Paryžiuje Lietuvai atstovaujančių olimpiečių rubrikoje šiandien pristatome raitelį Andrių Petrovą ir jo žirgą Linkolną. Tarptautinei jojimo federacijai perskirsčius kvotas, duetas konkūro disciplinoje Lietuvai atstovaus pirmose karjeroje olimpinėse žaidynėse.
Raitelis sunkiai gali patikėti tuo, kas įvyko po daugybės metų šiame sporte. „Tada buvo stresas, iš pradžių klausiau, ar tikrai, nes galvojau, kad kažkas čia nesutampa. Be to, Linkolnas atostogavo, tai turėjome labai skubiai jį iškviesti ir atostogų ir tą pačią dieną pradėjome darbus, tvarkėme ir sveikatą, ir viską, nes jis buvo patyręs mikrotraumų sezono pradžioje“, – pasakojo raitelis.
A. Petrovas olimpinio reitingo taškų vaikėsi po daugelį Europos šalių, todėl jaučiasi dėkingas šeimai už kantrybę.
„Visa šeima, aišku, džiaugiasi, visi tikrai nustebę dėl šios naujienos, šeima turi turėti daug kantrybės su tokiu mano gyvenimo būdu ir ačiū jiems už tą kantrybę“, – sakė jis.
Petrovas dar vaikystėje Belmonto žirgyne pradėjo lankyti jojimą, raitelis jojimo karjerą pradėjo nuo konkūro disciplinos: „Iš karto pataikiau pas trenerį, kuris mokė konkūro, pas Kęstutį Narkevičių, čia ir likau iki pilnametystės“, – prisiminė raitelis.
Tik būdamas vyresnis A. Petrovas suprato, kad jojimas yra tai, ką jis norės daryti visą gyvenimą, todėl pradėjo svajoti apie nuosavą žirgą.
„Na, situacija tokia gal juokinga, nes tuo metu aš kaip ir turėjau rėmėjus ir mačiau, kiek kainuoja tas visas žirginis sportas, tada sakiau sau, kad aš niekada neturėsiu savo nuosavo žirgo, nes tai yra taip brangu, kad net neapsimoka, bet taip nutiko, kad pirkau iš karto du žirgus“, – šypsodamasis pasakojo A. Petrovas.
Kai kilo mintis turėti nuosavą jojimo bazę, raitelio profesionali jojimo karjera įgavo pagreitį.
„Sakyčiau, prieš kokius 20 metų atėjo mintis, kad reikia. Tada tokia mintis buvo ir svajonė susiformavo, o kai svajonė susiformuoja, tai ją dažniausiai pavyksta įgyvendinti“, – sako jis.
Dabar netoli Vilniaus esantis raitelio nuosavas žirgynas tapo olimpine baze, čia taip pat treniruojasi dailiojo jojimo atstovė olimpietė Justina Vanagaitė. Petrovas džiaugiasi, kad į Paryžių raiteliai galės vykti kartu.
„Tai labai smagu, man jau buvo smagu, kai mes buvome Omahoje kartu, pasaulio taurės finale, tai aš jau džiaugiausi dėl dailiojo jojimo iš principo, kad išlindo iš urvo, o dabar tai jau dvigubai smagiau, ir aišku, tas faktas, kad du olimpiečiai vienoje arklidėje, tai čia jau irgi rimta.“
Žirgų jojimas ir treniravimas buvo tai, ką Petrovas norėjo daryti kiekvieną dieną.
„Tai čia negali atsikabinti, nes keičiasi žirgai. Kiekvienas žirgas yra nauja asmenybė, tu vėl turi kiekvienam rinkti raktus, kaip aš vadinu, ir surasti, kaip su juo susitarti, kuriuo keliu geriau eiti.“
Savo olimpinį partnerį Linkolną, dar vadinamą Misteriu, Petrovas atrado prieš septynerius metus, tada jau po pirmų varžybų kartu suprato, kad šis žirgas yra išskirtinis.
„Na, jis nėra supergalingas, bet jo didelė širdis ir tas sportinis charakteris, jis visada vis tiek bando padaryti geriausia“, – žirgą apibūdino raitelis.
Paklaustas, ar Linkolną galima vadinti jo gyvenimo žirgu, A. Petrovas atsakė: „Na, panašu, nes vis tiek labai ilgai mes su juo, su vienu žirgu, sakykime, septyneri metai, ir jau tikrai važiavome visur. Dabar jau bus, kad tikrai visur būsime nuvažiavę.“
Komanda du sykius yra dalyvavusi pasaulio taurės finaluose, 2022 m. finale užėmė 14-ą vietą, o 2023 m. Omahoje (JAV) vykusiame pasaulio taurės finale A. Petrovas ir Linkolns užėmė 25-ą vietą.
Raitelis pasakojo ir apie panašų olimpinių partnerių amžių: „Įdomus faktas, kad jeigu lygintume žmonių ir žirgų amžių, tai šiemet mes bendramečiai.“
Jau daug metų A. Petrovo žirgus prižiūrinti ir kartu po varžybas keliaujanti Laura Štrālė pasakojo, kad ilgai užtruko, kol ji prisijaukino Linkolną.
„Labai sudėtinga buvo su juo iš pat pradžių, jis yra toks žirgas, kuris nemėgsta daug dėmesio, meilės jam nereikėjo. Turėjo praeiti kokie penkeri metai, kol jis pradėjo po truputį mane priimti ir pradėjo mylėti, gal čia jau per stiprus žodis, kalbant apie Linkolną, bet va dabar atrodo, kad jis tikrai mane myli“, – pasakojo žirgą nuo pirmų dienų prižiūrinti L. Štrālė.
Petrovas treniruojasi pats – be trenerio, o geriausiais mokytojais laiko savo turimus žirgus.
„Na, šiame amžiuje savo treneriais jau vadinu žirgus, nes kiekvienas duoda savo indėlį ir patirtį. Psichologiškai aš esu ganėtinai ramus, bet gal reiktų kai kuriais atvejais palaikymo, nuraminimo. Kaip ir susitvarkau, o dažnu atveju tie treneriai jau patyrusiam raiteliui yra daugiau kaip palaikymas, pagalba“, – pasakojo A. Petrovas.
Kadangi Paryžiuje nebedalyvaus trikovės jojimo atstovas Aistis Vitkauskas, 51 m. Andrius Petrovas taps vyriausiu olimpiečiu Lietuvos istorijoje. Tiesa, būtent jojimo disciplina yra žinoma kaip viena ilgaamžiškiausių sporto šakų žaidynėse.
„Mes dar su Aisčiu jauni, čia dar galima tęsti ir tęsti. Tai manau, čia jau nuo noro priklauso, sveikatos jeigu užtenka, nes su patirtimi reikia mažiau pastangų šiame sporte, jeigu su geru partneriu, tai galima tęsti, kol sveikata leidžia ir yra motyvacijos“, – sako jis.
Petrovas apie pasirodymą Paryžiuje kalba atsargiai, nes šis sportas labai daug priklauso nuo įvairių veiksnių, kurių raitelis iš esmės negali pakeisti.
„Mūsų toks sportas, tai ne vien fizinės galimybės ar dar kas. Viena kartis nukrito, tai viskas, tai per daug aukštinti tų planų nenorėčiau. Dar dailiajame jojime gali ką nors prognozuoti, jeigu nepadarysi klaidos pats, o aš nenuspręsiu už žirgą, ar jis nepalies karties. Darai ką gali, bet vis tiek didesnis procentas priklauso nuo žirgo“, – pasakojo olimpinių žaidynių debiutui besiruošiantis konkūro raitelis A. Petrovas.
Iki olimpinių žaidynių dueto laukia dar vienos varžybos, paskui jie pradės kelionę į Paryžių.
