Prieš pasibaigiant reguliariajam Eurolygos sezonui LRT susitiko jo aptarti su legendiniu Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ treneriu Jonu Kazlausku. Pokalbio metu treneris pasidalijo įžvalgomis apie banguotą „Žalgirio“ kelią Eurolygoje, aptarė Lietuvos rinktinę ir Tomo Pačėso kritiką Jonui Valančiūnui. Taip pat treneris kalbėjo apie galimą Domanto Sabonio netektį vasarą ir prisiminė laikus prie rinktinės vairo.
Ketvirtadienį laikinojoje sostinėje Kauno „Žalgiris“ sužais 33-iąsias Eurolygos rungtynes. O tai 13 vietą turnyro lentelėje užimančiai komandai bus paskutinis sezono namų šokis Eurolygoje.
Nuo legendinio sezono starto (serija 6-1) iki kelias savaites ar net beveik mėnesį trunkančios pralaimėjimų serijos – Kauno „Žalgirį“ šį sezoną krepšinio sirgaliai regėjo visokį.
Komandos kelią Eurolygoje visą sezoną stebėjo ir J. Kazlauskas, kuris 1994–2000 metais buvo Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris. Būtent šioje komandoje prabėgo geriausi trenerio karjeros metai, todėl ir dabar jis šios komandos tarptautinių akistatų nepraleidžia.
„Sezonas dar nesibaigė, liko Lietuvos krepšinio lyga, kuri šiais metais tikrai labai svarbi, nes Kauno „Žalgiris“ nelaimėjo pernai. O Eurolygos sezoną „Žalgiris“ pradėjo puikiai, po septynių ar aštuonių turų buvo pirmoje vietoje, jei aš gerai pamenu. Ir buvo pralošęs tik vienas rungtynes, bet aišku, ta pasaka...negali jie taip. Manau, kad naujas pirkinys labiausiai išmušė „Žalgirį“ iš ritmo ir su tuo reikalu buvo nesusitvarkyta. Žaidimas supaprastėjo, pasidarė pernelyg individualus, Lonnie Walkeris norėjo parodyti, ką jis sugeba, gal jis nebuvo optimalios formos, treniruočių jam stigo. Vis tiek, kai tu išeini iš NBA kažkiek prarandi tą ritmą, neturi treniruočių, taip pat prisidėjo ir tai, kad naujas ritmas, nauja lyga, naujos taisyklės. Reikalingas laikas.
Sylvainas Francisco, kuris iki tol žaidė labai gerai, turbūt pasijuto, kad yra šešėlyje, kai jis nesijautė gerai, kai buvo nuošalyje paliktas ir kai du žaidėjai aiškinosi, kas yra kas, visa komanda buvo palikta likimo valiai. Žinote, tai yra komandinis žaidimas, jeigu tu vien tik bėgioji ir negauni prie kamuolio prisiliest ir tai išmušė. Tas žaidimas aukštai, arba pikenrolas, arba vienas prieš vieną. Tai pasimatė, kai L. Walkeris išvyko, tada „Žalgiris“ atgavo savo tą braižą, bet jau tada buvo po laiko. Paskutinės praėjusios savaitės rungtynės, nors ir buvo pralaimėtos, bet man jos patiko, tai buvo vėl „Žalgiris“, vėl buvo įdomios kovos ir žaidimas daug įdomesnis.
Dar pora pastebėjimų – sakykime, pats Ignas Brazdeikis, tiek Lietuvos rinktinėje, tiek Kauno „Žalgiryje“, jį vertinau ir vertinu kaip labai svarbų žaidėją, o jis buvo paliktas nuošalyje ir net buvo rungtynių, kada jis buvo neregistruotas. Tas toks dirbtinis bandymas įtraukti Brady Maneką, kur jau matosi, kad nelabai kažkas gaunasi, ar tas pats Mattas Mitchellas. Yra apie ką pamąstyti ateičiai.
Aišku, didžiausi komplimentai Kauno „Žalgirio“ organizacijai, vis dėlto Lietuvoje surasti tokį biudžetą – 17 milijonų. Visą laiką užpildyta salė, ar sekasi, ar nesiseka, sirgaliai visada ateina. Kitoms komandoms tai yra sektini dalykai“, – bendrą paveikslą apie Kauno „Žalgirio“ sezoną nupiešė treneris J. Kazlauskas.
J. Kazlauskas prie rinktinės vairo pirmą kartą stojo dar 1996 m., kai vyr. trenerio vaidmenį perėmė iš Vlado Garasto. 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, kurioje asistentu dirbo J. Kazlauskas, iškovojo bronzą, vėliau 2000 m. Sidnėjuje vykusiose žaidynėse Lietuvos krepšininkai jau su juo kaip vyriausiuoju treneriu vėl pasipuošė bronzos medaliais.
Paskutinį sykį jam ši užduotis atiteko 2016 m., kai kartu su rinktine jis vyko į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, kuriose Lietuvos rinktinė užėmė 7 vietą. Šios žaidynės taip pat buvo paskutinės, kuriose Lietuvai atstovavo krepšinio rinktinė.
J. Kazlauskas taip pat dar spėjo treniruoti Joną Valančiūną, todėl į išgirstą Tomo Pačėso kritiką savo buvusiam auklėtiniui sureagavo labai paprastai.
„Pirmiausia tų podcastų aš nelabai žiūriu, nes jie yra labai ilgi, labai nuobodūs, o jei viską ten žiūrėsi, tai neturėsi dienoje laiko. Aš galbūt reagavau į tai, jau kai kiti kalbėjo apie tai. Pasakyti iš tikrųjų man būtų sudėtinga. Bet aš galvoju, kad pirmiausia Jonas yra tikrai nusipelnęs Lietuvos krepšiniui ir Lietuvos rinktinei, jis nėra tas žaidėjas, kad su juo nepagarbiai elgtųsi, tai yra vienas dalykas, o kitas dalykas, tai čia yra trenerių taktika, pasirinkimas. Ar jūs norite jo, ar nenorite, todėl reikia garbingai, garsiai ir drąsiai tai pasakyti. O bandyti privesti prie to, kad jis nevažiuotų, tai manau, kad yra žema“, – svarstė J. Kazlauskas.
T. Pačėsas pirmasis „O, Dangau!“ tinklalaidėje pažėrė kritikos J. Valančiūnui: „Reikėtų paklausti J. Valančiūno, kuris per LKF rinkimus susiangažavo, o mes nežinome, ar atvyks. Jis sakė, kad jei neišrinks Roberto Javtoko, tai jie galės patys vilktis marškinėlius. Mes jau esame apsivilkę, nežinome, ar jis apsirengs rinktinės maikutę. J. Valančiūno klausimas yra gan karštas ir atviras, gal ir įdomus. Paspekuliuoti galime įvairiai, duoti peno ir žurnalistams.“
Galiausiai pats J. Valančiūnas basketnews.lt žurnalistui Karoliui Tiškevičiui atskleidė, kad tokie pasisakymai jam buvo „šioks toks šokas“.
„Tiesą pasakius, mane nustebino tokie trenerio žodžiai. Mes nesame kartu dirbę nei rinktinėse, nei klubiniame krepšinyje. Apskritai net nesame pažįstami. Manau, kad teigiant tokius pasisakymus, turi būti šiek tiek treniravęs žaidėją.
Reikia žinoti žaidėją, kad jį motyvuotum. O jeigu treneris tiesiog iš pletkų bando sukurti dar kažkokių pletkų... Gerbiamas treneris, kabutėse. Tai yra žemas lygis. T. Pačėsas deklaruoja, kad yra rimtas vyras, rimtas treneris. Aš galvoju, kad taip rimti treneriai nesielgia“, – situaciją komentavo J. Valančiūnas.
Interviu LRT J. Kazlauskas išsamiai komentavo „Žalgirio“ sezono vingius ir Lietuvos rinktinės perspektyvas
– Jau užsiminėte apie legionierius, Lonnie Walkeriui išvykus vėl išvydome Lauryno Biručio epizodus, visiškai kitokį pamatėme Igną Brazdeikį. Kaip jums toks Andrea Trinchieri sprendimas daugiau laiko duoti legionieriams, gal reiktų daugiau į lietuvius investuoti?
– Čia yra trenerio ieškojimo kelias ir jis tikrai tikėjosi iš B. Maneko daugiau, ypač anksčiau, kai jis iššaudė tuos tritaškius, bet Eurolygoje, kai tave kiekvieną minutę atakuoja, o tu negali apsiginti, tai vis tiek duoda per galvą. Ir ta psichologinė įtampa ir mąstymas, kodėl mane, kodėl aš ir taip toliau, galvoje susideda. O tas ilgas ir dirbtinas jo bandymas pritraukti ir gauti kažkokią naudą jokių vaisių nedavė. Jūs teisingai pastebėjote, kad todėl nukentėjo tam tikri lietuviai, ypač I. Brazdeikis. Gerai, kad bent į pabaigą susigaudė, kas yra kas. Aš nesakau, kad B. Manekas yra prastas žaidėjas, bet kartais būna, kad žaidėjui komanda netinka. Jeigu visi būtų snaiperiais, kurių negalima atitraukti, gal tada jis irgi gautų progų išmesti kamuolį, bet dabar Eurolyga yra toks žaidimas, kur jam sudėtinga.
– Jeigu galėtumėte, ką pakeistumėte Kauno „Žalgiryje“, kad kitas sezonas būtų sėkmingesnis?
– Matote, norint daugiau kalbėti, reikia būti viduje, kad žinotum. Mes nežinome, kaip tos treniruotės vyksta, mes neturime viso vaizdo, mes neturime net pusės vaizdo. Bet aš jau esu sakęs, kad buriant stiprią komandą, pirmas dėmesys turėtų būti lietuviams – geriausi žaidėjai, kuriuos reikia nusipirkti, įsigyti, turi būti lietuviai, kurie dominuotų Lietuvos krepšinio lygoje. Taip turėtų būti kiekvienam klubui, nesvarbu, ar Vilniaus „Rytui“, ar vilkams, ar Panevėžio komandai, bet lietuviai turi būti dominuojantys. O toliau pagal juos reikia pirkti užsieniečius pagal savo biudžetą. Kauno „Žalgiris“ eina teisinga linkme, jei mes pasižiūrėsime, kokie lietuviai žaidžia „Žalgiryje“ ir kokie žaidžia kituose klubuose. Aš netgi sakyčiau, kad „Žalgiris“ turėtų būti pajėgus ir vien lietuviais pakankamai gerai ir lengvai tvarkytis Lietuvos krepšinio lygoje.
– Neseniai pasirodė informacija, kad Kauno „Žalgiris“ siūlys Rokui Jokubaičiui milijoninį kontraktą. Kaip jums tokia idėja?
– Aš tai būčiau labai patenkintas, kuo daugiau stipresnių lietuvių mes galėtume įsigyti, tuo stipresnės būtų mūsų komandos. Tada mes daugiau galėtume konkuruoti visose tose lygose. Žiūrėkime, dabar yra balandis, visos Lietuvos komandos jau yra iškritusios iš savo lygų. Aš visada norėčiau, kad „Žalgiris“ būtų aštuntuke, kad Europos taurėje žaidžiančios komandos dar galėtų tęsti savo pasirodymą lygoje. Dar norėtųsi tų tarptautinių rungtynių, kurios sukuria didesnį ažiotažą nei tie vietiniai mūšiai. Aš esu už. Bet nesame labai turtinga šalis, nesame turtingi klubai, mums sunku konkuruoti, todėl džiaugiuosi, kad „Žalgiris“ jau po truputį sugeba konkuruoti, norėtųsi, kad ir kiti klubai įsitrauktų į tai.
– Andrea Trinchieri dabar ieško pozityvo ir sako, kad „Žalgiris“ yra pirmas LKL ir laimėjo KMT. Ar tokių pasiekimų „Žalgiriui“, kaip Eurolygos komandai, užtenka? Ar tai yra ambicinga?
– Jie sau kelia uždavinį laimėti Lietuvos krepšinio lygą, jau laimėjo KMT, aišku, gana sunkiai laimėjo, bet laimėjo. Nugalėtojai neteisiami, aišku, jie negali sau kelti mažesnių užduočių. Kai tu turi biudžetą, kuris siekia 17 milijonų, o visos likusios LKL komandos kartu sudėjus vargu ar siekia tokį biudžetą, tada tu privalai sau tuos uždavinius kelti. Tada niekas nesuprastų, bet pagarba kitoms komandoms, kad jos su mažesniais biudžetais, bet stengiasi įkąsti.
– Pakalbėkime apie rinktinę. Neseniai įvyko burtų traukimas, sužinojome, kurioje grupėje žais lietuviai, ko galime tikėtis?
– Man sudėtinga labai vertinti, taip buvo kai ir aš dirbau, kartais kažkas praleidžia tuos čempionatus. Paprastai visi susirenka į olimpines ir į pasaulio pirmenybes, todėl kartais tie Europos čempionatai būna įvairūs. Tai atsiranda traumų, tai kažkas nori pasigydyti. O grupių pajėgumus vertinti geriau galėsime, kai žinosime, kokios rinktinės suvažiavo. Lietuvos rinktinė yra Lietuvos rinktinė. Jai keliami gana aukšti reikalavimai, nuo seno ta kartelė užkelta ir jie teisingai daro, per daug nesižvalgo. Etapą, kad patektų į Europos čempionatą, jie praėjo pakankamai solidžiai, todėl manau, kad ir toliau jie kels sau aukščiausius uždavinius.
– Rimas Kurtinaitis per atrankos langą minėjo, kad nori išnaudoti kiek įmanoma daugiau jaunų krepšininkų. Pats užsiauginote kartą, su kuria pirmus metus nieko nelaimėjote, bet tuomet atėjo Sidnėjus ir nuskynėte bronzą. Kaip galvojate, ar mums reikia labiau apšaudyti jaunimą didžiuosiuose turnyruose?
– Aišku, kai tu turi daug to talento, jį reikia nukreipti kažkokia linkme, kad iš to talento kažkas gautųsi ir kažkas užaugtų, todėl džiugu, kad treneris tuo rūpinasi. Matote, aš esu už tai, kad Lietuvos rinktinę treniruotų lietuviai, tada jie rūpinasi, kas yra, ką skauda, kas bus po tavęs. Yra teisingas kelias, aišku, visada sau sakydavau, kad rinktinei turi atstovauti tik geriausi, dėl to ji ir yra rinktinė. Jei jai neatstovauja geriausi, tada čia ne rinktinė. Bet kai sprendžiasi klausimas, kas bus tas 12-as žaidėjas, tada būna įdomių variantų, galvoji, kaip gali juo užpildyti komandą ar kokią nors spragą. Tada tikrai galima imti jauną, talentingą žaidėją, kuris ateityje gali duoti daug naudos.
– Matas Buzelis dar nėra vilkėjęs rinktinės marškinėlių. Ar manote, kad jis pasiruošęs? Jis taip pat būtų vienas iš jaunimo atstovų.
– Jeigu jis po 28 ar kiek taškų pelno NBA, tai kaip jis gali būti nepasiruošęs rinktinei? Man patinka, kad jo rezultatai gerėja visomis prasmėmis, jo minutės auga, tai reiškia, kad jis daro pažangą, treneriai tai mato, to tikisi ir tai yra svarbiausia.
– Domantas Sabonis šią vasarą greičiausiai neprisijungs prie rinktinės, nes laukia šeimos pagausėjimo. Kiek tai būtų didelė netektis rinktinei? Kas galėtų geriausiai jį pakeisti?
– Niekas nepakeis to, kaip jis žaidžia. Jis yra tas žaidėjas, kuris ir pats gerai žaidžia, ir komandą daro geresnę ir kitus žaidėjus. Tai jis daro su savo plačiu diapazonu, su perdavimais, bėgimu į greitą puolimą, judėjimu, tomis užtvaromis. Jis kitiems sudaro labai daug galimybių. Juk NBA pagal koeficientą, pagal jo statistiką jis yra vienas iš pirmaujančių. Niekas negali pakeisti tokio žaidėjo. Aš galvoju, kad su juo rinktinėje bus vienas žaidimas, be jo bus kitaip.
– Kaip žiūrite apskritai į tokią priežastį nevažiuoti į čempionatą?
– Čia yra jo sprendimas, aš galvoju, kad jis pasvarstė viską už ir prieš ir pamatavo. Trečias vaikas, šeima, čia jis atvažiuoja iš Amerikos, turi būti du ar tris mėnesius, yra ir labai daug pateisinančių dalykų. Žiūrėkite, mes kartais labai sureikšminame dalykus – sportas visgi yra tik sportas, tai ne pasaulio pabaiga. Gyvenime, kaip mes dabar matome, kas vyksta aplinkui, yra daug svarbesnių dalykų.
– Kaip reagavote į Tomo Pačėso kritiką Jonui Valančiūnui, svarstymus, kad jo nebereikia rinktinei?
– Pirmiausia tų podkastų aš nelabai žiūriu, nes jie yra labai ilgi, labai nuobodūs, o jei viską ten žiūrėsi, tai neturėsi dienoje laiko. Aš galbūt reagavau į tai, jau kai kiti kalbėjo apie tai. Pasakyti iš tikrųjų man būtų sudėtinga. Bet aš galvoju, kad pirmiausia Jonas yra tikrai nusipelnęs Lietuvos krepšiniui ir Lietuvos rinktinei, jis nėra tas žaidėjas, kad su juo nepagarbiai elgtųsi, tai yra vienas dalykas, o kitas dalykas, tai čia yra trenerių taktika, pasirinkimas. Ar jūs norite jo, ar nenorite, todėl reikia garbingai, garsiai ir drąsiai tai pasakyti. O bandyti privesti prie to, kad jis nevažiuotų, tai manau, kad yra žema.
– Jūs dirbote su J. Valančiūnu rinktinėje. Kaip jūs įvertintumėte jo pasirengimą rinktinės stovykloms? Ar T. Pačėso žodžiuose yra bent kiek tiesos?
– Pasakyti, kad jis nedirba, simuliuoja ar dar kažką, aš tikrai negaliu, to nebuvo. Kiek visi dirba, visi padirba, tai man keista būtų. Kalbėti apie tai, kas buvo pas kitus ar pas kažką, pas mane buvo vienaip, pas kitą trenerį buvo kitaip, pas trečią dar kitaip buvo, bet aš galiu kalbėti apie tai, kas buvo pas mane.
– Kaip manote, kokia yra viso šio pasisakymo žala? Ar tai gali turėti įtakos žaidėjams?
– Pirmiausia galvosiu, kad čia labiau ir trenerio prerogatyva kalbėti apie visokius tokius dalykus, o visi kiti aplinkui turėtų susimąstyti, ką kalba, apie ką kalba ir ar nedaro žalos. Ir prabilti tik tada, kai gerai apgalvoja savo žodžius.
– Kaip prisimenate paskutinį sykį, kai stojote prie rinktinės vairo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse?
– Pradėjome fantastiškai, labai gerai, po to išsikvėpėme, vėliau mąstėme, kodėl taip gavosi, tada vienintelį kartą nebuvo fizinio pasirengimo stovyklos. Nes čempionatai užsitęsė tiek ilgai, o Rio prasidėjo labai anksti, mes važiavome su senu bagažu tiesiai į Rio. Pradžia buvo gera, mes buvome ant bangos, o po to pritrūko kažko, antras dalykas, mums buvo labai didelė problema, kad turėjome tik vieną tokio lygio įžaidėją – Kalnietį. Tai aš, kaip mėgstu sakyti, jį kaip šunytį vaikėsi trys NBA lygio žaidėjai, o tai turėjo jis atlaikyti ir nepavargti ir taip toliau. Bet čia žinote, svarstai daug variantų, kodėl taip, kodėl ne kitaip, gali tik kalbėti.
– Tačiau, treneri, 2016 m. buvo paskutiniai metai, kai Lietuva olimpinėse žaidynėse turėjo krepšinio rinktinę, ką tai pasako?
– Bet kokiu atveju mes buvome tarp aštuonių. Man dabar keista, visi daug šneka, ką nori šneka. Pernai, sakykime, sakė, kad mes jau vėl prie elito, šiemet jau sako, kad mes dešimt metų nebuvome elite, kad reikia viską keisti. Tai gal baikime mes save apgaudinėti, reikia sakyti tiesą, nes apgaudinėdami mes nieko nepasieksime. Mes turime drąsiai pasakyti teisybę, daryti išvadas ir eiti į priekį.
– Kokia būtų ta teisybė?
– Sakau, kad mes tūpčiojame vietoje, bet tada turime kalbėti ne tik apie rinktinę, bet ir apie krepšinio mokyklas, kaip viską pagerinti, kad pas mus daugiau atsirastų talento, kad daugiau vaikų užaugtų, kad atsirastų to talento. Jeigu mes nežiūrėsime į mūsų pagrindinį aruodą, į mūsų krepšinio mokyklas, nebus gerai, čia mes turime skirti visą dėmesį.
– Vis daugiau žmonių Lietuvos krepšinio federaciją pradeda matyti kontroversiškai. Kaip jums pasirodė jų būdai valdyti kritines situacijas, komunikaciją?
– Matote, aš rinkimuose palaikiau Robertą Javtoką ir jo programą. Bet laimėjo kita pusė, iš mano pusės būtų nekorektiška dabar po metų kritikuoti federaciją. Apie juos kalbėsime po jų ketverių metų darbo, kaip ir dabartinę rinktinę. Jie užtikrintai pateko į Europos čempionatą, po jo tada visi kalbės, ar vidutiniškai, ar labai gerai.
– Mindaugas Kuzminskas atsisveikino su rinktine po paskutinio lango. Nemanote, kad dar galėjo pasilikti bent vasarai?
– Aš irgi galvoju, kad dar galėjo sužaisti šį Europos čempionatą, įnešti daug naudos, bet vėlgi, mes daug ko nežinome. Mes nežinome jo situacijos, šeimos ir taip toliau. Juk nebūna, kad žmogus iš niekur nieko atsikelia vieną dieną ir sako, dabar bus taip ir taip. Vis tiek viskas buvo pasverta, apgalvota ir tik tada buvo priimtas toks sprendimas.
– NBA ir FIBA kuria naują Europos krepšinio lygą. Ar jos reikia ir ar ji gali nukonkuruoti Eurolygą?
– Matote, NBA yra pelninga lyga, Eurolyga nėra pelninga, tai jau yra pats didžiausias skirtumas, nes yra uždirbami labai dideli pinigai. Bet šis klausimas turėtų būti skirtas Pauliui Motiejūnui, jis labiau susipažinęs, žino situaciją, kur kas. Aš galiu tik nekonkrečiai papasakoti.
– Daug kalbėjome apie gerėjantį Lietuvos krepšinio klubų lygį, ką dar norėtumėte pamatyti Lietuvos krepšinio lygoje?
– Mano svajonė, kad Lietuvoje būtų rimtas derbis, kaip Ispanijoje ar Graikijoje. Vis atsiranda tokių klubų aplinkui, reikia džiaugtis, va jau Vilniaus „Rytas“ turi savo sirgalių būrį. Kitos komandos taip pat. Aš galiu pasakyti, kad Lietuvos krepšinio lyga, ji nestovi vietoje, visada mes norime daugiau, geriau ir greičiau. Bet Lietuva nėra tokia didelė šalis, galbūt pinigų trūkumas tiems klubams neleidžia greičiau augti.
