Lietuvos krepšinio rinktinės kūrėjas Rokas Jokubaitis pasitinka antrąjį savo Europos čempionatą, kuriame bus vienas svarbiausių Rimo Kurtinaičio komandos žaidėjų. Pirmųjų rungtynių su Didžiąja Britanija išvakarėse krepšininkas pasidalino mintimis apie vyraujančias nuotaikas, galutinį 12-uką ir varžovus, kurių nuvertinti tikrai negalima.
„Manau, kad viskas neblogai. Ilgai sportavome. Aš manau, kad esame neblogos formos. Buvo daug treniruočių, daug valandų sporto salėje, toks ir buvo trenerių planas, kad atvyktume į čempionatą pasiruošę. Manau, kad tai pavyko. Aišku, tos draugiškos rungtynės gal ir buvo neblogai suplanuotos. Turkai ir slovėnai, bet turkai išvykoje tik pradėję sportuoti, o slovėnai Lietuvoje žaidė be Lukos Dončičiaus. Tų testų gal pritrūko truputį, bet prieš latvius ir turkus Vilniuje pamatėme tas klaidas. Dirbome per treniruotes dėl to, kad ištaisytume. Dabar kovingomis nuotaikomis laukiame rungtynių“, – kalbėjo R. Jokubaitis.
Būtent jis pasiruošimo čempionatui cikle tapo vienu iš kertinių žaidėjų. Kūryba, iniciatyva, užtikrintinumas – tai krepšininko savybės, kuriomis Lietuvos rinktinės sirgaliai šiemet gali džiaugtis.
Per septynerias sužaistas draugiškas rungtynes lietuviai iškovojo šešias pergales (prieš Estiją, Turkiją, Sakartvelą, Latviją, Slovėniją ir Islandiją), o pralaimėjimo skonį patyrė tik kartą, kai Vilniuje nusileido Turkijos krepšininkams. Visgi pagrindiniame turnyre viskas prasideda iš naujo, todėl R. Jokubaitis nežada nuvertinti nei vienos komandos, su kuria teks susitikti.
Taip pat skaitykite
Jis pastebi, kad čempionatą pradėti rungtynėmis su šiek tiek silpnesniu varžovu, gali būti iš dalies ir naudinga.
„Kaip čia pažiūrėsi. Tada 2022 metais mums buvo ir slovėnai, vokiečiai, prancūzai. Nežinau, tarkime, tose pirmose rungtynės bet kas gali apžaisti bet ką. Reikia nežiūrėti, ar čia būtų Didžioji Britanija, ar Vokietija, ar tie patys suomiai. Tačiau tas toks pirmas testas, kai gauni ne patį stipriausią varžovą grupėje, gali duoti pasitikėjimo prasme, bet atvykus čia, mes žiūrime į kiekvieną varžovą, kaip jį nugalėti. Ta mintis, kad galima kažką lengvai apžaisti, reikia ją pamiršti. Tas pirmas testas visą laiką toks būna sudėtingesnis. Iš pat pradžių tas pirminis jaudulys, dar rungtynės 13.30 val. neįprastu laiku. Matysime, kaip bus, bet ruošimės prieš kiekvieną varžovą žaisti vienodai“, – pridėjo R. Jokubaitis.
– Lietuva labai ilgai laukė to galutinio 12-uko. Kai jį pamatėte, ar nustebino kažkas?
– Faktas, kad Lietuvoje visi šneka apie Eimanto Bendžiaus situaciją. Nežinau, treneriai mato visą šitą situaciją vienaip, kad turime vežtis daugiau centrų. Per draugiškas taip ir būdavo, kad žaisdavo visi trys vidurio puolėjai. Nežinau, kas tam darė įtaką, bet trenerių sprendimas toks, tai sunku kažką pasakyti. Faktas, galėjo gal būti kitų pakeitimų sudėtyje, gal kažką kitą atkabinti, bet treneriai mato geriausiai ir mes turime tikėti.
– Daug kalbų buvo apie tą baterijų užkrovimą. Lieka viena diena iki čempionato. Kokia yra fizinė būklė?
– Nežinau, kaip kitiems žaidėjams, bet man asmeniškai nesijaučia nuovargio. Ateina tokia kompensacija, kaip šnekėjo treneriai ir fizinio rengimo treneriai. Tikrai buvome nuvargę per tas kelias pirmas savaites, bet dabar tos baterijos vėl pakrautos, bent jau man. Nesijaučia nei sunkių kojų, nei kažko. Padarė gerą darbą mus paruošiant, sudėliojo planus, kad neatvyktume visi čia be kojų. Dėl šito viskas kaip ir tvarkoje. Dabar jau mums patiems liko atlikti tuos dalykus aikštėje, kurių treneriai už mus nepadarys.
– Prieš savaitę sakėte, kad nepaisant to, jog sudėtis skelbiama pačioje pabaigoje, trinties ir konkurencijos nesijaučia. Ar taip išliko iki pat galo?
– Nežinau, kai žiūrėjome tas rungtynes Alytuje prieš islandus, kai iš šono žiūrėjau, jaučiau, kad gali kitiems atrodyti, kad priklausys, kaip sužais jie tas paskutines rungtynes, ar liks 12-uke, ar ne. Gal tas ir jautėsi pas kai kuriuos žaidėjus, bet šiaip tos trinties iki pat pabaigos nepasijautė. Čia labai didelis pliusas norint kažką nuveikti.
– Jus, kartu su Jonu Valančiūnu, išskiria kaip lyderius. Kaip jūs pats priimate šiuos lūkesčius?
– Nežinau, manęs tas kažkaip nelabai ir jaudina. Treneriai ir visi žaidėjai pasitiki manimi. Aš pats tai suprantu, gal žiniasklaidoje daugiau apie tai šneka, bet aš su ta mintimi buvau jau viso sezono metu. Žinojau, kas laukia, kaip mane treneriai matys. Manęs nestebina, dabar prasideda čempionatas, faktas, to jauduliuko bus, visada būna. Tas pasitikėjimas yra savimi ir, manau, kad viskas bus gerai.
– Kokį įspūdį palieka britai?
– Manau, kad visi žinome, jog jie mėgsta bėgti. Tas greitas krepšinis, agresyvus. Reikės sustabdyti greitą jų puolimą, nes kaip jie žaidė atrankos languose, tikrai gerai. Jei yra čia, tai savo vietą išsikovojo ir tuo savo greitu žaidimu. Tikrai yra tekę žaisti prieš kelis žaidėjus. Nežinau, tiesą pasakius, ko reikia tikėtis, bet faktas, kad nuo pat rungtynių pradžios reikia neduoti jiems pajusti, kad gali su mumis žaisti visas 40 minučių.
– Su kolegomis diskutavome, kad šį kartą čempionate vėsoka.
– Šitas tikrai labai nustebino. Vakar vakare truputį buvau išėjęs pasivaikščioti. Jausmas toks, kad tokia lietuviškos žiemos pradžia, kažkas tokio. Tamsu, nedaug žmonių, žvarbus vėjelis. Klaida buvo, kad striukės neatsivežiau, tai reikės nusipirkti.
