„Tada į moteris buvo žiūrima taip, kad jų vieta nėra futbole“, – futbolo teisėjos karjeros pradžią prisimena FIFA kategorijos asistentė Irina Pozdejeva. Naują Lietuvos futbolo istorijos puslapį verčianti teisėja tapo pirmąja lietuve, pakviesta dirbti Europos moterų futbolo čempionate.
Kovo pabaigoje UEFA paskelbus teisėjų, pakviestų teisėjauti 2025 m. Europos moterų futbolo čempionate, sąrašą, futbolo bendruomenę pradžiugino žinia, kad atrinktų teisėjų asistentų gretose yra ir Lietuvos atstovė I. Pozdejeva.
„Niekada negalvojau, nesiekiau ir netikėjau, kad tai yra įmanoma. Man tiesiog patinka būti šalia futbolo, aš mėgaujuosi tai darydama. Tai tikrai didžiulis pasiekimas visai Lietuvai, ne tik man asmeniškai. Manau, kad tai kaip pavyzdys jauniems teisėjams prideda motyvacijos. Jeigu sunkiai dirbsi ir mylėsi savo darbą, gali pasiekti viską“, – interviu LRT atvirauja aikštės teisėjų asistentė I. Pozdejeva.
Tai yra pirmas kartas istorijoje, kai lietuvė teisėja pakviesta teisėjauti Europos moterų futbolo čempionate. Čempionatas vyks Šveicarijoje liepos 2–27 dienomis, o jį sudarys 31 rungtynės, kuriose dirbs 12 arbitrų, taip pat teisėjų asistentai ir VAR teisėjai.
33-ejų asistentė neslepia džiaugsmo atsiradus šiai galimybei, bet pripažįsta – tobulėjimui ir pasiruošimui ribų nėra, nes tai yra ne tik garbė, bet ir atsakomybė.
„[Galimybė teisėjauti Europos čempionate] yra didžiulis įvertinimas visai Lietuvos futbolo teisėjų asociacijai, futbolo bendruomenei ir man. Tai yra didelė garbė ir atsakomybė atstovauti Lietuvai ir būti tokio dydžio futbolo renginyje. Nuotaikos yra pozityvios, bet žinau, kad dar yra daug darbo ruoštis ir turiu daug ką dar padaryti“, – apie nuotaikas artėjant Europos moterų futbolo pirmenybėms kalba I. Pozdejeva.
Nuo spardyto kamuolio iki vėliavėlės rankose
2012 metais futbolo teisėjos karjerą pradėjusi I. Pozdejeva 2017 metais gavo FIFA tarptautinės kategorijos licenciją ir taip jau daugiau nei dešimtmetį sukasi teisėjavimo virtuvėje ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje.
„Nuo pat mažens buvau šalia futbolo, visuomet domėjausi ir žiūrėjau didžiuosius čempionatus. Mokykloje pradėjau žaisti futbolą, kiek vėliau sužinojau, kad yra Lietuvos moterų futbolo čempionatas. Ten gana ilgai žaidžiau ir atstovavau Lietuvos rinktinei. Vėliau sužinojusi, kad bus pradedančiųjų futbolo teisėjų seminaras, į jį nuėjau ir taip pasilikau teisėjavimo pasaulyje“, – apie pažintį su futbolu iš žaidėjos perspektyvos pasakoja I. Pozdejeva.
Teisėjos karjeros pradžioje ji dar stengėsi suderinti šią profesiją su profesionaliu žaidimu, tačiau vėliau reikėjo rinktis vieną iš šių kelių. I. Pozdejeva teigė, jog nepaisant patiriamo didesnio emocinio streso, sprendimas kamuolį iškeisti į teisėjos vėliavėlę – vienas geriausių.
„Iš pradžių stengiausi derinti žaidimą ir teisėjavimą, bet paskui gavau teisėjos tarptautinę kategoriją. Tada teko rinktis – toliau arba žaisti, arba teisėjauti. Man tai buvo labai didelis smūgis ir pasirinkti tik vieną kelią buvo tikrai sunku. Tačiau pasirinkau teisėjauti, nes supratau, kad Lietuvoje futbolininke jau nebebūsiu, – lemtingą sprendimą prisimina asistentė. – Manau, kad tai vienas geriausių sprendimų mano gyvenime.
Pati teisėjavimo pradžia buvo sunki, nes aplinka kitokia ir į futbolą reikėjo žiūrėti kitu kampu – jau ne futbolininko, o teisėjo akimis. Teko patirti ir tam tikrą psichologinį stresą dėl žaidėjų, trenerių ir tėvelių pasakymų.“
Paklausta, ar kažkada jautėsi priartėjusi prie taško, kai norėjosi baigti teisėjos karjerą, I. Pozdejeva tikino, kad tokios minties niekada nebuvo, o ją siekti savo tikslų stūmė užsispyrimas.
„[Nemesti šios profesijos mane skatino] mano charakteris. Aš ne tokia, kuri nuleistų rankas. Nė karto nebuvo, kad galvočiau viską mesti ir sustoti teisėjauti. Visuomet sunkiai dirbau ir stengiausi psichologiškai tvarkytis su patiriama įtampa. Mano draugas taip pat yra futbolo teisėjas, todėl tai labai padeda eiti šiuo keliu“, – apie būtiną šiai profesijai emocinę stiprybę kalbėjo teisėja.
Europos čempionatas – karjeros vyšnaitė
Apie tai, kad yra kandidatė teisėjauti 2025 metų Europos moterų futbolo čempionate, I. Pozdejeva sužinojo prieš beveik 2-ejus metus. Ne vieną lietuvę yra pasiekusi naujiena, kad ji yra svarstoma kaip pretendentė teisėjauti panašaus lygio čempionate. Tačiau tai dar ne viskas – laukia įvairūs testai, o atrenkamos tik nuosekliausiai dirbančios savo srities profesionalės.
„Viskas prasidėjo 2023 m. lapkritį, kai pirmą kartą gavau pakvietimą į Šveicariją. Ten laikiau fizinio pasirengimo testą, taip pat teorijos ir vaizdo įrašų analizavimo testus. Po metų reikėjo pakartoti tą patį. Dabar reikės testus išlaikyti Lietuvoje ir paskui vėl prieš patį čempionatą Šveicarijoje“, – pasakoja sportininkė.
Kalbėdama apie tai, ar pasiruošimas tarptautinio lygio varžyboms skiriasi nuo įdedamo darbo prieš vietinį Lietuvos čempionatą, I. Pozdejeva teigė, jog skirtumų daug nėra ir esminiai akcentai lieka tokie patys.
„Kažkiek pasiruošimas skiriasi. Turiu mentorę iš Slovakijos, kuri su manimi bendradarbiauja. Po kiekvienų savo rungtynių turiu jai nusiųsti išanalizuotą medžiagą ir vaizdo įrašus iš rungtynių momentų, kai padariau klaidų. Tačiau labai didelių skirtumų nėra, nes ir čia turime analizuoti savo rungtynes, komandų taktiką ir žaidėjus, kuriems teisėjausime“, – LRT sako FIFA kategorijos asistentė.
Kiek netikėta akiai buvo matyti tai, jog futbolo teisėja artėjančiam iššūkiui ruošiasi Vilniaus lengvosios atletikos, o ne futbolo manieže. Čia ji treniruojasi 5 kartus per savaitę su skirtingais specialistais: „Aš dirbu su dviem treneriais – vienas bėgimo, o kitas fizinio rengimo. Abu dirba čia, jie sudaro man programą ir pagal tai aš ruošiuosi.“
Europos moterų futbolo čempionate pagrindinėmis teisėjomis dirbs arbitrės iš Portugalijos (Catarina Ferreira), Rumunijos (Iuliana Demetrescu ir Alina Pesu), Italijos (Maria Sole Ferrieri Caputi ir Silvia Gasperotti), Šveicarijos (Desiree Grundbacher), Prancūzijos (Stephanie Frappart), Ispanijos (Marta Huerta de Aza), Danijos (Frida Klarlund), Vengrijos (Katalin Kulcsar), Kroatijos (Ivana Martinčič) ir Švedijos (Tess Olofsson).
Pagal UEFA ir Pietų Amerikos futbolo konfederacijos (CONMEBOL) bendradarbiavimą, čempionato finaliniame etape dirbs teisėjai iš Brazilijos.
„Praeitą sezoną dirbau su užsienio, ne Lietuvos teisėjomis, todėl tai man nebus labai didelis iššūkis. Daug teisėjauti čempionate pakviestų teisėjų aš pažįstu. Tai leidžia pasisemti daugiau patirties ir iš arčiau pasižiūrėti, kaip kitų šalių teisėjos ruošiasi rungtynėms. Taip pat gauti tam tikrų patarimų ir pabendrauti apie futbolą ir teisėjavimą svetur“, – apie tai, ką reiškia dirbti komandoje su garsiausiomis pasaulio futbolo teisėjomis, pasakoja I. Pozdejeva.
Futbolo teisėjo profesijos prieskoniai
„Be futbolo, aš dar dirbu savo pagrindinį darbą. Tai yra darbas biure, kur kaip įprasta dirbu nuo 7 val. ryto iki 17 valandos. Tačiau be to, per savaitę turiu 5 treniruotes ir savaitgaliais visuomet teisėjauju ne aukščiausioje Lietuvos lygoje. Taip to laiko asmeniniam gyvenimui nelabai lieka“, – juokiasi I. Pozdejeva.
Tačiau futbolo teisėjui neužtenka intensyviai treniruotis ir būti fiziškai pasiruošusiam, nes svarbi yra ir psichologė stiprybė. I. Pozdejeva tikino, kad užsienyje sportininkai šiuo klausimu dirba su psichologais, o Lietuvoje teisėjams nesudaryta tokia galimybė.
„Jis labai svarbus. Didžiosiose futbolo šalyse teisėjai dirba šiuo klausimu su psichologais. Teisėjai visuomet turi būti pasiruošę ir emociškai, nes nuolatos gauna spaudimo iš trenerių ir tėvelių, jei tai yra vaikų pirmenybės. Lietuvoje to neturime“, – apie psichologinio stuburo svarbą kalba I. Pozdejeva.
Paklausta, kaip tvarkosi su daromu išoriniu spaudimu aikštėje, ji teigia, kad tai ateina su metais: „Viskas ateina su patirtimi. Išmoksti koncentruotis į savo darbą, nes svarbu kuo geriau suteisėjauti rungtynes ir priimti tinkamus sprendimus. Tu tiesiog atsiriboji nuo to spaudimo.“
To, kokią susikaupimo magiją prieš rungtynes ji renkasi, arbitrė neatskleidė, tačiau tam emociškai svarbus ir bendrumo jausmas su kitais teisėjais.
„Turiu ritualą, bet nenoriu jo atskleisti. Man svarbiausia yra nusiteikimas, gera emocija ir tai man padeda. <...> Svarbu jaustis bendruomenės dalimi. Mūsų Lietuvos futbolo teisėjų kolektyvas tikrai yra ganėtinai draugiškas. Tikrai vieni kitus palaikome ir dalinamės patarimais. Jeigu būsi vienas, tikrai pajausi tą psichologinį spaudimą. Užsienyje taip pat jaučiasi bendruomeniškumas, bet tai labai priklauso ir nuo kiekvieno asmenybės – kaip ir visur“, – pasakoja atletė.
Anot I. Pozdejevos, žiūrovui labiausiai nesuprastas ar nematomas aspektas apie futbolo teisėjų darbą yra tai, kiek įdarbio reikia ne tik rungtynių metu, bet ir ruošiantis joms.
„Galbūt žmonės neįsivaizduoja, kiek daug darbo reikia įdėti, kad gerai pasiruoštumei rungtynėms ir viskas praeitų sklandžiai. Ypač aukštesnio lygio rungtynėse turi būti pasiruošęs ne tik fiziškai, bet reikia analizuoti ir komandas, ir jų taktikas, ir save. Žmonės neįsivaizduoja, kiek daug reikia įdėti, kad pavyktų pasiruošti tik vienoms rungtynėms. <...> Aš stengiuosi žiūrėti ir sekti tiek vyrų, tiek moterų Lietuvos aukščiausios lygos rungtynes. Kruopščiam pasiruošimui neužtenka pasižiūrėti rungtynių santraukas“, – atvirauja asistentė.
Kaip teigė I. Pozdejeva, emocinis spaudimas šioje profesijoje jaučiamas ne tik futbolo aikštelėje, bet ir viešojoje erdvėje, kai teisėjų priimti sprendimai gali būti analizuojami žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.
„Prieš tampant teisėju jau reikia suprasti, kad tai yra neišvengiama mūsų profesijos dalis. Tų klaidų tikrai bus, nes tai yra žmogiška, kartais gali tiesiog nepasisekti ir būti ne tavo diena. Tai reikia priimti kaip normalų dalyką, tas klaidas išanalizuoti, kritiką priimti ir ruoštis kitoms rungtynėms“, – svarbiausius akcentus sudėlioja ji.
Kalbėdama apie darbo metodiką, teisėja išskyrė, jog kuo žemesnė lyga – tuo sunkiau teisėjauti, o vyrai futbolininkai labiau nuspėjami nei moterys.
„Vyrams [lengviau teisėjauti], nes jų futbolas nuspėjamesnis ir aiškesnis. Kuo aukštesnis lygis, ir moterų futbolas tampa nuspėjamesnis, joms teisėjauti tada ne taip sunku. Bet kuo žemesnis lygis, ypač jaunimo rungtynėse arba moterų lygose, tuo sunkiau. Niekada nežinosi, ką moterys sugalvos ir ką darys. O emocijų rungtynių metu daugiau turi vyrai“, – su šypsena veide dalijasi sportininkė.
Paklausta, ar dar pavyksta žiūrėti futbolo rungtynes ne teisėjos akimis, I. Pozdejeva tikina, kad sunkiai: „Visada žiūriu kaip teisėja, stebiu, kaip dirba kolegos, todėl kaip sirgalė rungtynių stebėti nebegaliu.“
„Tada į moteris buvo žiūrima taip, kad jų vieta nėra futbole“
Kalbėdama apie tai, ar moteriai futbolo pasaulyje yra sunkiau nei vyrui, sportininkė teigė, kad šiais laikais į moteris yra žiūrima palankiau.
„Taip, [požiūrio pokytis] tikrai jaučiasi. Tada į moteris buvo žiūrima taip, kad jų vieta nėra futbole. Dabar šis požiūris keičiasi. Aišku, kuo aukštesnis futbolo lygis, tuo žaidėjai ir treneriai žiūri profesionaliau. Kuo žemesnė lyga – tuo daugiau spaudimo, – apie moterų padėtį kalba I. Pozdejeva. – Dabar žiūrima priimtiniau, nes kaip pavyzdį matome, kad Europoje ir moterys teisėjauja vyrų pirmenybėse. Tai yra matoma, apie tai yra daug kalbama. <...> Laikui bėgant, dabar tas spaudimas moterims nebėra toks didelis, tačiau jis yra.“
Keičiasi ir fizinio pasirengimo standartai – ir vyrai, ir moterys laiko tokio paties pajėgumo fizinius testus.
„Dabar moterys teisėjos turi laikyti tokį patį fizinio pasiruošimo testą kaip ir vyrai, nes normatyvai jau yra laikomi lygai, o ne lyčiai. Jeigu moterys yra fiziškai pasiruošusios ir įveikia testą, jos turi galimybę teisėjauti ir vyrų aukščiausio lygio pirmenybėse“, – pasakoja atletė.
Nors I. Pozdejeva tikina, jog teisėju tampama „daugiau per sunkų darbą nei per talentą ir talentas nėra apie teisėjavimą“, su tinkamu atsidavimu įmanoma pasiekti aukštumas.
„Jeigu patinka domėtis futbolu ir jis yra artimas, tikrai vertėtų save išbandyti kaip teisėją. Tačiau svarbu žinoti, kad tik su sunkiu darbu ir atvira širdimi [pavyks tai pasiekti]. Jei mylėsi savo darbą – viskas yra įmanoma“, – su šypsena veide kalba I. Pozdejeva.
