„Tris dienas Birštone karaliaus jėgos trikovė“ – lapkričio mėnesį skelbė tiek Birštono savivaldybės oficiali interneto svetainė, tiek daugiau šio krašto žiniasklaidos ledinių. Šiaurės Europos jėgos trikovės čempionate dalyvavo kelių valstybių atletai, varžybos sulaukė ir vietos politikų dėmesio, nors Lietuvos jėgos trikovės federacijos teigimu – tai su sporto dvasia prasilenkiantis renginys, kuriame vienoje salėje telpa ir švarūs, ir dopingą vartojantys atletai.
Jėgos trikovė yra sporto šaka, kurioje sportininkai atlieka tris veiksmus – pritūpimą su štanga ant pečių, štangos trauką gulint ant suoliuko ir „mirties trauką“. Kiekvienam veiksmui atletai turi po tris bandymus, kai olimpinėje sunkiojoje atletikoje vėliau sumuojami visų trijų veiksmų geriausi rezultatai.
Pasaulyje jėgos trikovės sportą prižiūri tarptautinės jėgos trikovės federacija (IPF), Lietuvoje – Lietuvos jėgos trikovės federacija (LJTF).
IPF yra Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) pripažinta federacija, organizuojanti pasaulio žaidynes. IPF yra pasirašiusi ir pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) kodeksą, mat turi ambicijų kada nors tapti ir olimpine sporto šaka. Įdomu, kad jėgos trikovė (štangos traukos gulint ant suoliuko rungtis) yra paralimpinių žaidynių programoje jau nuo 1984 metų.
LJTF yra oficiali mūsų šalies federacija, atitinkanti sporto įstatymo sąlygas, gaunanti ir valstybinį finansavimą.
Vis dėlto, kaip ir ne vienoje neolimpinėje sporto šakoje, pasaulyje yra įsikūrusios ne viena ir ne dvi su IPF konkuruojančios organizacijos, rengiančios savo jėgos trikovės varžybas, kurių taisyklės gali kiek skirtis.
Viena tokių – „World Raw Powerlifting Federation“. Jos padalinys Lietuvoje veikia nuo 2018 metų.
Ryškus Rusijos šleifas
Tarptautinė trikovės federacija – taip vadinasi Deivido Kasulio 2018 m. įkurta organizacija, dar žinoma „WRPF Lietuva“ vardu.
„WRPF Lietuva – nepriklausoma organizacija, sukurta populiarinti jėgos sportą bei remti sportininkus, demonstruojančius aukštus rezultatus. Vienos iš svarbiausių federacijos vertybių – pozityvumas bei harmonija su visomis organizacijomis ir federacijomis bei aukšto lygio varžybų organizavimas. Federacija ypač didelį dėmesį skiria sportininkams, jų komfortui bei adekvačiam atlygiui už pademonstruotus rezultatus varžybose – vizitine kortele jau tampa išskirtinio kiekvienų varžybų dizaino medaliai bei trofėjai ir kokybiški, naudingi rėmėjų prizai“, – taip savo interneto svetainėje prisistato „WRPF Lietuva“.
Už viso to stovi tarptautinė organizacija „World Raw Powerlifting Federation“, kurią 2015 m. Maskvoje įkūrė Kirilas Saričevas.
Savo filialus WRPF turi kone visose svarbesnėse Europos valstybėse, taip pat ir Australijoje, JAV, Brazilijoje, Kinijoje ir t. t.
Anot „WRPF Lietuva“ prezidento D. Kasulio, lietuviška organizacija yra atsiribojusi nuo rusiškos ir jokių ryšių po karo pradžios nepalaiko.
„Iškilus konfliktui buvo didelė dilema, nes esame už Ukrainą, darėme paramos akcijas, dalį startinių mokesčių skyrėme Ukrainai. Užklausėme WRPF prezidento, koks jų požiūris į Ukrainą ir patį karą. Mes turime laiškus, kur mums sakė, kad jie yra prieš karą. Konflikto pirmų metų pabaigoje valdymas buvo perduotas į JAV, dėl to mes likome su ta federacija“, – LRT.lt aiškino D. Kasulis.
Anot jo, tarptautinės WRPF federacijos įkūrėjas ir prezidentas K. Saričevas pastaruoju metu ir pats gyvena JAV, tačiau organizacija viešai karo ir Rusijos smerkti negali, nes ne vienas jos darbuotojas gyvena Rusijoje ir už tai „būtų pasodintas į kalėjimą“.
„Be Rusijos dabar daugiausia WRPF veiklos ir varžybų vyksta Latvijoje, Lietuvoje, Ispanijoje, Anglijoje, Airijoje ir JAV. Lietuvoje mes neįsileidžiame ir sportininkų iš Rusijos bei Baltarusijos.
Esame išsipirkę teisę naudoti WRPF prekių ženklą, tačiau nuo karo pradžios nemokame jokio metinio ar mėnesinio mokesčio, neteikiam į Rusiją jokių ataskaitų ir panašiai. Vykdome veiklą pagal save, kuriame savo bendruomenę“, – bet kokių ryšių su rusiška WRPF dalimi kratėsi D. Kasulis, pridūręs, kad pats yra buvęs karys, turi kariaujančių draugų ukrainiečių.
Dopingas – ne problema
Lietuvoje ši organizacija 2022 ir 2023 m. organizavo Šiaurės Europos šalių čempionatą, kuris lapkričio viduryje vyko Birštone. Įdomu tai, kad WRPF varžybose gali dalyvauti ir tie sportininkai, kurie yra diskvalifikuoti dėl dopingo vartojimo ir neturi teisės varžytis profesionaliame sporte.
Birštono rajono savivaldybė LRT.lt teigė, kad rajono finansavimo WRPF varžyboms suteikta nebuvo, valstybinės paramos ši organizacija gauti negalėtų, nes neatitinka sporto įstatymo sąlygų. Viena jų būtent ir yra antidopingas.
Vis dėlto Lietuvos antidopingo agentūros vadovė R. Banytė sako, kad agentūra nieko tokioms organizacijoms ir sporto varžyboms, kuriose varžosi „nešvarūs“ atletai, padaryti negali.
„Valstybė ir savivaldybės galėtų neskirti tokioms varžyboms lėšų. Tai turbūt yra vienintelis dalykas. Taip, valstybinių pinigų gauti negali, bet savivaldybės skirti gali. Bet juk visi šie pinigai yra valstybiniai.
Bandome kalbėtis su savivaldybių atstovais, aiškinti tą situaciją. Aišku, žmonės, rėmėjai painiojasi, tai sukelia sumaištį. Rėmėjai tikrai nepuola aiškintis, kokia tai federacija: oficiali ir normali ar kažkokia alternatyvi“, – teigė R. Banytė, pripažįstanti, kad tokia organizacija prestižo sporto šakai visuomenėje neprideda.
Juolab kad jėgos trikovės sportas dopingo šleifą ir taip turi nemenką. Šiuo metu Lietuvos antidopingo agentūra dėl antidopingo taisyklių pažeidimo (draudžiamų medžiagų vartojimo arba atsisakymo teikti mėginį, kas prilyginama dopingo vartojimui) yra diskvalifikavusi 29 Lietuvos sportininkus. Net 8 iš jų yra jėgos trikovės sporto atstovai.
LJTF prezidentas Erlandas Petrauskas sako, kad tai jau nebėra daug: „Aš pasakysiu, kad skaičius nėra didelis, atvejų tikrai mažėja. Pirma, mus labai dažnai tikrina. Aš nežinau, ar yra kita sporto šaka, kurią tiek dažnai tikrintų. Mus ir kultūristus. Į kiekvieną čempionatą atvažiuoja ir paima po 5–6 mėginius. Vartojantys jau dabar supranta, kad neverta dalyvauti Lietuvos čempionate, nes šansas būti patikrintam yra didelis.
Taip jau yra, kad nuo senų laikų įsišaknijęs dopingas, tačiau labai bendradarbiaujame su antidopingo agentūra, vykdome švietėjišką programą. Tiesiog turi praeiti laiko, kad tie dalykai atsisijotų.“
Jam pritarė ir R. Banytė, pagyrusį E. Petrauską už jo bekompromisį požiūrį į dopingo problemą ir pastaraisiais metais gerėjančią situaciją.
Vis dėlto atrodo, kad ta situacija gali gerėti ir dėl to, kad dopingu susitepę arba jį vartoti norintys atletai turi alternatyvą – WRPF.
Pastarosios organizacijos varžybose dalyvauja šiuo metu Lietuvos antidopingo agentūros diskvalifikuotų sportininkų sąraše esantis Tomas Drevnickis, kuris į sportą grįžti galės 2024 rugsėjo 3 d., taip pat Andrius Naglius, kurio diskvalifikacija baigėsi ką tik – gruodžio 8-ąją.
E. Petrauską piktina tai, kad WRPF veikla meta dėmę ant jėgos trikovės atletų, o jų prisistatymas gali painioti tiek rėmėjus, tiek oficialius asmenis.
„Ne vienas tos federacijos vadovas, varžybų dalyviai anksčiau karjeroje yra buvę diskvalifikuoti dėl dopingo. Tarptautinės jėgos trikovės federacijos veikloje jie dalyvauti negalėtų. Lietuvoje apie 2016–2017 m. mūsų sportą antidopingas pradėjo tikrinti vis aktyviau, atsirado daug pažeidinėjančių taisykles. Kai jiems atsirado galimybė toliau dalyvauti varžybose – pradėjo pereidinėti į tą federaciją.
Konkurencijos nėra, bet aš visada sportininkams sakau, kad jie turi pasirinkimą. Yra už švarų sportą – dalyvauja pas mus. Nori varžytis be taisyklių, vartoti dopingą – yra kelias į WRPF“, – LRT.lt teigė LJTF prezidentas E. Petrauskas.
Anot pašnekovo, jam nepriimtina, kad WRPF sportininkai dažnai po varžybų būna pagerbiami savivaldybių lygmens politikų kaip rimti sportininkai, jiems gali būti dėkojama, jie pristatomi kaip sportininkų pavyzdžiai.
Nori vartoti – tavo reikalas
Apie tai, kad reikia sukurti žaidynes, kuriose galėtų dalyvauti bet kokiais būdais pergalių siekiantys sportininkai, bene dažniausiai girdisi iš tos pačios Rusijos. Šalies, kurios profesionalus sportas jau dešimt metų gniuždomas dopingo dėmių, net valstybinio sukčiavimo skandalo, sportininkų pašalinimų iš olimpinių žaidynių, daugybės medalių netekimo jau po laiko.
Atrodo, kad bent jau WRPF veikloje panašus principas ir galioja. „WRPF Lietuva“ prezidentas D. Kasulis apie varžymąsi su dopingu kalba kaip apie visiškai natūralų dalyką.
„Mes į tai nežiūrime, nes neturime sutarties su WADA. Pagal tarptautines taisykles yra du divizionai: netikrinamų sportininkų ir tikrinamų. Grubiai, antri metai ieškome laboratorijos, kad galėtume sudaryti sutartį ir įkurti divizioną, kuriame sportininkai būtų tikrinami.
Kodėl? Paimkime LJTF, kur ne vienose varžybose yra buvę, kad atvykus antidopingui iš 130 dalyvių lieka 50. Taip būdavo ir mums dalyvaujant, žymūs sportininkai suspenduojami ir pan. Realiai, šiame sporte visi vartoja, tai yra vieša paslaptis, bet visi tyli ir traktuoja, kad viskas švaru. Kad to nebūtų, turime du divizionus“, – teigė D. Kasulis.
Vyras sako, kad WRPF varžybos yra kur kas aukštesnio lygio nei LJTF, jų sportininkai yra kur kas stipresni ir pajėgesni, o įkūrus divizioną, kuriame būtų vykdoma dopingo kontrolė, dar daugiau atletų pereis į WRPF pusę.
„Mūsų organizacijoje yra kiek kitokios taisyklės ir manau, kad mes darome aukštesnio lygio varžybas. Mes turime atitinkamą požiūrį į sportininkus: varžybos turi vykti ne aktų salėse ar pan., o arenose, turime specialius prizus ir apdovanojimus, o ne medalius po 60 centų ir pan. Darome turnyrus ir su piniginiais prizais. Aš tik sakau, ką kalba dalyviai. Mūsų lygis – lyg profesionalų, jų lygis – daugiau jaunimas, veteranai ir panašiai. Bent jau Lietuvoje kuriame bendruomenę, visi vieni kitus pažįsta, varžybose jaučiasi kaip namuose“, – teigė D. Kasulis.
Anot jo, šiose varžybose dalyvaujantys sportininkai puikiai žino, kad šalia jų gali būti ir atletai, kurie nėra švarūs. Vis dėlto WRPF reklamose apie tai nekalbama. Lietuviškosios federacijos interneto svetainėje nėra rašoma, kad WRPF veikloje nevykdoma dopingo kontrolė, kad varžybose dalyvauja už antidopingo pažeidimus diskvalifikuoti asmenys. Tai nerašoma ir informaciniuose pranešimuose.
„Tikrai yra tokių, kurie nieko nevartoja 100 procentų. Yra tokių, kurie vartoja. Dėl to ir siekiame turėti atskirus divizionus. Faktas, kad dopingas nėra stebuklingas eliksyras, kuris iškart tave padaro stipresnį. Pats žinau sportininkų, kurie nieko nevartoja ir yra stipresni už vartojančius. Nemokėdamas vartoti labiau sau pakenksi, nei gausi naudos“, – teigė D. Kasulis.
