10 metų lauktas sugrįžimas įvyko – Lietuvos krepšininkės (1-0) ir vėl žengė ant Europos čempionato parketo, o po pirmųjų rungtynių išėjo aukštai pakelta galva. Po pergalės 77:71 (27:19, 15:15, 16:21, 19:16) prieš aukščiausiai grupėje reitinguotas slovėnes (0-1) rinktinės vyr. treneris Vilius Stanišauskas neslėpė pasididžiavimo ir džiaugėsi stipriu sirgalių palaikymu.
„Prieš rungtynes buvo labai neaišku, kaip mes jas pradėsime – ar bus tos įtampos, ar pavyks mums ją nusiimti. Labai džiaugiuosi komanda, kad rungtynes tikrai pradėjome, galima sakyti, idealiai. Su labai gerais sprendimais puolime, su labai agresyvia gynyba, pasidarėme pranašumą ir pavyko taip išlaikyti beveik visas rungtynes“, – po pergalingo čempionato starto su šypsena kalbėjo V. Stanišauskas.
O pirmenybių pradžia buvo veikiausiai būtent tokia, kokią norėjo pamatyti trenerių štabas ir visi Lietuvos sirgaliai. Lietuvės iškart pabėgo 9:0, vėliau krovėsi persvarą ir stabdė slovėnes. Nors Jessicos Shepard tempiama Slovėnijos rinktinė bandė vytis, tačiau dar ir po dviejų kėlinių Lietuvos rinktinė išlaikė 8 taškų pranašumą (42:34).
Visgi pertrauka, rodos, lietuvėms neišėjo į naudą ir trečiajame kėlinyje Lietuvos rinktinė ėmė strigti. Slovėnės išnaudojo savąsias progas ir galiausiai, likus dviem minutėms iki lemiamo ketvirčio, pirmą kartą rungtynėse persvėrė rezultatą (55:52).
Nepaisant slovėnių spaudimo, lietuvės nepalūžo, o pastūmėtos puikaus sirgalių užnugario nuskubėjo link pergalės. Paskutinėmis minutėmis Brigita Sinickaitė smeigė lemiamą tritaškį, o vėliau Slovėnijos rinktinė prisivyti nebespėjo – lietuvės šventė pergalę (77:71).
Treneris džiaugėsi, kad rungtynių pradžioje užduotas geras tonas ir emocija išsilaikė visos akistatos metu, o nepalūžti tada, kai į priekį ėmėsi brautis slovėnės, padėjo šalti nervai.
„Pasiimi minutės pertraukėlę, nusiramini, susidėlioji, ką žaisi ir tiek. Kaip ir sakau, tas tikėjimas savo jėgomis [buvo svarbu]. Kažkiek pamiksavome gynybą, tas varžovėms irgi galbūt buvo nelabai paranku ir suradome sprendimų puolime“, – sakė specialistas.
Nors sirgalių Bolonijos „PalaDozza“ arenoje tikrai nebuvo itin daug, tačiau lietuviai ten girdėjosi garsiausiai. Apie 150 ištikimiausių sirgalių nuolat palaikė rinktinę, o V. Stanišauskas sakė, kad jausti tokį užnugarį yra ypatingas jausmas.
„Labai smagu iš tikrųjų, kad moterų krepšinį palaiko ir atvažiuoja tiek sirgalių. Kažkas neįtikėtino, o ypač mūsų merginoms. Jos daro viską, ką gali, krenta ant kiekvieno kamuolio. Kaip bebūtų, mes paliksime kiekvienose rungtynėse viską, ką galime“, – pažadėjo strategas.
– Per pirmą rungtynių pusę buvo padaryta vos keletas klaidų. Kaip pavyko išlaikyti tą kamuolį?
– Mūsų toks ir yra akcentas, norime branginti tą kamuolį, neprisidaryti vaikiškų klaidų, nes tai mums labai skaudžiai kainuoja. Mes vaizdo įrašus slovėnių žiūrėdami žinojome, kad jos nori bėgti į greitą puolimą ir nemažai iš to pelno taškų. Mūsų toks ir tikslas buvo – kuo labiau branginti tą kamuolį.
– Prieš rungtynes buvo šiek tiek jaudulio, susikaustymo. Kiek svarbu dabar ta pirma pergalė, kad galite nusimesti tą naštą?
– Labai svarbu. Kur pradedi čempionatą pralaimėjimu, kai tau liko tik dvejos rungtynės ir privalai jas laimėti, o kur dabar jas laimi. Faktas, kad mes ateisime rytoj su geresne emocija nei kad būtume pralaimėję. Svarbiausia yra atsigauti, pailsėti ir pradėti rungtynes taip pat agresyviai, kaip šiandien pradėjome.
– 22 taškai per 7 minutes. Ar buvo baimės, kad tokio tempo neatlaikysite?
– Yra nemažai pavyzdžių, kai pasidarai tą persvarą, labai nutolsti, kažkoks atsipalaidavimas atsiranda. Nebuvo, kad mes ten labai pabėgome nuo jų, o kad tą pradžią pasidarėme, tai išpildėme tą, ką norėjome žaisti, sumetėme tuos metimus ir džiaugiuosi tuo.
– Brigita Sincikaitė buvo kertinis faktorius nors yra kalbėjusi, kad prieš ketverius metus norėjo užbaigti karjerą. Kaip galėtumėte įvertinti jos pasirodymą?
– Daug ji duoda, tapo kaip ir mūsų pagrindine įžaidėja. Šiandien ji sužaidė idealias rungtynes. Ką ji išdarinėja gynyboje, kaip ji spaudžia kamuolį yra kažkas neįtikėtino. Labai džiaugiuosi už ją, kad ji ir puolime duoda gerą impulsą ir labai svarbiais momentais. Tikiuosi, kad ji dabar su gera emocija sužais visą čempionatą gerai.
– Kalbėjote prieš rungtynes apie palaikymą, jo svarbą. Kiek smagu, kad rungtynėse turėjote tokį užnugarį?
– Labai smagu iš tikrųjų, kad moterų krepšinį palaiko ir atvažiuoja tiek sirgalių. Kažkas neįtikėtino, o ypač mūsų merginoms. Jos daro viską, ką gali, krenta ant kiekvieno kamuolio. Kaip bebūtų, mes paliksime kiekvienose rungtynėse viską, ką galime.
– Sugrįžimas į čempionatą po 10 metų, kai kurios žaidėjos, atrodė, lyg ir graudinosi per himną. Kokią pats emociją pajautėte tuo momentu?
– Kaip tik kalbėjome prieš rungtynes su Gintare (Petronyte), klausė, ar nesijaudinu, kaip jaučiuosi. Sakiau, kad kaip ir viskas tvarkoje, bet man tas himno giedojimas duoda per širdį. Kai žinai, kad atstovauji savo šaliai, tai yra labai įspūdinga ir labai jaudina.
