„Išugdykime olimpietį kartu“, – tokie žodžiai pasitinka tik atsidarius Lietuvos badmintono federacijos (LBF) interneto svetainę, tačiau jie su realybe nesiderina. Dalis badmintono bendruomenės yra nusivylusi federacijos veiksmais, o skundai jau pasiekė ir ministeriją.
Į LRT kreipėsi badmintonininkas Danielius Beržanskis, kuris visai neseniai tapo dvigubu – vienetų ir dvejetų – Lietuvos badmintono čempionu. Šį jo pasiekimą papildo ir tai, kad jis mūsų šalyje lyderiauja ir pagal rezultatus užsienyje, tačiau jo pavardės Lietuvos vyrų rinktinėje nėra.
Apskritai, šie metai yra pirmieji, kai LBF apskritai nėra sudariusi suaugusiųjų vyrų rinktinės, o tai reiškia, kad be rinktinės liko pusė Lietuvos čempionų.
„Praeitais metais buvo atrankinė stovykla, kurioje sudalyvauji, parodai, kaip tu žaidi ir tada nusprendžia, ar gali patekti į rinktinę, ar ne. Šiais metais buvo pagal rezultatus, kas yra labai neaišku, ką tai reiškia. Rezultatus Lietuvoje, rezultatus užsienyje ar kur?“ – kėlė klausimą D. Beržanskis.
Tiesa, pati LBF teigia, kad į rinktinę ir šiemet buvo galima patekti per atrankinę stovyklą, tačiau potencialūs kandidatai apie tokias atrankas apskritai nieko nežinojo.
Versijos išsiskiria
2025 m. sausio 31 d. LBF interneto svetainėje buvo paskelbti oficialūs rinktinių sąrašai. Moterų stulpelyje buvo galima matyti jaunučių (U15), jaunių (U17), jaunimo (U19) ir suaugusiųjų rinktines, tačiau vyrų pusėje prie suaugusiųjų – tuščia.
Tokia situacija glumina ne tik į rinktinę nepakliuvusius badmintono žaidėjus, tačiau ir klubų atstovus. Vilniaus badmintono asociacijos vadovas Ramūnas Kavaliauskas LRT sakė, kad tokie dalykai veda į neviltį.
„Čia ne pasipiktinimas, labiau gal verkti norisi. Lietuvos čempionai net nekviečiami į rinktinę, – kalbėjo jis. – Yra keturi Lietuvos čempionai ir trys iš jų nereikalingi. Jie net nekviečiami.
Pavyzdžiui, Rimas Kurtinaitis nežino, ar Jonas Valančiūnas atvažiuos, bet kvietimas jam yra ir siunčiamas kiekvienais metais, jie formuoja rinktinę. Čia yra net neformuojama rinktinė ir esi nereikalingas. (...)
Čia yra kelių žmonių problema. Tai yra žmonės, kurie sportą sumaišė su asmeninėmis ambicijomis ir to vedami, jie tą sportą bando žlugdyti. Įsivaizduokite, sportas, kuris neturi suaugusiųjų rinktinės.“
R. Kavaliauskas pridūrė ir tai, kad kai kuriems Lietuvos čempionams yra užkertamas kelias ne tik būti savo šalies rinktinėje, tačiau ir atstovauti savo šaliai tarptautiniuose čempionatuose.
„Praeitais metais Domas Pakšys tapo jauniausiu Lietuvos čempionu suaugusiųjų kategorijoje ir jam uždraudė atstovauti Lietuvai pasaulio čempionate, neišleido jo, neregistravo federacija. Aš sakyčiau, kad tai yra mobingas ir jėgos pozicijos demonstravimas, sportinių principų pamynimas. Neįsivaizduoju, kaip taip galima, bet žmonės sau leidžia. (...)
Savo vaikus kiša, savo klubus. Labai primityvūs motyvai. Vienais metais taisyklės būna vienokios, kitais – kitokios. Daroma viskas taip, kad tik kuo daugiau saviems padėti“, – stebėjosi pašnekovas.
Nors tiek iš D. Beržanskio, tiek iš R. Kavaliausko kalbos aišku, kad nesudaryta suaugusiųjų vyrų rinktinė kelia nuostabą, LBF atstovai tam randa logišką paaiškinimą. Federacijos prezidentas Algirdas Kepežinskas teigė, kad atranka visgi buvo rengta, tačiau į ją nė vienas kandidatas neatvyko.
„Į atranką neatvažiavo niekas, kad atsirinktų į tą rinktinę, todėl ji ir nebuvo sudaryta. Visi, kas norėjo, buvo pakviesti. Visi klubai, kurie norėjo dalyvauti atrankoje į rinktinę. Atvažiavo labai daug žmonių, buvo 11 trenerių, visi mūsų treneriai, kurie aprašė visus juos (kandidatus – aut. past.), tada jie buvo atrinkti ir pakviesti“, – aiškino federacijos vadovas.
Dar kartą paklausus, ar tikrai nė vienas kandidatas nebuvo atvykęs į atranką, A. Kepežinskas paminėjo tik Domą Pakšį, kuris šiemet Lietuvos čempionate suaugusiųjų grupėje užėmė antrą vietą, tačiau pagal savo amžių papuolė į jaunimo rinktinę. Tiesa, nors preliminariuose rinktinių sąrašuose D. Pakšio pavardė yra, galutiniame sąraše sportininko jau nebeliko.
„Du turėjome nusiskundimus, bet na ką... Kaip mes galime atrinkti, jeigu žmogus neatvažiuoja“, – paklaustas, ar nebuvo skundų dėl rinktinės sudarymo, kalbėjo LBF prezidentas.
Tiesa, dar kartą susisiekus su D. Beržanskiu šis patikino, kad nei jis, nei kiti bendražygiai, nepatekę į suaugusiųjų rinktinę, apie jokias atrankas nebuvo girdėję.
Į ministerijos rekomendacijas neatsižvelgs
Šie nusiskundimai pasiekė ne tik LRT, bet ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, o sportininkų atstovė Laura Montvilaitė kruopščiai išnagrinėjo šią situaciją.
„Esu gavusi skundų dėl galimo badmintono žaidėjų teisių pažeidimo. Atlikusi tyrimą, kaip yra numatyta pagal įstatymą, išsiaiškinau aplinkybes ir priėmiau sprendimą, kurį išsiunčiau Badmintono federacijai.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios kreipiasi, ir, tiesą sakant, ne tik badmintono žaidėjai, yra nacionalinių rinktinių sudarymo kriterijai. Kiekviena federacija pagal sporto įstatymą ir finansavimo aprašą turi būti aiškiai nusistačiusi ir tinkamai pasitvirtinusi rinktinių atrankos kriterijus, delegavimo į pasaulio ir Europos čempionatus kriterijus. Jų reikia tam, kad sportininkai iš anksto žinotų, kokiais kriterijais remiamasi, kokius pasiekimus reikia užfiksuoti, pademonstruoti, kad galėtų būti rinktinės nariais, atstovautų Lietuvai“, – komentavo L. Montvilaitė.
Savo sprendimus sportininkų atstovė jau pateikė badmintono federacijai, kuri per 20 darbo dienų turi informuoti sportininkų atstovę apie priemones, kurių bus imamasi įgyvendinant sprendimus.
„Federacija yra asociacija ir veikia pagal asociacijų įstatymą. Ji turi teisę ir laisvę priimti savo sprendimus, bet iš kitos pusės federacijos gauna valstybės finansavimą ir turi laikytis taisyklių. Įstatyme yra numatyta, ką federacija turi padaryti, kad gautų tą finansavimą, pavyzdžiui, turi būti aiškūs nacionalinių rinktinių sudarymo kriterijai. Tie kriterijai, pagal sporto įstatymą, turi būti objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai“, – sakė L. Montvilaitė.
LBF prezidentas patvirtino, kad sportininkų atstovės išvadas gavo, tačiau pozityviai į tai nežiūrėjo.
„Ten daug prirašyta visko, bet dauguma yra netiesa, kas ten parašyta. Mes ruošiamės skųsti tą sprendimą ir įrodyti savo tiesą. Negali mums ministerija nurodinėti, kaip mes turime rinktines sudarinėti.
Aš 40 metų esu šiame sporte, bet ir mums dar kažkas neaišku, o dabar per mėnesį sportininkų atstovei viskas aišku. Tam mes ir samdėmės tuos pasaulinius ekspertus, kad jie paaiškintų mums, kaip padaryti, o ne patys viską sugalvojome.
Sportininkų atstovė parašė, kad reikia priimti į rinktinę pagal praeitų metų rezultatus vieną žmogelį, kuris jau nesportuoja du mėnesius. Ta prasme, kažkoks kosmosas. Kaip mes galime į rinktinę paimti žmogų, kuris jau metęs sportą ir kuris šiemet net nedalyvavo čempionatuose“, – piktinosi A. Kepežinskas.
LBF prezidentas pridūrė, kad anksčiau rinktinių kandidatai buvo atrenkami pagal tam tikrus kriterijus, tačiau dabar to buvo atsisakyta.
„Visus kviečiame, kad galėtų į rinktines papulti, absoliučiai visus, atviras kvietimas. Kas norėjo, tie atvažiavo. Jei žmogus galvoja, kad nusipelnė be atvažiavimo, tai čia jau jo problema“, – sakė jis.
Su olimpine svajone nesiderina
Kaip jau minėta, LBF vienas iš pagrindinių tikslų yra išugdyti dar vieną olimpietį. Iki šiol Lietuvai olimpinėse žaidynėse yra atstovavę Akvilė Stapušaitytė (2008 ir 2012 m.) ir Kęstutis Navickas (2008 m.). Tiesa, tokių skandalų sūkuryje kyla klausimas, ar tikrai ši svajonė greitu metu gali išsipildyti.
R. Kavaliauskas teigė, kad D. Beržanskis yra vienas iš kandidatų į Los Andželo olimpines žaidynes, tačiau jam kelią stipriai sunkina tokie federacijos poelgiai.
„Mano akimis žiūrint, Danielius šiuo momentu eina olimpinį ciklą iki 2028 m. Jeigu jis ištvers visas tas sąlygas, pasiruošimą ir ciklą, tai jis turi galimybę dalyvauti toje atrankoje, bet iki to laiko reikia patekti į Europos čempionatą. Bet kaip tu gali siekti, kai tu nereikalingas federacijai?“ – retoriškai klausė jis.
Šioje vietoje R. Kavaliauskui taip pat užkliuvo ir tai, kad į badmintoną rimtai nežiūri ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Anot jo, į U17 žaidėjų grupę patenkanti Jorė Kavaliauskaitė būtų gera kandidatė olimpiniam jaunimo festivaliui, tačiau ji ten nėra kviečiama.
„Jorė yra numeris vienas Lietuvoje, ketvirta Europos reitinge vienetuose, o dvejetuose ji yra pirma, bet ji yra nereikalinga. Su tokiais dalykais tu turi kovoti.
Kur tas sportinis principas dingo? Sportuoji olimpinę sporto šaką, bet galų gale jie nusprendžia kitaip nei pasaulyje. Tenise yra taip, kad kas turi aukščiausią reitingą, tas ir atstovauja šaliai, o badmintone yra tie patys reitingo taškai, tas pats žaidimas, panaši aikštelė, skiriasi tik technikos.
Klausimas, kokį olimpietį jūs ugdote? 2032 m. nori išugdyti olimpietį, bet jis jau turi būti gimęs. Per trejus ar ketverius metus tu neparuoši olimpiečių. Mes profesionaliai veiklą vykdome su vaikais jau šešerius metus, bet suprantame, kad dar 10 metų reikia dirbti, kad iš tų vaikų kažkas pabandytų kvalifikuotis kažkur. Dabar mes turime Lietuvos čempionus, turime pirmą kartą merginas, kurios pateko į Europos čempionatą, bet Lietuvoje jos yra nereikalingos nei ministerijai, nei federacijai, nei olimpiniam komitetui“, – nusivylimą liejo R. Kavaliauskas.
Apie tai paklaustas LBF prezidentas teigė, kad einama tinkamu keliu, o tam, kad rezultatai kiltų, federacija įdėjo labai daug darbo.
„Kalbant apie Los Andželą, tai dar sunkiai, bet galvojame apie kitas olimpines žaidynes, ugdome vaikus. Ministerija mums irgi tokius nurodymus duoda, kad mums finansavimas priklauso nuo pasiekimų.
Mes persiorientavome, padarėme naują strateginį planą prieš dvejus metus, dirbome pasisamdę pasaulinius ekspertus. Dabar darome taip, kaip daro visos pažangios šalys, tą patį modelį pasiėmėme“, – sakė A. Kepežinskas.
Jis pridūrė, kad pagal ekspertų rekomendacijas buvo padarytos didelės permainos, o tai jau davė vaisių – buvo iškovotas pirmasis medalis U15 grupėje.
„Pažanga tikrai matosi. Jei pasižiūrėtume, kas buvo prieš metus ir kas dabar vyksta, tai diena ir naktis. Žmonės dirba, žmonės užsivedę. Mes turėsime šiemet apie 15 stovyklų rinktinės nariams. Kelias niekam neužvertas, bet turi sutikti su ta programa, kurią mes darome. Negalime atskirai žmonėms kažkokių programų ruošti“, – komentavo LBF prezidentas.
Tiesa, praeitą savaitę geriausiu metų Europos badmintono treneriu išrinktas Kęstutis Navickas turėjo kiek kitokią nuomonę. Sureagavęs į kilusį skandalą Prancūzijoje dirbantis treneris teigė, kad tokie pykčiai gali tik sustabdyti šios sporto šakos tobulėjimą.
„Visą laiką yra dvi pusės. Mes Lietuvoje dar labai atsiliekame nuo pasaulinio lygio. Kuo daugiau mes pyksimės, kuo daugiau neisime viena kryptimi, tuo daugiau atsiliksime, o pasaulinis lygis yra labai aukštas. Pirmiausia visi turėtume galvoti, kaip tas sąlygas pagerinti, kaip tobulėti badmintone ir kaip vieni kitiems padėti, kad geriausi žaidėjai galėtų treniruotis kartu.
Mes geriausių žaidėjų ne tiek daug turime, tai jei ir tie geriausi Lietuvoje nesitreniruoja tarpusavyje, tai kaip mes tada tobulėsime?“ – sakė K. Navickas.
