Ar sportas gali būti suderinamas su kariuomene? Lietuvos kariuomenės viršininkas Arturas Jasinskas ir privalomąją karo tarnybą neseniai užbaigęs LRT sporto žurnalistas Martynas Nesavas įsitikinę – šios dvi sritys ne tik suderinamos, bet ir viena nuo kitos neatsiejamos. Jų teigimu, kariuomenėje ugdoma ištvermė, disciplina ir fizinis pasirengimas gali pasitarnauti profesionaliems, aukštų rezultatų siekiantiems sportininkams.
Sportas ir kariuomenė – suderinami dalykai?
LRT sporto žurnalisto, į darbą grįžusio po devynių mėnesių karo tarnybos, M. Nesavo teigimu, sportas ir kariuomenė – du neatsiejami dalykai. Sportas yra svarbus ne tik dėl fizinės būklės bei ištvermės gerinimo kariuomenėje, bet ir pasirengimui atlikti karines užduotis.
„Iš esmės visos lauko pratybos, bet koks judėjimas su ginklu, ekipuote yra susijęs su gebėjimu atlaikyti tam tikrus krūvius. Tam, kad galėtum bėgti su 30 kg ekipuote ir dar sugebėtum atlikti visas karines užduotis, privalai būti gerai pasiruošęs ir auginti fizinę ištvermę. Kitaip neišsisuksi“, – sako M. Nesavas.
Lietuvos kariuomenės sporto klubo viršininkas, pulkininkas A. Jasinskas taip pat tikina, kad sporto kariuomenėje – labai daug: vyksta čempionatai, treniruotės, dirba sporto instruktoriai bei treneriai, kurie veda užsiėmimus, mankštas ir padeda lavinti savybes, reikalingas kariui kovinėms užduotims atlikti. Kariams siūloma plati sporto šakų įvairovė – nuo krepšinio ir lengvosios atletikos iki karinės penkiakovės bei kovinės savigynos.
„Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) tarnauja daug sportininkų – imtynininkų, biatlonininkų, boksininkų, dziudo atstovų. Galima sakyti, visa mūsų biatlono vyrų rinktinė priklauso KASP. Ir jie nėra popieriniai – treniruojasi, dalyvauja pratybose, savanorių žaidynėse, skyriaus varžybose“, – pažymi A. Jasinskas.
„Mano šaukimo metu sporte mes gerokai spardėme duris. Dalyvavome Geležinio vilko brigados sporto žaidynėse, virvės traukimo, karinės kovinės savigynos čempionate. Pats batalionas ieško būdų, kaip pritraukti žmonių, turinčių patirties sporte – renkamos krepšinio, futbolo komandos ir visos kitos klasikinės sporto šakos yra įtraukiamos į kariuomenę“, – priduria M. Nesavas.
Kaip paskatinti sportininkus atlikti privalomąją karo tarnybą?
Kaip pabrėžia A. Jasinskas, daugiausia sportininkų galima aptikti savanorių pajėgose, tačiau pritraukti jaunuolius į devynių mėnesių privalomąją karo tarnybą – itin sudėtinga. Anot pašnekovo, taip yra dėl vieno prievolės įstatymo straipsnio, leidžiančio atidėti tarnybą.
„Sportininkai yra išlepinti to prievolės įstatyme galiojančio vieno straipsnio, kuris teigia, kad dėl neproporcingai didelės žalos tarnyba gali būti atidėta. Kaip suprantu, nuo 2026 metų straipsnis išliks, bet tarnybos neišvengiamumas bus, todėl vienu ar kitu būdu reikės atlikti tarnybą“, – sako A. Jasinskas.
Jis atskleidžia, kad kariuomenė įvairiais būdais siekia motyvuoti sportininkus atlikti privalomąją karo tarnybą – nuo galimybių varžytis pasauliniuose čempionatuose iki materialinių paskatų.
„2019 metais vykome į pasaulio kariškių žaidynes Kinijoje. Porą krepšininkų pritraukėme būtent galimybe tapti pasaulio čempionu ir atstovauti Lietuvai. Jau yra kalbama ir apie 2027 metais JAV vyksiančias žaidynes – bandome formuoti komandą ir dalyvavimą varžybose pateikiame kaip motyvaciją sportininkams ateiti į kariuomenę. Taip pat yra materialinis paskatinimas. Pavyzdžiui, jei baigęs sporto mokyklą žmogus nepateko į rinktinę ar klubą, gali ateiti į kariuomenę. Tapęs kariu turės galimybę dalyvauti sportinėse stovyklose, o už tai jam yra mokama“, – apie sportininkų pritraukimo į kariuomenę būdus pasakoja A. Jasinskas.
Visgi, pulkininko teigimu, pagrindinė motyvacija sportininkams tarnauti kariuomenėje turėtų būti konstitucinė pareiga valstybei.
„Kiekvienas Lietuvos jaunuolis turi atlikti pareigą tėvynei ir įsipareigoti ginti valstybę. Tad pradėkime ne nuo pritraukimo, o nuo pareigos atlikimo“, – pabrėžia pašnekovas.
Karo tarnybos privalumai sportininkams
Anot A. Jasinsko, vyrauja mitas, kad pradėjus karo tarnybą sportininko karjera žlugs, o ir karjerą susikūrusiems, gerai įsitvirtinusiems savo lauke sportininkams šaukimas į kariuomenę nėra patraukli galimybė. Vis dėlto, kaip teigia kariuomenės sporto klubo viršininkas, tarnauti norintiems sportininkams užtikrinamos geros sąlygos.
„Jie turi savo treniruočių ciklą ir galvoja, kad jei ateis, viskas sugrius. Daug uždirbantiems krepšininkams ar futbolininkams karo tarnyba neaktuali finansiniu požiūriu. Tačiau kariuomenė siekia sudaryti visas įmanomas sąlygas fiziniam lavinimuisi ir sportininko tobulėjimui. Žinoma, teks užsiimti ir koviniu rengimusi, tačiau tikrai bus užtikrinamos galimybės treniruotis, dalyvauti įvairiose sporto varžybose bei sportinėse veiklose“, – komentuoja pulkininkas.
Jis išskiria ir kitus karo tarnybos privalumus – fizinės būklės sustiprėjimą, psichologinį pasirengimą, išvystytą discipliną bei stabilią rutiną.
„Geras pavyzdys būtų sportininko atsitraukimas nuo sporto patyrus traumą. Jie iškrenta metams, pusmečiui, o tada grįžta į didįjį sportą, pasiekia olimpinių rezultatų, bet grįžta su fizinės veiklos sumažėjimu. O kariuomenėje sustiprėji fiziškai, psichologiškai ir morališkai su gera disciplina, maitinimu, dienotvarke bei fiziniu savęs lavinimu. Po šito į sportą galima grįžti dar labiau pasiruošusiam“, – pabrėžia A. Jasinskas.
Jam pritaria ir po karo tarnybos grįžęs LRT sporto žurnalistas M. Nesavas. Jis teigia, kad tarnavimas kariuomenėje gali padėti sportininkui tobulėti.
„Iš esmės visas sportas atsiremia į bazinius elementus – ištvermę, raumenų jėgą ir pan. Šiuos elementus atidirbęs jis per tuos devynis karo tarnybos mėnesius gali virsti į universaliai geresnį sportininką“, – atkreipia dėmesį M. Nesavas.
Anot pašnekovo, šiam tikslui pasiekti gali ypač padėti aiški, kariui būdinga ir sportininkams nesvetima rutina, o fiziniam tobulėjimui yra sudaromos tam reikalingos sąlygos.
„Kiekvienas sportininkas supranta, kaip svarbu susitvarkyti tą biologinį laikrodį, kad kūnas tarnautų tau, o ne tu jam. Kariuomenėje valgai tuo pačiu metu ir eini miegoti nustatytu laiku, turi tą patį poilsio laiką, žinai savo rutiną. Tai labai svarbu. O jei dar pridėsi sportą, kuris tave vers tobulėti, sąlygos augti – fantastiškos. Batalione turime ir kovinės savigynos salę, pirtį, atskirą treniruoklių salę. Čia yra visa reikalinga infrastruktūra, gali ruoštis kaip aukšto meistriškumo sportininkas“, – tikina jis.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“.
Tekstą parengė Vaida Račkauskaitė
