Danas Rapšys pirmą kartą karjeroje iškovojo pasaulio plaukimo čempionato 50 m baseine medalį. Antradienį Dohoje jis laimėjo sidabrą plaukdamas 200 m laisvu stiliumi. Tai rungtis, kurioje 2019 m. lietuvis tapo pasaulio čempionu, bet buvo diskvalifikuotas dėl formalumo starto procedūros metu. Nors pastarieji metai D. Rapšiui ilgame baseine nebuvo sėkmingi, jis sakė, kad visada savimi tikėjo.
Vakar pusfinalyje D. Rapšys parodė patį greičiausią laiką ir į finalą žengė būdamas favoritu – 4 takelyje.
Tačiau startas buvo sunkus. Po pirmų 50 metrų Danas buvo ketvirtas, po 100 metrų – ketvirtas, po 150 metrų – trečias.
Paskutinėje atkarpoje gerokai paspaudęs D. Rapšys vienu metu jau lyg ir lenkė korėjietį Sunwoo Hwangą, tačiau galiausiai šis 0,3 sek. buvo greitesnis.
Finale D. Rapšys plaukė per 1 min. 45,05 sek., kai pusfinalyje buvo finišavęs per 1:44,96 min. ir buvo vienintelis, atplaukęs greičiau nei per 1:45 min. Finale tai padarė čempionas iš Pietų Korėjos, finišavęs per 1:44,75 min.
Geriausias lietuvio karjeros rezultatas yra 1:44,38 min.
– Vakar po tavo pusfinalio aš dar sykį žiūrėjau tą nelemtą 2019 metų finalą, kai tapai čempionu, bet buvai diskvalifikuotas. Dabar pagaliau pavyko laimėti pasaulio čempionato medalį. Ar gali kažkaip palyginti šias patirtis? Kaip dabar jautiesi?
– Kai iškovoji aukso medalį 2019 m., neoficialiai, bet aš jį jau turiu širdy, tai dabar sidabras toks yra... kitoks. Bet vis tiek finalas yra finalas – viskas kitaip.
Kalbėjome su plaukikais, kad finale vis tiek bus kitaip nei pusfinalyje ar ryte. Mačiau, kad šalia, bet pabaigoje jaučiau, kad jau nelengva labai. Bet medalis yra medalis.
– Kas yra kitaip pusfinalyje?
– Vis tiek tos mintys, kad gali padaryti, yra. Stengiuosi būti su savimi, sugrįžti į save, viską apgalvoju, kitaip jaučiuosi, nes nebuvo rytinio plaukimo kaip vakar. Bandai pasižiūrėti per apšilimą, kaip jėgos atrodo. Bet tiesiog žinai, kad viskas, paskutinė rungtis – turi padaryti tai, ką gali ir viskas. Kito karto nebus.
– Turi daug medalių, bet kiek šis bus brangiausias?
– Aš sakau – širdyje vis tiek turiu tą auksą. Man gali duoti nors ir 15 medalių, bet širdyje aš žinau, kad buvau (čempionas). Smagu, sakykime, ir kitiems, pačiam irgi yra patikėjimas, kad galiu. Bet aš visada žinojau, kad galiu.
– Ar po tos 2019 m. istorijos startas dabar buvo labiau įtemptas?
– Dabar buvo įtemptesnis. Anąkart atėjau toks lyg į nieką – nieko nelaimėjęs. Dabar ateini ir žinai, ką gali plaukti, žinai, kad gali plaukti nei tos 3:44 min. Bet ne kiekvieną dieną. Buvo toks psichologinis plaukimas, svarbiausia, kad bent tiek išėjo, labai gera patirtis prieš olimpiadą.
– 2019 m. tu buvai favoritas dar prieš čempionatą, vienas lyderių pasaulyje. Pastarieji pora metų nebuvo itin sėkmingi (ilgame baseine) ir turbūt mažai, kas tikėjo, kad dar gali sugrįžti į šį lygį. Ar pats savimi tikėjai?
– Čia sportas. Vieną dieną nesuplauk – viskas, nebereikia. Krepšinyje neįmesk porą rungtynių, atrodo, viskas, gali daugiau nebemėtyti. Aš tai priimu kaip normalų dalyką sporte. Suplaukiau, ok, vadinasi, kovojo, viskas gerai. Rytoj nesuplauksi, kažkas nutiks – nebegali kovoti. Normalu, per tiek metų pripranti.
– Prieš startą trumpam buvai sustingęs lyg statula...
– Viskas labai greit buvo. Tik nusirengiau, apsišlaksčiau vandeniu, padėjau koją ir jau iškart... Net sakyčiau per greit. Reiškia, kad visi norėjo kuo greičiau paleisti kovą.
– Antra pusė buvo geresnė nei pirma. Ar dabar žinai, ko pritrūko iki korėjiečio?
– (žiūri į tarpinius laikus) Dabar visi plaukė po 6, reiškia norėjau, kovojau...
