„Taip, kaip plaukikai negali pasiruošti varžyboms neturėdami baseino, taip ir gimnastai negali be šiam sportui pritaikytos salės“, – sako legendinė Lietuvos gimnastė Dalia Kutkaitė. Pasak jos, jaunieji gimnastai Vilniuje šiuo metu neturi kur normaliai sportuoti, nes vis nepavyksta laimėti tinkamos salės nuomos konkurso. Konkurso vykdytojai teigia, kad visiems klubams sąlygos vienodos.
„Šiuo metu savo akademijoje turiu 60-ies vaikų, kurie yra priversti laukti, nes tiesiog neturime pakankamai vietos visiems, sąrašą. Vaikų tėveliai sako, kad yra pasiruošę laukti, tačiau ta našta tikrai slegia. Tu žinai, kad daug vaikučių negali pildyti savo svajonių. Kai ateina šeima ir tu jai pasakai, kad neturime vietos, o maža mergaitė netrukus apsipila ašaromis, kyla labai sunkus ir nemalonus jausmas. Galiausiai nusiteiki to nepalikti už durų ir kovoti dėl vaikų“, – LRT.lt pasakoja 58-erių D. Kutkaitė.
Grįžo į Lietuvą drąsaus iššūkio
Nuo pat mažens meninės gimnastikos ritmu gyvenusi D. Kutkaitė būtent šioje sporto šakoje atrado save ir pasinėrė į itin sunkią, tačiau kartu ir palaimą suteikusią kelionę. Būdama vos 15-os metų 1980 m. ji jau tapo sporto meistre, o dar po dvejų metų iškovojo absoliučios Europos čempionės titulą. Nors profesionalės karjera 1985 m. buvo baigta, legendinė sportininkė sako, kad tuo metu gimnastika buvo ypač jauna sporto šaka, o būnant 20-ies ką nors laimėti buvo tikrai sunku.
Vis dėlto D. Kutkaitė spėjo palikti be galo ryškią žymę Lietuvos sporto istorijoje, kuriai apdulkėti dabar neleidžia aktyvus darbas su vaikais. Baigusi karjerą gimnastė ilgai gyveno ir dirbo Ispanijoje, galiausiai 2014 m. grįžo į gimtinę. Grįžo su tikslu – kelti meninės gimnastikos lygį ir auginti ateities čempionus. D. Kutkaitė pastarųjų 9-erių gyvenimo metų laikotarpį vadina drąsiu iššūkiu.
„Tai yra drąsus iššūkis. Iki sugrįžimo į Lietuvą dirbau Ispanijos meninės gimnastikos federacijoje. Visai kita šalis, kiti įpročiai, daug geriau išvystyta sporto struktūra. Atvažiavau su tokiomis idėjomis, kurios man atrodė tikrai gana paprastos ir pakeliamos, bet vėliau paaiškėjo, kad čia viskas yra ne taip, kaip man atrodė. Bėgant laikui supratau, kad tikrai nelengva viską įgyvendinti. Labiausiai supratau tai, kad vien su entuziazmu toli nenueisi.
Be jo, reikia labai daug ko: valstybės struktūrų, didesnio palaikymo aukšto meistriškumo sportui, elementarių sportavimo sąlygų ir daug kitų pakeitimų, pradedant nuo pat viršaus. Mes esame tik sraigtelis visame mechanizme. Treneris turi savo svajonių, tikslų, gražių norų, bet tik tuo išgyventi, deja, negali“, – sako ji.
Pasak D. Kutkaitės, Lietuvoje dideliu noru ir matomu potencialu meninėje gimnastikoje spinduliuoja tikrai nemažai vaikų, į juos didžiuosiuose čempionatuose dėmesį atkreipia ir kitų šalių treneriai.
„Paskutiniame 2023 m. Europos čempionate Baku (Azerbaidžane) nemažai trenerių priėjo prie mūsų ir sakė: „Iš kur jūs surenkate tiek daug gabių vaikų? Kai pradėjote apšilimą, mes visi atsisukome ir galvojome, kokios tai šalies komanda.“ Žinoma, mes tikrai negalime pasiruošti taip, kaip norime, nes visur yra stogas. Tai salių trūksta, tai elementarių galimybių patekti į jas tiesiog neturime“, – dėsto D. Kutkaitė.
Visi procesai sustoja, nes nėra tinkamos salės
Paklausta, kokia yra pagrindinė priežastis, neleidžianti meninės gimnastikos treneriams ramiai užmigti, o jaunoms gimnastėms tobulėti, sporto meistrė pirštu beda į sistemos spragas ir tinkamų salių trūkumą. Tai, anot jos, beveik tas pats, kaip iš plaukikų atimti baseiną.
„Nėra pastovumo. Labiausiai jo trūksta kalbant apie sporto sales. Kaip plaukikai negali pasiruošti varžyboms neturėdami baseino, taip ir gimnastai negali be šiam sportui pritaikytos salės. Įsivaizduokite, ką reikštų duoti plaukikui tokį pasiūlymą: kiek tik nori treniruokis salėje, bet baseino neturėsi. Lygiai taip pat su gimnastika, nes ne visos salės yra pritaikytos. Mums reikalingas tam tikras lubų aukštis, erdvė ir panašiai.
Dabar sporto salės Vilniuje yra suteikiamos tik su tam tikru tęstinumu. Vadinasi, jeigu per pirmą konkursą tų salių negavai, tai labai mažai vilties, kad apskritai ką nors būtino gausi. Sportuoti norinčių mergaičių yra labai daug. Kiekvienais metais galvoji, kaip sudėlioti grupes, kad treneriai galėtų kokybiškai dirbti, bet galiausiai pamatai, kad tiesiog nebetelpi ant kilimo, kad galimybės plėstis ir tobulėti tau yra atimamos tiesiogine ta žodžio prasme.
Tai yra skausmingiausia tema, nes grįžęs namo tu nežinai, kas bus rytoj: turėsi kur sportuoti, ar ne. Kasdien gaunu tėvų skambučius ir laiškus, į kuriuos tenka atsakyti neigiamai. Įsivaizduokite, netgi tie vaikai, kurie daug metų treniravosi, dabar nebegali to tęsti, nes tiesiog nėra kur sportuoti. Ši našta didelė, labai sunki“, – neslėpdama nusivylimo pasakoja D. Kutkaitė.
Sporto salių konkursai, kuriuos laimėjus galima gauti vietą treniruotėms Vilniuje, vyksta VšĮ „Active Vilnius“ sistemoje. Platformos kūrėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Būtent „Active Vilnius“ tinklalapyje paraiškas reikiamoms patalpoms gauti pildo ir VšĮ Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademija.
„Kiekvienais metais vyksta išankstinis konkursas neformaliam vaikų švietimui ir formalųjį švietimą papildančiam ugdymui. Jame dalyvauti gali ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Kiekvienas nuomininkas prisijungia prie savo profilio, užpildo anketą ir renkasi jam reikalingas datas ir laikus. Dažniausiai renkamasi visiems metams. Po kelių savaičių būna skelbiami nugalėtojai, o jų balus apskaičiuoja pati sistema. Paskui nuomininkas jau gali naudotis patalpomis“, – sako „Active Vilnius“ sistemos specialistė Uršulė Miknevičiūtė.
Anot jos, tokia atrankos sistema atsižvelgia į įstaigų prioritetus ir joms suteikia tokias sales, kokios labiausiai tinka ir atitinka švietimo įstaigų poreikius.
„Švietimo įstaigos turi užpildyti ir parašyti užsiėmimų poreikį, kokia sporto šaka ten turi būti vystoma. Nuomininkas dalyvauja konkurse, pažymi savo sporto šaką ir gauna jai reikiamą patalpą. Tarkime, jeigu mokykla būna parašiusi, kad jos užsiėmimų poreikis yra krepšinis, tai tas nuomininkas, vykdantis krepšinio būrelį, automatiškai gaus didesnį balą ir pretenduos į tą salę. Taip pat svarbus ir preliminarus dalyvaujančių vaikų skaičius“, – priduria ji.
Gimnastai mato išskiriamus prioritetus, o „Active Vilnius“ sako, kad visų šansai lygūs
Vis dėlto D. Kutkaitė sako, kad dabar veikianti sistema nesudaro lygių ir teisingų sąlygų visiems konkursų dalyviams, o dalis galutinių rezultatų atrodo nelogiški.
„Negalėčiau durti pirštu ir sakyti, kad kaltas yra tas ir tas. Be abejo, norisi tikėti, kad yra dirbama, galvojama, kaip viską gerinti. Puikiai suprantu, kad visos sporto šakos turi teisę egzistuoti, tačiau kai kurie sprendimai atrodo net juokingai.
Prie Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos buvo statomas priestatas, todėl visi džiaugėmės ir tikėjome, kad tai bus meninei gimnastikai pritaikyta vieta ir problema Vilniuje bus išspręsta. Deja, išėjo viskas atvirkščiai. Salė yra, ji tam pritaikyta, tačiau mes į ją patekti taip ir negalime, ten treniruojasi kitų sporto šakų atstovai. Niekam ne paslaptis, kad Vilniaus miesto sporto centras, kuris irgi priklauso savivaldybei, yra lygiai toks pat VšĮ, kaip ir mes. Nepaisant to, mes matome ir jaučiame, kad prioritetas ir pirmoji bei svarbiausia vieta labai dažnai yra skiriama tik sporto centrui, o toliau viskas, kas liko, konkurso būdu dalinama kitiems“, – kritiškai į esamą sistemą žvelgia D. Kutkaitė.
Vilniaus miesto savivaldybės Sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjas Edvinas Eimontas išskiria, kad savivaldybė yra gavusi D. Kutkaitės užklausimą dėl sportavimo vietos, bet pabrėžia, kad salių Meninės gimnastikos akademija šiemet gavo daugiau, o netelpama dėl sparčiai augančio sportuojančių vaikų skaičiaus.
„Gavome D. Kutkaitės akademijos užklausimą ir paruošėme atsakymą. Mes žiūrėjome, kaip jiems sekasi. Ką mes matome, pagal mūsų duomenis „Active Vilnius“ sistemoje, problema nėra tai, kad jie negauna salių, jie kaip tik šiemet gavo daugiau salių nei pernai. Čia ne ta problema, o tai, kad jie gerai dirba ir jų paklausa, norinčių pas juos sportuoti vaikų skaičius sparčiai didėja.
Be abejo, tam reikia daugiau infrastruktūros, o jos yra tiek, kiek yra. Jie konkuruoja su kitomis sporto šakomis ir paprasčiausiai tiek, kiek jie galėtų teikti paslaugų, nėra galimybių tą daryti. Šiaip infrastruktūros prasme jie šiemet „Active Vilnius“ sistemoje turi daugiau salių nei pernai“, – sako E. Eimontas.
Paklausta, ar galėjo susidaryti tokia situacija, kad būtent Vilniaus sporto centras gauna daugiausia sporto salių, o kitos įstaigos paliekamos nuošalyje, U. Miknevičiūtė teigė, kad tokios situacijos nebūta.
„Neteko pastebėti, kad gautų daugiau. Visokie klubai – ir krepšinio, ir futbolo, ir kiti gauna vietų. Tikrai, kad jis (red. Vilniaus sporto centras) gautų daugiau vietų, neteko pastebėti ir nemanau“, – sako U. Miknevičiūtė.
Pasak „Active Vilnius“ sistemos specialistės, jeigu sporto įstaiga pirmame konkurse negauna norimos vietos, tai ji visuomet gali dalyvauti antrame konkurse, aukcionuose, nes situacijų, kai kas nors iškart negauna sportavimo vietos, pasitaiko.
„Na taip, tai yra suprantama situacija. Dėl to mes po pagrindinio konkurso visuomet stengiamės užtikrinti, kad būtų ir papildomas konkursas. Stengiamės, kad visi, kurie liko basi po pirmo konkurso, bandytų ir dalyvautų antrame ir užsitikrintų vietą savo vykdomai veiklai. Taip pat mes tikriname ir stebime įstaigas, ar jos laikosi tvarkos aprašo. Tikrai stebime, daug įstaigų reikia sužiūrėti. Stengiamės, kad visi gautų patalpų“, – sako U. Miknevičiūtė.
Nepaisant to, buvusi profesionali gimnastė D. Kutkaitė pastebi, kad jeigu negavai vietos per pirmą konkursą, liksi basas ir vėliau, nors daliai sporto šakų tiktų bet kokia salė, o gimnastams treniruotis bet kur neišeina.
„Visgi esmė ta, kad nebelieka nieko, ką dalintis. Ką konkursuoti, kai salės jau išdalintos? Juokingas tas konkurso laimėjimas – atsidarai sistemą ir pamatai, kad laimėjai 45 min. salėje. Tai dabar dėl tų 45 min. aš turiu liepti tėvams vežti vaikus į treniruotę iš kito Vilniaus krašto, kad spėtume tik išvynioti ir suvynioti kilimą? Vis dėlto aš manau, kad prie kiekvienos sistemos sėdi žmonės ir galbūt ten ne visuomet viskas yra taip skaidru, kaip gali pasirodyti. Kitoms sporto šakoms tiktų ir kitos mokyklos, kitokios salės, o ne tokia, kurioje galėtų sportuoti gimnastai. Aš čia kalbu būtent apie tos vienos mokyklos atvejį, kuris tikrai galėtų būti išspręstas“, – dėsto ji.
„Tenka išgyventi ir tiesiogiai matyti dūžtančias vaikų svajones“
D. Kutkaitė akcentuoja, kad būtent dėl to, kad Vilniuje nebuvo pastovios treniruočių vietos, ji su auklėtiniais buvo priversta vykti į Druskininkus ir ten šiemet ruoštis svarbiausiam startui. Jos teigimu, nuolat pralaimimi konkursai dėl reikiamos ir tinkamos salės leidžia pagalvoti, kad sistema turi spragų ir todėl gali tapti tendencingo sukčiavimo įrankiu.
„Aš nenoriu ko nors konkrečiai teisti, aš tik noriu kalbėti garsiai, kad tokia sistema gali būti problema, ji gali turėti spragų, dėl kurių kenčia tam tikros sporto šakos ir jauni sportininkai. Nesinorėtų, kad ta sistema taptų tendencingo sukčiavimo vystymo įrankiu“, – teigia Europos čempionė.
Visgi „Active Vilnius“ sistemos specialistė U. Miknevičiūtė pabrėžia, kad konkurso dalyvių sąžiningumas yra nuolatos tikrinamas, o paraiškų vertinimas vykdomas pagal numatytą balų sistemą, kuri vienodai galioja visiems.
„Kiekvienas dalyvis turi sąžiningai užpildyti informaciją. Jeigu yra neteisinga informacija, tai dalyviai gali būti šalinami iš sistemos. Norime visada užtikrinti kokybę. Jeigu gauname informacijos, kad kas nors buvo užpildyta neteisingai, stengiamės susisiekti su įstaiga ir viską sužiūrėti.
Yra vertinimo kriterijai ir viskas vyksta pagal juos. Balas gaunamas už neformalaus vaikų švietimo veiklą, už užsiėmimą lankančių vaikų skaičių, už racionalų sporto salių naudojimą ir esamą poreikį. Sistema viską apskaičiuoja automatiškai ir nustato nugalėtojus“, – sako U. Miknevičiūtė.
Apie sistemišką salių paskyrimą ir bandymą sujungti jose esančias sportavimo galimybes su skirtingų sporto šakų poreikiais kalba ir E. Eimontas.
„Kiekviena salė, kuri yra įvedama į „Active Vilnius“ sistemą, turi aprašymą, kokioms sporto šakoms yra pritaikoma. Tai sporto šakai, kuri pagal savo infrastruktūrą ir prieinamumą turi mažiau galimybių, konkurse duodami didesni balai, kad būtų gaunama tinkamesnė salė. Reikia nepamiršti, kad mokyklos pasirinkimas taip pat svarbus, jeigu ji nustato kriterijus, kokioms sporto šakoms suteikia prioritetą.
Negalime sakyti, kad mokykla nieko nesprendžia, koks yra jų interesas, poreikis jų bendruomenei. „Active Vilnius“ konkurso sąlygos ir bando sudėlioti viską taip, kad būtų tenkinami dalyvių interesai. Kai kur laimi konkursą, kai kur ne. Čia taip yra. Kokių nors kitokių poveikio priemonių daryti negalime, nes pagal valstybės įstatymus turime organizuoti konkursą, tą ir darome“, – dėsto jis.
Visgi gimnastų sportavimo sąlygomis ir salių trūkumu nusivylusi D. Kutkaitė pabrėžia, kad lakstant iš vienos sporto salės į kitą labiausiai liūdna dėl vaikų, kurių meninės gimnastikos svajonės šiuo metu dūžta tiesiai prieš akis.
„Galima būtų sakyti, kad šiuo metu netgi tenka išgyventi ir tiesiogiai matyti dūžtančias vaikų svajones. Net ir tos mergaitės, kurios sportuoja nuo ketverių metų, turi aukštus pasiekimus ir jau atstovavo Lietuvai, yra ribojamos, suvaržomas akivaizdus jų potencialas. Kol kas situacija labai liūdna, kelianti daug klausimų, bet reikia ir norisi tikėtis, kad ateityje ji pagerės“, – apibendrino D. Kutkaitė.
