„Jis ne tik krepšininkas, jis, manau, yra neeilinė asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos krepšinyje“, – prieš Mindaugo Kuzminsko atsisveikinimo rungtynes portalui LRT.lt sakė jo vyresnysis brolis Saulius.
Žinia apie Kuzios karjeros pabaigą Lietuvos rinktinėje dar visai šviežia – pirmadienį vilnietis sužaidė paskutines rungtynes ant parketo gindamas Lietuvos garbę.
35-erių 205 cm ūgio puolėjas mūsų šalies komandai dukart (2013, 2015 m.) padėjo tapti Europos vicečempionei, o jo milžiniškas noras atstovauti Lietuvai rodo, kad Mindaugas – tikras patriotas.
Tuo nė kiek neabejoja ir S. Kuzminskas: „Jis tikrai yra kilniaširdis, nuoširdus, didžiausias Lietuvos patriotas. Tikiuosi, kad tai bus paskata jaunimui sekti jo pėdomis ir suprasti, kiek yra svarbus sporte ir gyvenime žmogiškumas. Tikiuosi, tas Kuzios virusas užkrės kitus tobulėti ir siekti aukštumų krepšinyje.“
Apie Mindaugą kaip etaloną portalui LRT.lt taip pat kalbėjo Lietuvos rinktinės sirgalių simbolis Tomas Balaišis pravarde Sėkla: „Jis niekada neatsisakė rinktinei padėti, nors prabuvome dešimt metų toje duobėje (nuo 2015 m. – LRT), iš kurios dabar lipame. Didžiausia pagarba jam, jo niekada nereikėjo įkalbinėti, jis visada norėjo ir dėl to yra didžiausias pavyzdys.“
Kuzia Lietuvai atstovavo nuo 2012 m. birželio – tada jis pirmąkart užsivilko vyrų rinktinės marškinėlius. Simboliška, kad M. Kuzminskas karjerą nacionalinėje ekipoje baigė ten, kur ją pradėjo.
„Pirmosios mano rungtynės vilkint Lietuvos rinktinės marškinėlius buvo čia, Klaipėdoje, – mikrofoną laikydamas rankose tarė Mindaugas, „Švyturio“ arenoje stojęs į paskutinę savo kovą už Lietuvą. – Tuomet komandoje buvo Mantas Kalnietis, Linas Kleiza.“
„Tada, kai pirmąkart užsivilkau marškinėlius, buvo mano svajonės išsipildymas. Man nuo vaikystės buvo įskiepyta, kad mano šalis yra svarbiausia“, – emocingai susirinkusiems žmonėms arenoje sakė M. Kuzminskas
Vyresnysis brolis Saulius ir Lietuvos sirgalių simbolis Sėkla neslėpė – šią žinią iš Mindaugo išgirdo anksčiau. Vis dėlto pirmykštis supratimas, kad Kuzia baigs karjerą rinktinėje, neužkirto kelio ašaroms, kai krepšininko pranešimas išėjo į viešumą.
„Žinojau anksčiau, bet vis tiek žiūrint tą vaizdo įrašą atrodė, kad man yra netikėta, nes aš to vaizdo įrašo nebuvau matęs. Galėjau pasižiūrėti, bet norėjau irgi su visais kartu pasidžiaugti tomis visomis akimirkomis ir nubraukti ašarą“, – atviravo S. Kuzminskas.
„Jeigu atvirai – Mindaugas man šitą dalyką pasakė Lenkijoje, buvome kalbėję, žinojau. Įdomios mintys iš karto, nes kai peržiūrėjau vaizdo įrašą, prisipažinsiu – susigraudinau, nuoširdžiai, susigraudinau“, – pasakojo Sėkla.
M. Kuzminskas nuo 2013 m. nepraleido nė vieno pagrindinio turnyro – keturi Europos, trys pasaulio čempionatai ir vienos olimpinės žaidynės. O kur dar atrankos į šias pirmenybes...
„Aš noriu jam tik padėkoti, jį suprasti ir paprašyti visų suprasti žmogų. Priėmė sprendimą ir jis padarė viską, ką galėjo, net daugiau, nei galėjo. Nedaug žmonių, apskritai, nežinau, ar yra nors vienas, kuris visą tą duobę atlaikė, išskyrus jį. Aš kalbu apie pastaruosius dešimt metų“, – mintimis dalijosi Sėkla.
„Jis niekada neatsisakydavo važiuoti į tuos langus, kai galėdavo, ir iš to pirmo kalibro žaidėjų turbūt buvo vienintelis, kur dalyvaudavo languose, kai galėdavo. Taip, jautru, bet gyvenimiška“, – pridūrė ištikimas rinktinės aistruolis T. Balaišis.
Krepšinio stebėtojams M. Kuzminsko karjeros pabaiga rinktinėje – vienas jautriausių momentų, per pastaruosius kelerius metus įvykusių Lietuvos krepšinio padangėje.
„Mano šeimynai šiandien buvo kaip laidotuvės, važiavo kaip su kortežu į šitą salę, – dėkodamas artimiesiems pasakojo Kuzia. – Visi ramūs buvo, tokie su ašarytėmis, bet suprantu ir juos, jie matė viską, ką pragyvenau aš ir kartu pragyveno, ir turbūt kartais dar labiau pergyveno nei aš.“
Nors šis rodiklis ir subjektyvus, tačiau M. Kuzminskui galima būtų įteikti vieno iš draugiškiausių ir mažiausiai negatyvo sulaukiančių krepšininkų statusą.
„Jam žiauriai malonu, kad jis yra taip mėgstamas, gerbiamas ir mylimas visų Lietuvos žmonių“, – sakė Mindaugo brolis Saulius, užsiminęs, kad po žinios apie karjeros pabaigą rinktinėje Kuzia gavo begalę žinučių iš krepšinio pasaulio atstovų.
„Džiaugiuosi, kad turėjau garbės jį pažinti ir kaip žmogų, nes tikrai asmenybė labai išsilavinusi, apsiskaičiusi, domisi labai daug dalykų. Tikrai yra visada apie ką su juo pakalbėti. Nuostabus pašnekovas, visada pozityvus, šypsena veide – superinis žmogus“, – šiltais žodžiais apie M. Kuzminską atsiliepė T. Balaišis-Sėkla.
Tokios istorijos neleidžia suabejoti Mindaugo geranoriškumu, draugiškumu, žmogiškumu ir atsidavimu.
„Kiekviena akimirka, kiekvienas jo pasirodymas, kiekvienas giedamas himnas, kaip jis gražiai gieda... Man visi momentai yra žavūs, aš juo žaviuosi ir man tiesiog yra nuostabu, kad mes jį turėjome Lietuvos rinktinėje“, – pasakojo brolis Saulius, negalėjęs išskirti jautriausios akimirkos iš M. Kuzminsko karjeros.
Kuzia savo kalboje iškart po rungtynių tvirtai rėžė linkėjimą lietuviams.
„Žaidėjams, kurie susirinkę čia, kurių čia nėra – važiuokite į rinktinę visąlaik, nesvarbu, ar langas, ar palangė, ar čempionatas – jokio skirtumo. Laisvos dienos palauks, vasaros palauks, o tokios akimirkos, kurias gali išgyventi, kai kažką laimi, tai turbūt yra vienos geriausių pasaulyje“, – tvirtino M. Kuzminskas.
Sėkla atviravo, kad palaiko ryšį su visa Kuzminskų šeima, o patį Mindaugą jis pažįsta geriausiai iš dabartinių rinktinės krepšininkų.
„Jis niekada neatsisakydavo važiuoti į tuos langus, kai galėdavo, ir iš to pirmo kalibro žaidėjų turbūt buvo vienintelis, kur dalyvaudavo languose, kai galėdavo“, – teigė Sėkla.
Paskutinį savo šokį aikštėje M. Kuzminskas vainikavo tokiais žodžiais: „Niekada netikėjau, kad ateis tokia akimirka gyvenime, kad su rinktinės marškinėliais kalbėsiu prieš jus ir jausiu tokią meilę. Didelis ačiū jums, visiems sirgaliams, mano nuomone, jūs esate patys geriausi rinktinių sirgaliai pasaulyje.
Linkiu jums toliau palaikyti mūsų rinktinę. Deja, dažniausiai žmones suvienija arba nelaimės, arba pergalės, ir aš labai tikiuosi, kad pergalės greitai grįš ir į mūsų kiemą. Ačiū jums visiems ir dar norėčiau paskutinį kartą sušaukti kartu: „Mes už – Lietuvą!“
