Naujasis Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis krepšinio aistruolių atmintyje visuomet išliks kaip vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų. R. Kurtinaičio krepšininko karjera buvo tokia sėkminga, kad neretai tiesiog užgožia jo kaip trenerio pasiekimus.
Šiandien, R. Kurtinaičiui įgyvendinus kone 20 metų siektą svajonę, verta prisiminti, kad rinktinę treniruos vienas tituluočiausių trenerių šalies istorijoje.
Baigęs krepšininko karjerą, buvęs snaiperis toli nuo sporto nenutolo. Į Sidnėjaus olimpines žaidynes jis vyko kartu su rinktine kaip tuometinio Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktorius, šias pareigas ėjęs nuo 1997 iki 2001 metų.
Taip pat skaitykite
Trenerio karjerą R. Kurtinaitis pradėjo Azerbaidžane 2003-aisiais, treniruodamas tuometę Baku „Gala“ ekipą, prie kurios vairo praleido 4 metus. Vėliau atsirado proga treniruoti ir Azerbaidžano vyrų rinktinę. Galiausiai dirbti į šalį, kurioje yra labai mylimas, treneris sugrįžo ir šiemet, perėmęs Baku „Sabah“ trenerio pareigas.
R. Kurtinaitis nepamiršo Lietuvos. Treneris iškart kibo į darbus su jaunimo komandomis, o 2005-aisiais jau užėmė vyriausiojo trenerio poziciją jaunimo (U20) rinktinėje, su kuria Europos čempionate užėmė antrą vietą.
Finale šeimininkams rusams pralaimėjusios Lietuvos sudėtyje žaidė tokie krepšininkai, kaip Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis, Artūras Jomantas, Renaldas Seibutis, Laimonas Kisielius, Rolandas Alijevas, Aurimas Truškauskas, Juozas Ramanauskas, Modestas Šidlauskas ar Mantas Ruikis.
Atrodė, kad kartu su jaunaisiais krepšininkais kartu augs ir treneris. Atrodė, kad tik laiko klausimas, kada R. Kurtinaitis tuos pačius žaidėjus treniruos jau ne jaunimo, o vyrų rinktinėje. Vis tik, dauguma šio sidabro savininkų spėjo subręsti, tapti Europos krepšinio žvaigždėmis, baigti karjerą ir pradėti naują gyvenimo krepšinyje etapą. Kas vadovauja krepšinio, kas futbolo klubams, o kas pradėjo trenerio karjerą. Tik M. Ruikis vis dar žaidžia NKL lygoje.
R. Kurtinaitis savojo šanso laukė stebėdamas, kaip keičiasi kartos Lietuvos krepšinyje.
Už klubo bankroto slypėjusi sėkmė
Lietuvos rinktinės trenerio posto vien už tai, kad buvai legendinis krepšininkas ar už gerus pasiekimus su jaunimo rinktine niekas neduos. R. Kurtinaičiui reikėjo pasižymėti klubiniame krepšinyje.
Ir kur geriau tą padaryti nei Lietuvoje?
Taip pat skaitykite
R. Kurtinaitis 2007-2008 metais dirbo Vilniaus „Sakalų“ krepšinio klube. Tačiau po metų „Sakaluose“ lietuvį pasikvietė Vroclavo „Slask“ klubas. Viskas krypo link to, kad greitu metu į gimtinę R. Kurtinaitis neturėtų grįžti. Su „Slask“ Lenkijos čempionate buvo iškovota bronza ir iš karto pasiūlytas naujas kontraktas.
Vis tik, R. Kurtinaičio karjera Lenkijoje baigėsi greičiau, nei planuota. 2008 m. rudenį „Slask“ paskelbė apie bankrotą ir R. Kurtinaitis tapo laisvuoju agentu. Komandos bankrotas lėmė, kad treneris atliko ėjimą, tapusį tramplynu tolesnei jo karjerai. Tuomečiame Vilniaus „Lietuvos ryte“ jis pakeitė legendinį trenerį Antaną Sireiką.
Staigi šlovė Vilniuje
Į Lietuvos krepšinį R. Kurtinaitis sugrįžo su trenksmu. Su sostinės klubu jis laimėjo viską 2008-2009 metų sezone: LKF taurę, BBL lygą, LKL ir svarbiausia – tuometės ULEB taurės (dabar – Europos taurė) finale palaužė milžiniško biudžeto Maskvos „Chimki“ bei iškovojo „Lietuvos rytui“ vietą Eurolygoje.
Žavėjo ne tik rezultatai, bet ir trenerio darbo metodai. Dabar R. Kurtinaitis jau įsivaizduojamas kaip „senosios kartos“ atstovas, o atėjęs į „Lietuvos rytą“ jis buvo tarsi šviežio oro gūsis. Alinančios treniruotės leido vilniečiams žaisti greitą krepšinį, o Lietuvos krepšinio lygoje buvo nevengiama ir paeksperimentuoti, siekiant žaidime atrasti kažką naujo. Pavyzdžiui, rungtynių metu į krepšį mesti nesumušus kamuolio į žemę, ataką judinant pirmyn, tik atliekant perdavimus.
Šviežio oro gūsį R. Kurtinaitis įnešė ir į spaudos konferencijas. Tiesmukas, nuoširdus ir iškalbingas treneris savo komentarais prikaustydavo tiek aistruolius, tiek žurnalistus. „Žalgiriui“ susidūrus su finansinėmis problemomis strategas atvirai sakė, kad „reikia nesikankinti ir išsiskirstyti“ bei pasiūlė užkalti Halės langus (tiesa, vėliau R. Kurtinaitis ne kartą patikslino, kad šis komentaras buvo ištrauktas iš konteksto). Galiausiai, 2009 metais, po ketvirtųjų LKL finalo rungtynių ištarė legendine tapusią frazę.
„Krepšinis ne seksas, abiem gerai nebus“, – po pergalės prieš „Žalgirį“ pasakė treneris.
Spaudos konferencijoje nugriaudėjo aplodismentai.
Šis R. Kurtinaičio nuoširdumas niekada neišblėso. Tarp trenerių gan įprasta laikytis solidarumo bei nekritikuoti vienas kito sprendimų, tačiau R. Kurtinaitis niekada nevengdavo garsiai kalbėti apie problemas, dėl kurių jam skauda, ar tai būtų Lietuvos rinktinės žaidimai, ar Lietuvos krepšinio federacijos procesai.
Nuostabų R. Kurtinaičio etapą „Lietuvos ryte“ užbaigė dar vienas LKL titulas. 2010-aisiais buvęs „Žalgirio“ krepšininkas pasiekė tai, ko lig šiol nepavyko padaryti nė vienam kitam treneriui. Apginti LKL titulą netreniruojant Kauno „Žalgirio“.
Vis tik, pasaulinė ekonominė krizė palietė ir sostinės ekipą. Tad net ir po iškovoto titulo „Lietuvos rytas“, siekdamas sutaupyti pinigų, nusprendė atsisveikinti su treneriu.
Lietuvos krepšinio pasaulio, o ne krepšinio federacijos kandidatas
Natūralu, kad vieną po kito Vilniuje skindamas titulus, R. Kurtinaitis turėjo patraukti LKF dėmesį, kuri po fiasko, 2009-aisiais patirto Lenkijoje, ieškojo, kas prie rinktinės vairo galėtų pakeisti R. Butautą.
R. Kurtinaitis buvo linksniuojamas žiniasklaidos kaip vienas iš trijų pagrindinių kandidatų (kartu su Kęstučiu Kemzūra ir Jonu Kazlausku).
Galiausiai treneriu buvo paskirtas K. Kemzūra. LKF sprendimas pasiteisino, nes 2010 metaus pasaulio čempionate nukraujavusi Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalį. Tai buvo viena įspūdingiausių pergalių 21 amžiaus Lietuvos krepšinio istorijoje.
Vis tik, po rinkimų R. Kurtinaitis sakė, kad federacija seniausiai buvo nusprendusi, kas treniruos rinktinę ir negailėjo kritikos nei tuomečiam prezidentui Vladui Garastui, nei generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui.
„V. Garastas, M. Balčiūnas, Šarūnas Kliokys žaidžia savo uždarus žaidimus ir yra paruošę valdybą taip, kad ši nubalsuotų už K. Kemzūros kandidatūrą“, – tuomet prieš 2009 metais vykusius trenerio rinkimus portalui Basketnews.lt sakė R. Kurtinaitis.
Treneris tada teigė, kad kandidatuoja tik iš pagarbos Lietuvos krepšiniui, su kuriuo vyksta negeri dalykai.
„Ateina į šį reikalą Kūno kultūros institutą baigęs M. Balčiūnas. Nežinau aš jo išsilavinimo, bet jis stumdo visas šaškes taip, kaip nori. Jis žaidžia su mūsų visų likimais, su mūsų produktu, kurį prieš daugelį metų sukūrėme, ir aš matau, kad tai yra nesąžininga“, – tame pačiame pokalbyje su Basketnews.lt kalbėjo treneris.
Panašiai situacija, tik su mažiau konfliktų, klostydavosi ir per kitus trenerių rinkimus. R. Kurtinaitį kaip kandidatą linksniuoja žurnalistai, o federacija pernelyg rimtai į jo pusę nežiūri bei paskiria kitą strategą.
R. Kurtinaitis po vienų rinkimų pabrėžė, kad meilė Lietuvos krepšiniui visuomet nugalės. Ne kiekvienas taip myli krepšinį, kad sugebėtų pamiršti praeities nuoskaudas.
Su svajone treniruoti rinktinę jau buvo atsisveikinęs
Po etapo „Lietuvos ryto“ klube R. Kurtinaitis ne visą sezoną dirbo Rygos VEF komandoje 2010-2011 metų, kol galiausiai tapo Maskvos srities „Chimki“ vyriausiuoju treneriu. Dabar sunku tuo patikėti, bet dar ne taip seniai teroristinė valstybė buvo pagrindinė Lietuvos trenerių eksporto vieta. Dėl jos pirmenybių nugalėtojų titulo varžėsi Lietuvos krepšinio legendų J. Kazlausko ir R. Kurtinaičio treniruojamos komandos.
Kaip bebūtų, su „Chimki“ R. Kurtinaitis toliau tvirtino savo, kaip elitinio trenerio, statusą. Treniruodamas „Chimki“ lietuvis iškovojo dar du Europos taurės trofėjus, 2012 ir 2015 metais, taip pat šiuo laikotarpiu R. Kurtinaitis buvo pripažintas geriausiu visų laikų Europos taurės treneriu.
Tačiau 2016 metų sezone, komandai susidūrus su pralaimėjimų serija, R. Kurtinaitis buvo atleistas. Trenerio karjera pakrypo į Italiją, strategas buvo pakviestas treniruoti rusų oligarcho Dimitrijaus Gerasimenkos valdomą Kantu „Raudono Spalio“ klubą.
Galiausiai, R. Kurtinaičio karjera vėl nuvedė pažįstamais keliais. Strategas 2017 metais ėmėsi darbo „Lietuvos ryte“, kur darbą baigė po dviejų sezonų. Dar 2018 metais atkrintamųjų metu sužinojęs, kad komandos vairą perims Dainius Adomaitis.
Tuo metu R. Kurtinaitis jau buvo susitaikęs, kad, ko gero, niekada netreniruos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės.
„Vis tik, ten atėjus reikalinga ir energija, reikalingas ir noras. Aš esu tokio amžiaus, nuėjęs nemažą trenerio kelią ir, sakykim, yra jau kažkokių pasiekimų. Man nereikalinga rinktinė vien tam, kad joje pabūčiau, kad kažkas sužinotų, kad aš esu toks, kaip treneris, ir man tai nėra kažkoks laiptas į kažkur“, – prieš 6 metus LKL.lt kalbėjo R. Kurtinaitis.
Tačiau besikeičiant aplinkybėms keitėsi ir trenerio pozicija šiuo klausimu.
Kol Lietuvos rinktinę treniravo kiti strategai, R. Kurtinaitis keliavo jau pažįstamu maršrutu, iš „Lietuvos ryto“ į „Chimki“. Ten strategas praleido 2 metus, per kuriuos sulipdė trenerių štabą, kuriame dirbo vieni lietuviai. R. Kurtinaitis buvo atleistas po itin prasto sezono starto 2021 metais. Eurolygoje buvo pralaimėta 12-a rungtynių paeiliui, o iš 20-ies žaistų susitikimų pergalė iškovota vos dvejose rungtynėse.
Po pertraukos, 2022 m., R. Kurtinaitis grįžo į Lietuvą, naują Gedimino Žiemelio projektą, Alytaus „Wolves“. Tačiau bendros kalbos su klubo valdžia neradęs treneris nesibaigus sezonui buvo netikėtai atleistas. Jį pakeitė K. Kemzūra.
Štai tokia R. Kurtinaičio trenerio kelionė, atvedusi jį ten, kur prieš daugiau nei 20 metų ir prasidėjo, į Azerbaidžaną. Tačiau nepaisant kritusio treniruojamų klubų prestižo lygio, R. Kurtinaitis galiausiai gavo šansą treniruoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.
Viena iš priežasčių – trenerių asortimentas ne begalinis. Nuo tada, kai R. Kurtinaitis pirmą sykį buvo svarstomas kaip realus kandidatas, rinktinę treniravo K. Kemzūra, J. Kazlauskas, D. Adomaitis, D. Maskoliūnas ir K. Maksvytis. Trenerių Lietuvoje tiesiog neatsirado tiek daug, kad būtų galima lengvai nurašyti savo karjeroje tiek daug pasiekusius strategus, koks yra R. Kurtinaitis.
Kita priežastis – R. Kurtinaičio autoritetas.
Nesilaikysi taisyklių – nežaisi
Lietuvos rinktinei patyrus nesėkmę Puerto Rike, garsiai, tikriausiai gerokai per garsiai nuskambėjo Andriaus Tapino paviešinta komandos šventimo ir dužusio televizoriaus istorija.
Nors skandalas, ko gero, bereikalingai išpūstas, natūralu, kad LKF norėjo trenerio, kuris pasižymėtų bekompromisiu standartų laikymusi ir išreikalautų iš žaidėjų maksimumo.
R. Kurtinaitis ne kartą karjeroje yra pasižymėjęs tuo, kad bendrų taisyklių laikymasis yra svarbiau nei pavardės ar kontraktai.
Jau karjeros „Chimki“ pradžioje R. Kurtinaitis iš klubo išgujo tuo metu vieną didžiausių komandos žvaigždžių Keithą Langfordą. Po traumos grįžusiam amerikiečiui nepatiko itin intensyvios treniruotės sezono pradžioje. Nepasitenkinimą K. Langfordas išreiškė vienos treniruotės metu, apsižodžiuodamas su treneriu bei, kai buvo išvarytas iš salės, išpildamas kelis vandens buteliukus. Daugiau amerikietis R. Kurtinaičio treniruojamoje komandoje nežaidė. Klubas neteko žvaigždės, amerikietis – daugiamilijoninio kontrakto, bet R. Kurtinaitis išlaikė savo standartus.
Ne mažesnį akibrokštą R. Kurtinaičio treniruojama komanda pateikė ir po kelerių metų jam sugrįžus į Vilnių. 2017 m. LKL pusfinalio su Panevėžio „Lietkabeliu“ metu klubas paskelbė, kad komandą dėl drausmės pažeidimų palieka trys legionieriai: Cleivinas Hannah, Corey Fisheris ir Tayloras Brownas. Treneris negalėjo patikėti, kad pusfinalio serijos metu, kai komanda pralaimi „Lietkabeliui“, klubo legionieriai leidžia sau pažeisti vidaus taisykles ir sėdėti bare. R. Kurtinaitis džiaugėsi, kad buvo įvesta tvarka, klubas galiausiai iškovojo LKL bronzą.
Žinoma, dėl tokio trenerio kategoriškumo yra baiminamasi, ar tikrai visi krepšininkai norės savo vasarą atiduoti Lietuvos rinktinei. Alinančios treniruotės ir griežtos taisyklės? Ar poilsis po kiekvienais metais vis ilgėjančių sezonų ir laikas su šeima?
Kad ir kas susirinktų į Lietuvos rinktinę, mes žinosime viena, kad už šalį žaidžia tie, kurie, kaip ir jos treneris, Lietuvos krepšinį myli labiau nei savo ego.
