlandų pranašumą po 20 minučių padvigubino Quintenas Timberas (2:0). Tačiau vos po akimirkos, tiksint 36 minutei, kapitono Justo Lasicko perdavimo sulaukęs Gvidas Gineitis pasižymėjo neįtikėtinu smūgiu, sušvelnino rezultatą (1:2) ir sulaukė itin garsių sirgalių ovacijų.
Vienoje iš paskutinių atakų pirmajame kėlinyje G. Gineitis pakėlė kamuolį į baudos aikštelę, kur jį priėmė ir, laimėjęs oro dvikovą prieš Virgilą van Dijką, į vartus galva nukreipė Edvinas Girdvainis (2:2) – jo pelnytas įvartis išlygino rezultatą prieš septintoje vietoje FIFA reitinge besirikiuojančią Nyderlandų rinktinę ir dar labiau užkūrė įsiaudrinusius sirgalius stadione.
„Manau, kad žaidėjai, nežiūrint į netektis, į sunkumus, atliko nuostabų darbą. Gynybiškai pradžia buvo sunki, praleidome du įvarčius, gal per pigius. Bet kai yra 0:2, sugrįžti į rungtynes, nepalūžti – tai yra mūsų pagrindinė vertybė, mūsų siekiamybė. Vyrai pademonstravo antgamtišką charakterį“, – auklėtiniams pagyrų negailėjo strategas.
Nors Lietuvoje šiose rungtynėse į savo sąskaitą taškų taip ir neįsidėjo, E. Jankausko teigimu, ši akistata – didelis žingsnis į priekį, kuriuo reikia mėgautis.
„Siūlyčiau išmokti pasidžiaugti ir mažais dalykais, – pripažino treneris. – Aišku, pagrindinis tikslas yra taškai, bet mums reikia išmokti džiaugtis, nes taip staigiai čia nieko neatsiras – tai yra ilgas kelias ir tos jėgos, atrodo, kartais visiškai nelygios, o rezultatas, atrodė, visai įmanoma, kad būtų teigiamas. Tai yra didelė pergalė – didelis žingsnis, gal pavadinkime taip, nes pergalės, deja, nebuvo.“
Treneris taip pat aptarė beveik 15 tūkst. sirgalių indėlį akistatoje ir kalbėjo apie kovą prieš žvaigždžių pripildytą Nyderlandų rinktinę.
– Rekordinis sirgalių skaičius išvydo šias kovingas rungtynes. Ar tikitės, kad tai padės jiems noriau sugrįžti į kitas rinktinės kovas?
– Na jie privalo sugrįžti. Tai, ką ten stovėdama išgyveno komanda, ką išgyveno tribūnose esantys žmonės – seniai tas jausmas bebuvo. Tai bus įsimintina turbūt visam gyvenimui.
– Treneri, rungtynėms einant į pabaigą, Nyderlandų treneris įleido dar papildomą gynėją, Lietuva atakavo, spaudė varžovą – Nyderlandų rinktinę. Kas tuo metu sukosi galvoje?
– Turbūt ir jūs matėte, kad pabaigoje mes ieškojome įvarčio, ieškojome taško, lankėmės jų baudos aikštelėje, labai gerai keitimai įėjo šiose rungtynėse. Komanda pirmajame kėlinyje išgyveno sunkų periodą, kas yra normalu – čia visai kiti greičiai, kita klasė, prie jos priprasti reikia laiko, tai yra neįprasti dalykai daugumai mūsų žaidėjai, nes šiandien žaidėme berods su 4 ar 5 A lygos žaidėjais, kurie net ne visi yra pastoviai žaidžiantys, kaip, pavyzdžiui, Rokas Lekiatas – jis neturi pastovios praktikos. Surado savyje jėgų vyrai ir tikėjo savimi, tikėjo komanda. Sirgaliai davė labai stiprų impulsą – „Vyčio tribūna“, net neturiu žodžių dėkingumui. Ir mes atsilyginome – padovanojome, sukūrėme emociją. Sakyčiau, kad šiandien tai yra pagrindinė pergalė.
– Minėjote, kad žaidė A lygos žaidėjai, buvo ir naujų veidų. Kas labiausiai iš jų nustebino?
– Galbūt labiau nudžiugino – tai yra keitimai, kurie įėjo, kurie pastiprino komandą. Markas Beneta, Paulius. Visi keitimai buvo sėkmingi – tas pats Vaidas Magdušauskas pademonstravo ir technines savybes, ir greitį, ir vien tas turbūt epizodas, kurį minėjote, kad olandai pabaigoje įleido dar vieną vidurio gynėją, kad būtų daugiau saugumo prie savo vartų, nes jautė, kad tos rungtynės gali pakrypti visomis kryptimis. Tai rodo, kad jie jautė pavojų ir tą, manau, jų treneris paminės.
– Kai rezultatas buvo 0;2, tikėjote, kad viskas dar gali apsisukti?
– Iš trenerių štabo pirma žinutė yra: „Visada reikia tikėti.“ Yra sunku, yra be galo sunku, yra daug pavyzdžių, kai komanda praleidžia 5 ar 6 įvarčius. Šiandien teoriškai tai galėjo įvykti – teoriškai turbūt visi jautė, kad gali būti ir trečias, ir ketvirtas įvartis, bet yra ta savybė, kuria mūsų komanda pasižymi, kur visi žaidėjai ieško savyje, randa, vienas kitą uždega tuo tikėjimu. Kai turi tokius žaidėjus kaip Justas, Gvidas, Edvinas – tai yra karžygiai, kurie veda paskui save komandą ir užkrečia šalia esančius tuo tikėjimu, ta aistra ir noru. Komandiškai mes sugebėjome sugrįžti į rungtynes, kas yra galbūt sunkiai suvokiama. Čia buvo daug skeptikų, kurie žadėjo rezultatus visiškai kitokius, bet komanda pademonstravo, kad nepaisant visų sunkumų ir netekčių – šiandien nežaidė 6 ar 7 įprastai startiniai žaidėjai ir mes ieškojome resursų kitur. Ačiū vyrams, kad jie savyje rado jėgų iškentėti, nes šiandien daug reikėjo kentėti – žinojome, kad šita komanda yra aukščiausios kategorijos, tai daugiau laiko buvome be kamuolio, bet reikėjo kentėti, rikiuotis. Ir vyrai tą darbą puikiai atliko.
– Kokios emocijos buvo per pertrauką ir kokia žinutė buvo antram kėliniui?
– Žinutė buvo, kad viskas, jau praėjo tas laikas, kur mes kažkiek drebėjome pradžioje, nebuvo pasitikėjimo, sunkiai prisitaikėme, kas yra normalu, bet vėlgi, tai žmogiška, čia aukščiausia kategorija – greičiai, spaudimas, individuali kokybė. Čia turbūt geriau jau mums neteks pamatyti, ką šiandien pamatėme, kalbant apie individualų žaidėjų meistriškumą mažuose plotuose, erdvių suradime, perdavimuose. Išgyvenome sunkų periodą, o paskui suradome savyje drąsos ir ramybės – šiandien buvo svarbu išlaikyti ramią galvą. Pradžioje pritrūko jos, bet po to priprato. Tokia ta žinutė ir buvo – mes jau pademonstravome, kad galime žaisti, reikia drąsos, reikia pasitikėjimo, reikia vienas kito palaikymo. Manau, kad šiandien aikštėje atrodėme kaip vienas kumštis.
– Šiandien Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius švenčia gimtadienį. Kaip jis padėkojo komandai?
– Pasakė labai didelį ačiū komandai už kovą, už atsidavimą, už gražų žaidimą, už emociją, kurią pavyko sukurti susijungus kartu su 15 tūkst. sirgalių. Aišku, norėjosi prezidentui padovanoti ir tašką ar tris taškus, bet manau, kad jis gavo geriausią savo gimtadienio dovaną iš mūsų – iš komandos ir iš sirgalių.
– Kaip atrodė pasiruošimas tokiam varžovui?
– Manau, kad šita komanda neturi silpnų vietų, bet reikia žaidėjams žinoti ir stipriąsias bei pagrindines vietas, pavyzdžiui, Gakpo manevrus, Maleno judėjimo kryptis, jo individualias savybes. To pačio Depay`aus, kurio mums nepavyko uždengti, žaidimą, įkirtimus, staigius sustojimus, kurie padeda sukurti kelis metrus ploto. Komanda yra taip sukalibruota, jog to užtenka – tikslūs perdavimai kaip ant lėkštutės padėti. Manau, kad mes buvome labai gerai pasiruošę, bet čia, vėlgi, aukščiausio kalibro komanda, kur tu žinai, ką jie darys. Kiek įmanoma, manau, šiandien gerai gynėmės, bet visko izoliuoti tiesiog neįmanoma. Pramušė berods 14 kartų, kas nėra blogi skaičiai, nes įprastai jie gali mušti ir 30. Tuos dalykus mes rodome ramioje aplinkoje, nes idealizuoti ir išaiškinti varžovo mes nenorime. Vien pažiūrėjus į sudėtį, į klubus, kur žaidžia žaidėjai, gali kilti šiurpas, bet mes akcentuojame, kad tai yra žmonės, kurie gali suklysti, kuriems reikia sukurti spaudimą ir įtampą. Manau, kad kiek įmanoma, tą mes šiandien padarėme – jie padarė klaidų, kurias mes išnaudojome. Aišku, tos klaidos buvo minimalios, bet to užteko, kad mes pasiektume du nuostabaus grožio įvarčius.
