„Tu nežaidi gerai finale, tu laimi finalą. Dabar yra laikas pasimėgauti“, - po LKL finalo finišo ir pagaliau iškovoto titulo kalbėjo „Žalgirio“ strategas Andrea Trinchieri.
Kauno „Žalgiris“ po vienerių metų pertraukos ir vėl tapo LKL čempionais. Lemiamose penktose serijos rungtynėse kauniečiai rezultatu 76:69 įveikė Vilniaus „Rytą“ ir serijoje iki 3 pergalių triumfavo rezultatu 3:2. Įdomu tai, kad tai buvo pirmasis kartas per visą seriją, kai kažkuri komanda sugebėjo apginti namų tvirtovę.
A. Trinchieri tai buvo pirmasis LKL titulas. Strategas praėjusiais metais finale nusileido Giedriaus Žibėno vadovaujamam „Rytui“.
Beje, A. Trinchieri tai buvo pirmasis vietinių pirmenybių trofėjus nuo 2017 m.
„Visų pirma, noriu padėkoti savo žaidėjams. Buvome sunkioje kovoje, tai buvo labai sunki serija. 4 pergalės išvykose. Laimėjome, nes norėjome daugiau. 11:2 spurtas per paskutines dvi minutes, tai yra labai saldus titulas. Visi čia yra įpratę dėl titulų, man tai yra pirmas LKL titulas. Esu laimingas dėl savo žaidėjų, dėl „Žalgirio“ sirgalių, Kauno. Geriausia degalinė, kokioje esu buvęs. Geriausia (juokiasi - LRT.lt). Bus laikas, kai reikės analizuoti viską, bet kam rūpi, mes laimėjome. Tu nežaidi gerai finale, tu laimi finalą. Dabar yra laikas pasimėgauti“, – teigė A. Trinchieri.
Lemiamose finalo rungtynėse taškų sąskaitą „Žalgiriui“ atidarė aštrus L. Biručio reidas į baudos aikštelę. Tiesa, į tai iškart tritaškiu atsakė G. Radzevičius ir kova iškart užvirė. Nors „Rytas“ spėjo išsiveržti į priekį pirmasis, tačiau „Žalgirio“ spurtas 6:0 leido jiems išsiveržti į priekį kėliniui įpusėjus. Visgi po itin įtemptos kovos pirmasis kėlinys baigėsi absoliučia lygybe tarp komandų (15:15).
Mažesnės įtampos tikėtis tikriausiai nereikėjo ir antrojo kėlinio pradžioje – visgi įspūdingus epizodus kuriančio D. Sirvydžio vedami žalgiriečiai palengva mėgino kurtis pranašumą, kad ir nedidelį. Po neilgos atkarpos, kai Kauno ekipa jau beveik kontroliavo rungtynes, PJC nesulaikę žalgiriečiai ir vėl krito į deficitą. Tiesa, toliau viskas klostėsi pagal aukščiausio lygio trilerio scenarijų, nes komandos ėmėsi kautis taškas į tašką ir prieš ilgąją pertrauką švieslentėje degė rezultatas 29:30, o „Žalgiris“ turėjo vieno taško deficitą. Puolime Kauno komandoje ryškiausiai žibėjo 7 ir 6 taškus atitinkamai surinkę E. Ulanovas ir S. Francisco.
Tiesa, per pirmus dvejus kėlinius abi komandos buvo pataikiusios tik 1 tritaškį iš 9.
Po ilgosios pertraukos „Žalgiris“ ir toliau turėjo vytis varžovus – nors skirtumas tarp komandų ir nebuvo didelis, bet atsilikimo nuo svečių vis nepavyko panaikinti. Galiausiai į lemiamą ketvirtį Nemuno salos šeimininkai iškeliavo turėdami 5 taškų deficitą.
Tiesa, Kauno ekipa nusprendė iš paskutiniųjų kibti į kovą dėl LKL trofėjaus lemiamo ketvirčio metu ir prabėgus pustrečios minutės rezultatas jau tapo lygus (59:59), o prabėgus 4 kėlinio minutėms žalgiriečiai jau pirmavo vieno taško skirtumu (61:60). Tiesa, niekas nesakė, kad kažkam lemiame finalo susitikime bus lengva – likus 4:20 min. „Ryto“ ekipa ir vėl turėjo taško pranašumą. Nei viena komanda nenorėjo užleisti aikštėje net ir vieno centimetro. Iniciatyvos aikštėje ėmėsi E. Ulanovas, o galiausiai „Žalgiriui“ 3 taškų persvarą tritaškiu metimu likus 2 min. suteikė I. Brazdeikis.
Dar vieną tritaškį smeigė A. Smailagičius, vėl iniciatyvos ėmėsi I. Brazdeikis ir „Žalgirio“ arena galėjo galiausiai šėlti pergalės ekstazėje.
Visos serijos MVP tapo Sylvainas Francisco. Lemiamose finalo serijos rungtynėse prancūzas pelnė 15 taškų (3/7 dvit., 0/7 trit, 9/11 baud.), atliko 7 rezultatyvius perdavimus ir surinko 21 naudingumo balą.
Finale S. Francisco fiksavo 22 taškų, 5,4 rezultatyvaus perdavimo ir 23,2 efektyvumo balo rodiklius.
Penktose serijos rungtynėse žibėjo ir Ignas Brazdeikis, kuris pelnė 14 taškų, atkovojo 2 kamuolius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus.
„Kaip ir sakiau jam, pabaigoje rungtynių, jis yra tikras žaidėjas. Tu nori žaidėjų aikštelėje, kai yra svarbiausias momentas. Jis turėjo puikius momentus, bet jis turėjo asmenybę tam, kad sužaistų svarbiausiais momentais. Serija buvo labai įtempta, lemiami momentai, paskutiniai metimai, paskutinėmis sekundėmis. Reikia svarbių epizodų. Tikiu, kad jis dar gali labai tobulėti, turime gerą komunikaciją, brutaliai nuoširdžius santykius. Manau, kad jis dar nepasiekė savo potencialo, viskas yra jo rankose dabar“, – teigė A. Trinchieri.
– Kur jūs asmeniškai paaugote šioje serijoje?
– Esu žaidęs daugelyje finalų. Daug turėjau lemiamų rungtynių. Nemanau, kad daug išmokau apie krepšinį. Išmokau, kad galų gale yra svarbiausia, iš ko yra padaryti tavo žaidėjai, ką jie turi viduje. Laimėjome KMT titulą, kur problema yra tik tada, kai pralaimi. Turėjome 35 iš eilės laimėtų rungtynių seriją, tai tarsi buvo normalu, duota. Tada ateini į finalą, kuris yra spąstai. Prieš komandą, kuriai nesisekė Čempionų lygoje, KMT, juos nugalėjome tris kartus. Tada kartais tai yra tikri spąstai, juos paspendėme ne mes. Dėl to ir sakiau žaidėjams niekada nenuvertinti šio trofėjaus vertės.
– Sylvainas Francisco sezono pradžioje sakė, kad nori žaisti su jumis, sakė, kad daug išmoko. Ką jūs išmokote apie šį prancūzų gynėją?
– Išmokau, kad jis visiems patinka. Jis daro daug klaidų, jis visada žaidžia ant klaidos ribos. Jis visada yra labai greitas, su juo kartais nėra lengva. Bet jis turi didelę širdį, gerą sielą. Kartais jį mokau, o jis yra toks, kad piltum vandenį į smėlį. Bet jis tobulėja, jis yra kaip Ignas, tikras žaidėjas, norintis varžytis. Jo kelionė, kaip alfos, dar tik prasidėjo
– Ką manote apie Tautvydą Sabonį, ar jis pasirengęs tapti vyr. treneriu?
– Noriu jam palinkėti visko geriausio, jam atėjo laikas. Kartais su juo kirtomės, bet jis turi vieną gerą sa`vybę – kaip ir visa jo šeima, jie yra didžiame krepšinio katile. Venose jie turi krepšinį. Jie yra labai talentingi krepšinyje, jam tai yra natūralu. Jis yra labai talentingas, bet kai diskutuodavome, jis visada būdavo pasiruošęs pradėti iš naujo, niekada nelaikė nuoskaudų. Tai yra jo didžiausias pranašumas kitame karjeros etape.
– Per pastaruosius dvejus metus du kartus kovojote serijoje prieš Giedrių Žibėną. Ką apie jį manote?
– Tikrai geras treneris. Jis turės labai gerą karjerą. Žaidėme seriją prieš du amžinus varžovus, treneriai turėjo stumti savo žaidėjus į priekį. Jie turėjo gerus aukštaūgius, jis yra kaip Mourinho, stato autobusą baudos aikštelėje. Jis mus vertė žaisti kiek kitaip. Kai žaidėme su trimis aukštais žaidėjais, tai šiek tiek pakeitė seriją. Mes darome savo darbą, gerbiu jį kaip trenerį, gerbiu visus savo varžovus.
– Kokios buvo jūsų emocijos po finalinio švilpuko?
– Atsipalaidavimas. Stebėjau daug, mačiau iš toli, kokie mūsų spąstai laukia. Dominavome LKL, 35-ių pergalių seriją, niekas nesveikino. Blogiausia būna tada, kai turi padaryti kažką ir nėra džiaugsmo. Man gera matyti savo žaidėjus laimingus. Turiu suprasti, kur yra mano džiaugsmas čia, man reikės tam kelių dienų. Dabar negaliu to padaryti, daug negeriu, bet turėsiu būti labai lietuvis šiandien.
– Nuo 2017 m. tai yra jūsų pirmasis titulas vietinėse pirmenybėse. Ar dėl to yra džiugiau?
– Ne. Galite žiūrėti į skaičius arba žiūrėti, kodėl jie tokie yra. Jūs, kaip ir kiti žmonės, nežinote, kas vyko per šiuos metus. Nuvykau „Bayern“, iškovojome taurę, o prieš finalus Vokietijoje Zipseris beveik numirė. Jis buvo toks talentingas, bet tai pakeitė finalo istoriją. Tai mus pražudė. Nelaimėjome, bet turėjote būti ten, kad tai suprasti. Antrais metais turėjome iškritusį visą startinį penketą finale vietinėse pirmenybėse. Viskas yra tiesa, bet viskam yra priežastys. Šis titulas yra labai saldus, bet yra viskam priežastys. Tai yra saldus titulas ne man, o kaip jį iškovojome.
– „Žalgiris“ ilgai dominavo LKL, kartais lengvai laimėdavo serijas. Dabar, kai yra sunkiau laimėti titulą, negaunate pakankamai pagyrimų?
– „Rytas“ yra labai gera komanda. Jie turi aukštaūgius, gerus gynėjus. Laimėti prieš gerą komandą yra svarbus dalykas. Tikiuosi, kad žmonės supras, kad tai nebuvo lengva ne tik dėl mūsų, bet ir dėl priešininkų.
