Netrukus dvejų metų gimtadienį švęsianti profesionalių kovų organizacija UTMA skelbia apie Lietuvos kovinio sporto tektoninį pokytį – nuo šiol UTMA organizacijoje kovos geriausi „Sparta Gym“ klubo atstovai, tarp kurių ir bene garsiausias Lietuvoje kikbokso atstovas Sergejus Maslobojevas.
Ilgą laiką KOK organizacijoje Lietuvoje pagrindiniais turnyrų vardais buvę pagrindiniai „Sparta Gym“ kovotojai nusprendė savo talentus perkelti į kitą organizaciją.
S. Maslobojevas, Edvinas Šalkovskis, Raimondas Avlasevičius ir Henrikas Vikšraitis – visi šie kovotojai nuo šiol kovos UTMA organizacijoje.
„Pagyrimai klubui, treneriui Andriui Šipailai, jie neskubėjo po pasiūlymo. Kalbos vyko jau kurį laiką, gal jos neišaugdavo į didelę diskusiją. Šįkart spaudžiau gazą labiau dėl finansų, čia yra pirmas dalykas, tikriausiai jiems įrodžiau, kad tai, ką jiems sakau, ką galiu jiems pasiūlyti UTMA organizacijoje, neprisivilioti jų kaip verslo subjektų, bet į bendruomenę, kuri nori bendrai dirbti dėl didesnių honorarų kovotojams, sklaidos, bendro Lietuvos kovinio sporto pakilimo.
Tikriausiai svarbiausias buvo pokalbis su Sergejumi, jis suprato, kad mano ketinimai yra rimti, negalvojame tik apie vieną kovą, pristatėme visą planą ir paketą, kaip norime su juo dirbti, ką ketiname daryti. Turime visą 2025 m. planą. Manau, kad pagaliau aš ir organizacija įrodėme, kad turime norą eiti į priekį, dirbti su jais“, – apie naujieną LRT.lt pasakojo UTMA organizacijos vadovas Viktoras Gecas.
Priminsime, kad S. Maslobojevas yra buvęs „Glory“ organizacijos čempionas, „Glory Grand Prix“ turnyro dalyvis.
Nors ir seniau UTMA organizacija pamažu rinkosi tiek buvusius KOK kovotojus, tiek ir vadinamuosius „laisvuosius agentus“ Lietuvos kovinio sporto padangėje, tačiau tokio lygio perėjimo dar įvykę tikrai nebuvo.
„Turime susitarimus su E. Šalkovskiu, R. Avlasevičiumi ir H. Vikšraičiu. Bet kalbame ir su kitais, gal ne didžiaisiais vardais, bet kalbame su visais jaunais kovotojais, norime duoti jiems galimybių. Norisi, kad ir klubai galėtų tarpusavyje aiškintis, kas yra geriausi, tai yra kovos menų grožis“, – teigė V. Gecas.
E. Šalkovskis yra pasaulio jaunimo kikbokso čempionas, R. Avlasevičius yra „KOK Grand Prix“ nugalėtojas, H. Vikšraitis yra buvęs KOK čempionas, WAK-1F Europos kikbokso čempionas, pasaulio vicečempionas.
UTMA susikūrimas ir pirmoji plėtra
UTMA organizacija savo pirmąjį kovų renginį surengė dar 2022 m. rugsėjo 15 d., kai VDU Botanikos sode įvyko „Special Event“, o pagrindinėje kovoje susitiko Dovydas Rimkus ir Dominykas Dirkstys.
„Dvejų metų UTMA neoficialus gimtadienis yra kiek anksčiau. Kovos menuose atsiradau tada, kai dirbau su D. Rimkumi. Jis 2022 m. pavasarį leido Tailande, jam labai reikėjo kovos. Iš „ONE Championship“ organizacijos jis pasiūlymo jau negavo, turėjo kiek ir psichologinių problemų, su svoriu bėdų. Lietuvoje nebuvo jokių pasirinkimų, į „ONE Championship“ organizaciją jis pateko po etapo KOK organizacijoje Lietuvoje. Kelio atgal jau nebuvo, kilo mintys, ką daryti, kaip suorganizuoti jam kovą. Tuo metu Lietuvoje labai kilo D. Dirkstys, kilo idėja, kad reikėtų pabandyti. Tai buvo vienkartinė idėja, padaryti vieną turnyrą, daugiau nieko nebandyti, pažiūrėti, kaip seksis. Viduje neturėjau jokių minčių apie plėtrą. Į arenas bijojome eiti, viskas įvyko botanikos sode Kaune. Bet viskas pavyko iš pirmo karto, pridarėme daug klaidų, bet turėjome daug populiarumo“, – apie UTMA startą kalbėjo V. Gecas.
Tiesa, nors organizacijos pirmasis blynas neprisvilo, tačiau jau netrukus teko mokytis iš skaudžių klaidų.
„Botanikos sodas buvo tik laikinas projektas, kita mūsų mintis buvo sukti į areną, bet ten dar turėjome baimės, o ir mūsų naujokų tikriausiai nebūtų įsileidę. Tuo metu Kauno sporto halė buvo po rekonstrukcijos, tai ne tik mes ieškojome halės, bet ir jie ieškojo renginių. Antras mūsų turnyras buvo 2022 m. gruodžio 8 d., bet jis buvo labai nepasisekęs, turėjome didžiulių finansinių nuostolių. Bet mes įgavome neįkainojamų pamokų tada, to turnyro tikriausiai niekas neatsimena, niekas apie jį ir negirdėjo. Patys tada bandėme per pažįstamus ir draugus susikviesti žmones, kad jie tik ateitų. Bet pasidarėme namų darbus, dabar jau turėjome 6 turnyrus Kauno halėje, į 5 iš jų išpardavėme visus bilietus. Jei ne tas gruodžio turnyras, klausimas, ar UTMA būtų ten, kur yra, jei nebūtų tokių skaudžių pamokų“, – prisiminė V. Gecas.
Lietuvos kovų menų pasaulio pinigai, profesionalumas ir užsienio kovotojai
V. Gecas, pasakodamas apie savo pažintį su profesionalių kovos menų situacija Lietuvoje, prisiminė ir garsiąją D. Rimkaus kovą su Remigijumi Viršila – tikriausiai pirmą tokią, kai ringe Lietuvoje susitiko profesionalus kovotojas ir neprofesionalas. Beje, pasakodamas apie savo patirtis V. Gecas užsiminė ir apie maksimalius honorarus, kuriuos kovotojai jau yra uždirbę UTMA.
„Mano pirmoji pažintis buvo tokia, kad su juo pradėjus dirbti, buvo likusi savaitė iki jo kovos su Remigijumi Viršila. Aš jo paprašiau, kad norėčiau paskaityti jo sutartį, pamatyti honorarą, įvertinti sutartį. Jis manęs klausė, apie kokią sutartį kalbame, apie kokius pinigus kalbame, sakė, kad nieko nežino, nes sutarčių nėra matęs, o pinigai jo turėjo paaiškėti po kovos. Tas susipažinimas parodė, kad yra netvarka. Mano pažintis buvo nekokia, bet tada Rimkus gavo „ONE Championship“ pasiūlymą, kartu su juo du kartus atsidūriau Singapūre, susipažinau, ką reiškia Lietuvos kovinis pasaulis ir ką reiškia bendrai kovinis pasaulis. Pamačiau sutartis, kaip yra pasitinkamas kovotojas, kaip yra elgiamasi su jo komanda, kaip yra paskirstomi pinigai, honoraras, maistpinigiai, kiek jis yra prižiūrimas. Pamačiau didelę atskirtį tarp Lietuvos ir pasaulio, bet negalvojau, kad pasaulinėje scenoje vykstantys dalykai nėra padaromi Lietuvoje. Gal ir negalime mokėti tokių pat honorarų kaip UFC ar „ONE Championship“. Bet jie jau daro tai ilgus metus, nors nėra paslaptis, UFC pradedantieji gauna 12 tūkst. JAV dolerių. Ar pas mus yra kažkas tiek uždirbęs už vieną kovą? Taip, yra. Bet kartoju, pamačiau, kad jie užsienyje neturi stebuklingos lazdelės, tai yra įdirbis, logistika ir sistemingas darbas“, – teigė V. Gecas.
Tiesa, kovinio sporto pasaulyje finansai yra itin svarbi tema – profesionalumas sporte dažnai priklauso ir nuo to, ar kovotojas gali išgyventi iš savo sportinės veiklos. Kaip atrodo Lietuvos kovos menų pasaulio finansai?
„Jei kalbame apie palyginimus, D. Rimkus, kai kovojo su Viršila, gavo 1500 eurų, tai buvo jau su procentu nuo parduotų transliacijų. Jei mūsų organizacija priimtų sprendimą rizikuoti, kviečiame ne profesionalų kovotoją, mes už tokią kovą jiems abiem lengva ranka galėtume sumokėti po 10 tūkst. eurų. Čia yra toks palyginimas. Manau, kad seniau Lietuvoje mažesnio lygio kovotojai ir nemokamai kovodavo, o geriausi gaudavo po 1200, 1400 eurų už vieną kovą. Mūsų geresni vardai be 3 ar 4 tūkst. eurų neapsieina, nelabai kitaip ir pradedame derėtis. O tai ir būna kovotojai, kurie nesikauna pagrindinėse kovose.
Pagrindinėse kovose sportininkai gauna ir papildomą skaičiuoklę, bandome padaryti sistemą, kad kovotojas galėtų užsidirbti papildomai ir dėl to, ką jis parduoda, dėl jo sukelto ažiotažo indėlio jis gauna papildomus dividendus pagal fiksuotą procentą. Tai kovotojai, kurie yra pagrindiniai, jie turi papildomus pinigus. 12 tūkst. eurų yra retesnis atvejis, gal vienas ar du atvejai, bet per dvejus metus mes jau sugebėjome pakelti atlygius kovotojams. Jei mums sekasi, užsidirbame, neimame jo iškart sau, stengiamės pakelti lygį, kad jis kiltų aukščiau, nuo kurio atsiveria ne tik kovotojams, bet ir organizacijai galimybės plėtrai, plėtrai užsienyje, galimybės prisitraukti didesnius rėmėjus“, – teigė V. Gecas.
Minėtas profesionalumas Lietuvoje, kaip teigė V. Gecas, dar nėra pačio aukščiausio lygio – tai susiję ir su finansais, ir su kovotojų gyvenimiškomis aplinkybėmis.
„Kai esu arti ir matau virtuvę, sunku kalbėti apie aukštą profesionalumą, norisi sakyti, kad trūksta ir trūksta nemažai iki profesionalumo. Yra ir kitų momentų, kuriuos aš suprantu – tai yra pragyvenimas. Turime Lietuvoje gerų pavyzdžių, kaip Žygimantas Ramaška, Ernesta Kareckaitė, bandome lygiuotis vieni į kitus, mokosi Lietuvos kovos menų pasaulis, bet negali kaltinti kovotojų, kai kurie susiduria su labai dideliais iššūkiais. Yra gyvenime situacijų, kai kovotojai nori ruoštis ir treniruotis, bet atsitinka situacijos, kai jis turi eiti ir dirbti, privalo dirbti visu etatu. Su visa pagarba, neįmanoma lygiuotis į Vakarų pasaulio kovotojus, jei 8 valandas per dieną turi atiduoti fiziniam darbui, o tada turi treniruotis. Manau, kad po truputį viskas eina geryn, profesionalumo aplink galime pasiimti“, – kalbėjo V. Gecas.
Nors UTMA organizacijoje daugumoje kovų tarpusavyje susitinka tik lietuviai, tačiau norint įsivertinti savo tikrąjį pajėgumą tarptautinėje arenoje būtina kautis ir su užsienio šalių atstovais. Ilgus metus profesionalios kovos Lietuvoje tarp vietinių kovotojų ir užsienio atstovų susidurdavo su konkurencingumo problema – dažnai lietuviai aiškiai dominuodavo prieš savo užsienio oponentus, o tai mažindavo susidomėjimą.
Nors ir UTMA organizacijoje buvo kovų, kuriose lietuvis buvo aiškiai pranašesnis už varžovą iš užsienio, tačiau V. Gecas teigė, kad UTMA vis dar nesikoncentruoja į bandymus atvežti pajėgiausius užsienio kovotojus.
„Rasti kovotojų užsienyje nėra sunku, tik klausimas, ar gali iki galo teigti, kad atsiveži tikrai kovotoją. Aš vadovaujuosi principu, kad turiu gauti trijų žmonių rekomendacijas, kurie patvirtina informaciją apie kovotoją. Kai randu kovotoją, kuris man patiktų ir tiktų organizacijai, tada ieškau bent trijų žmonių, su kuo turiu kontaktą, kad jie man galėtų taip pat jį įvertinti. Kai pradedi ieškoti to, ko nori tiksliai, tada paieškos tampa labai sunkios, bet tai yra įmanoma, kai siūlai konkurencingą honorarą ir kovą, kai atsivežęs kovotoją jam parodai, kad juo bus pasirūpinta, jis gaus viešbutį, vietą sportuoti, dienpinigius, maistą, vairuotoją, mes tai užtikriname, tada per laiką tarp kovotojų ir agentų bus geri atsiliepimai, o tai duos naudos. Iš esmės kol kas dar vengiame užsienio kovotojų, esame lietuviškas produktas, mūsų paslaptis yra konkurencingos kovos tarp lietuvių, kad jie lokaliai galėtų įrodyti savo vertę, o tada galėtume jiems tapti tramplinu į aukštesnį lygį“, – kalbėjo V. Gecas.
Pasakodamas apie kovotojų atranką Lietuvoje, UTMA vadovas teigė, kad jam svarbiausias yra kovotojų nusiteikimas, o pergalės gali ateiti ir su laiku.
„Kai kalbame apie jaunus kovotojus, visada sakau, kad nėra svarbus rezultatas, kad jie ateitų ir parodytų, kad jiems svarbus yra sportas, kad jie nori kovoti, kad jie skaito organizacijos laiškus, kurie yra labai svarbūs turnyrui. Didelių kriterijų neturime prieš, labiausiai atsižvelgiame į viską jau po debiuto, kaip jie kovojo, kaip jie elgėsi.
Iš jaunų kovotojų vienas iš mano favoritų yra Vakaris Didika, vaikis, kuris nieko nebijo. Aš jam galiu pasiūlyti bet ką, bendrauju su jo treneriu, nėra buvę taip, kad kažkas būtų netikę, būtų nepatogu. Jo nusiteikimas, jis dega noru laimėti. Vieną kartą turėjome incidentą, kai jis, regis, pralaimėjo kovą, gal kažką negražiai pasakė ar nusikeikė. Po to jam draugiškai pasakiau, kad jis negali taip daryti, negali emocijos paimti viršaus, tai yra ir televizinė transliacija, tokių dalykų būti negali. Aš pamačiau, kaip jis išgirdo tai, ką aš pasakiau, kaip jis po kitų kovų dėliojo mintis, save tvardė, bando atsižvelgti į tai, kas jam buvo pasakyta. Matau, kad jis nori taisytis, nori taisyti klaidas, kiti interviu buvo apie tai, kad eis ruošti namų darbų po kovos, nes jis dar mokykloje tuo metu mokėsi. Tokius vaikinus aš labai gerbiu ir myliu, labai dėl jų stengiuosi, kad jie tobulėtų ir eitų į priekį“, – dėstė V. Gecas.
