Nepasiekiama ir neįgyvendinama – būtent taip kažkada atrodė dviejų pusbrolių kovotojų Anvaro ir Daigaro Kosparovičių svajonė atstovauti Lietuvai ir romų tautybės žmonėms pasaulio čempionate. Atrodė, nes būtąjį laiką dabar keičia būsimasis – talentingų vaikinų svajonė taps kūnu ir išsipildys jau šią vasarą.
„Kai pirmą kartą atėjau į kovinio sporto treniruotę, nebuvau toks geras žmogus. Kartu su draugais buvome tokie chuliganai. Kuomet pradėjau sportuoti, supratau, kokios yra tikros vertybės, kas yra svarbu bei gera. Būtent treneris mums davė be galo daug svarbių pamokų, paaiškino ir patarė, ko nedaryti ir kaip elgtis, norint būti geru žmogumi“, – pasakoja Lietuvos iki 16-os metų MMA (mišrių kovos menų) čempionas A. Kosparovičius.
Interviu trumpai
- „Padėk Pritapti“ organizacijos surengtos akcijos metu žmonės iš viso paaukojo tokią sumą pinigų, kuri įgyvendins dviejų romų tautybės kovotojų svajonę – dalyvavimą pasaulio čempionate.
- Mišrių kovos menų atstovas 14-metis Anvaras Kosparovičius interviu metu pasakoja, kaip sportas pakeitė jo gyvenimą, kokias galimybes ir džiaugsmą suteikė.
- Pasak jaunuolio, romų bendruomenės situacija Lietuvoje yra vis geresnė, o žmonės supranta, kad romai nėra vien tik blogi žmonės.
- „Man labai svarbu, kad apie mus galvotų kaip apie gerus žmones. Svarbiausia, kad asmuo būtų geros širdies, norėtų padėti kitiems, tuomet ir į jį žiūrės teigiamai“, – sako A. Kosparovičius.
- „Nesvarbu, koks tavo sudėjimas, tu aukštas ar žemas, su nuotaika ar be nuotaikos, sugebi ar nesugebi kažką tai atlikti – jeigu turi tikslą, tai visada viską ir pasieksi. Sportas suvienija mus visus, mes visi tampame draugais“, – pasakoja sportininko treneris.
Į Dubajuje rugpjūčio 2–5 dienomis vyksiantį pasaulio jaunimo MMA čempionatą romų tautybės kovotojai patys išvykti niekaip nebūtų galėję – neperšokamu barjeru tapo pinigų trūkumas, sunki finansinė padėtis šeimoje. Visgi svajonei išsipildyti leido socialinę atskirtį mažinanti, toleranciją ir pažeidžiamų grupių integraciją skatinanti organizacija „Padėk Pritapti“.
Dienos centras, kuriame lankosi ir A. Kosparovičius bei D. Kosparovičius, dar gegužę paskelbė akciją, kurios metu surinko visą į planetos pirmenybes Dubajuje vykti reikiamą sumą (3311 Eur). Taigi, būtent žmonių gerumas ir paaukoti pinigai tapo raktu, atvėrusiu taip neįveikiamai atrodžiusias duris.
„Išsvajotam čempionatui surinkome 3311 Eur, už kuriuos nupirksime lėktuvo bilietus, apmokėsime dalyvių kelialapius ir skirsime šiek tiek dienpinigių. Nieko nelaukdami jau pildome registracijos formas ir dėkojame kiekvienai (-am) prisidėjusiai (-iam)“, – birželio 7 dieną feisbuke rašė „Padėk Pritapti“ organizacija.
Uoliai kol kas svarbiausiam savo gyvenimo startui besiruošiantis 14-metis A. Kosparovičius ir jo treneris Valdemaras Stančaitis sutiko su LRT.lt pasidalyti savo mintimis apie laukiantį čempionatą, sporto svarbą ir pagalbą finansiškai prasčiau gyvenantiems žmonės bei romų tautybės asmenų padėtį Lietuvoje.
„Svarbiausia, kad žmogus būtų geros širdies“
Nors A. Kosparovičius kovinio sporto treniruotes lanko dar kiek mažiau nei dvejus metus, jo pasiekimai patys kalba apie vaikino viduje slypintį potencialą. 14-metis jau tapo Lietuvos iki 16-os metų MMA čempionu, triumfavo ne viename tarptautiniame jaunimo turnyre. Pasak jo, treniruotės suteikia daug adrenalino, o pats sportas yra visas gyvenimas.
„Mano brolis kažkada sportavo ir kai žiūrėdavau į jį, man viskas patikdavo. Kai ateinu į sporto salę, man viskas labai patinka, nes kartu sportuoja visa komanda ir visi nariai noriai tą daro. Visas sportavimas man suteikia daug adrenalino, daug laimės ir tikėjimo, kad galima kažką laimėti varžybose. Sportas yra mano gyvenimo dalis. Jeigu man pasakytų, kad aš nebegaliu sportuoti, tai būtų tikrai negerai. Aš taip negalėčiau“, – sako kovotojas.
Vaikino teigimu, didžiausiu motyvacijos šaltiniu šiuo metu tampa ir šeima, ir treneris, kuris visuomet atranda tinkamus žodžius ir paaiškina, kaip reikia elgtis ne tik sporto salėje, bet ir kasdieniame gyvenime.
„Bene pagrindinis motyvacijos šaltinis dabar yra treneris. Taip pat motyvuoja brolis, komandos draugai, kurie dirba kartu ir nori laimėti varžybose. Motyvacija manyje atsiranda ir todėl, kad aš pats noriu pasiekti savo tikslų“, – pasakoja A. Kosparovičius.
Pasaulio jaunimo MMA čempionatas – didžiausias iššūkis vaikino gyvenime, todėl ruošimasis jam pareikalauja labai daug jėgų, o treniruotis tenka ne tik sporto salėje, bet ir lauke, kartu su draugais laisvalaikiu.
„Dabar mes labai daug treniruojamės ir netgi važinėjame į kitus sporto klubus, kurie mus priima. Sportuojame ne tik salėje, bet ir lauke. Su broliais ir draugais sportuojame ir laisvu laiku. Ruošiamės... Ruošiamės labai daug“, – sunkių treniruočių procesu dalijasi 14-metis.
Vaikinas taip pat prisiminė, kad anksčiau treneris buvo užsiminęs apie vykstantį pasaulio čempionatą, tačiau tuomet visas didesnes viltis jame sudalyvauti šalin nuvijo faktas, kad tam reikia daug pinigų, kurių tiesiog nebuvo. Prisiminęs akimirką, kai sužinojo, kad paskelbtos akcijos metu buvo surinkta reikiama pinigų suma, sportininkas pabrėžė, kad pasijautė labai laimingas ir dėkingas, nes svajonė visgi galės išsipildyti.
„Kai sužinojau, kad mums jau yra surinkti pinigai ir mes galėsime išvykti į pasaulio čempionatą, jaučiausi be galo gerai. Kažkada treneris buvo sakęs, kad reikia nemažai pinigų, o mes jų tikrai neturėjome. Būtent dėl to galvoje ir sukosi tokios mintys, kad nevažiuosime. Tai buvo mano svajonė, kuri visgi išsipildys. Dėl to esu be galo laimingas ir dėkingas“, – šypsodamasis kalba A. Kosparovičius.
Netrukus kalbas apie sportą ir begalinę meilę jam pakeitė rimtesnė tema – romų tautybės žmonių situacija Lietuvoje. Pasak sportininko, nors anksčiau romai ir buvo siejami vien tik su nusikaltimais, kriminalais ir kitais negerais dalykais, tai dabar tas požiūris jau kinta į gerąją pusę.
„Dabar Lietuvoje jau pradedama suprasti, kad yra ir labai gerų romų tautybės žmonių. Jau suprantama, kad mes atkakliai treniruojamės, važinėjame į varžybas, turime daug veiklų ir, pavyzdžiui, nepardavinėjame jokių narkotikų ir panašiai. Žmonės jau žino, kad romai nėra tik blogi, tik nusikaltėliai, o daro ir labai daug gražių bei gerų dalykų“, – jautriai pasakoja 14-metis.
A. Kosparovičius taip pat akcentavo, kad jam yra be galo svarbu, kad lietuviai apie romų tautybės žmones galvotų teigiamai ir priimtų juos kasdieniame gyvenime. Jo teigimu, svarbiausia būti geros širdies, nes tuomet ir aplinkiniai į tave žiūrės teigiamai. Pozityvų paveikslą apie romų bendruomenę A. Kosparovičius su savo draugais ir bando nupiešti pasitelkdami būtent sporto suteikiamas galimybes.
„Man labai svarbu, kad apie mus galvotų kaip apie gerus žmones. Svarbiausia, kad asmuo būtų geros širdies, norėtų padėti kitiems, tuomet ir į jį žiūrės teigiamai. Aš puikiai suprantu, kad negalima vogti, muštis ir kitaip negerai elgtis. Nereikia tokiu būti bei taip daryti, o reikia būti geru, maloniu žmogumi, kad aplinkiniai tai pastebėtų.
Reikia parodyti save iš gerosios pusės, elgtis gražiai, tuomet aplinkiniai supras, kad ne visi romų tautybės žmonės yra tik blogi ir nusikaltėliai“, – teigia vaikinas.
Galiausiai jaunuolis apibendrino, kad sportas ne tik pakeitė jo gyvenimą, bet šiuo metu teikia didžiausią laimę ir viltį. Netrukus Lietuvai ir romų tautai pasaulio čempionate atstovausiantis atletas viliasi, kad sportinė karjera tęsis dar ilgai, o jai pasibaigus gerąsias pamokas bus galima perduoti ir savo vaikams.
„Man laimė yra sportas ir sportavimas. Na, pinigai nėra tokie svarbūs, bet jų kažkada bus. Visa šeima man sako eiti, sportuoti, važiuoti į varžybas ir taip siekti tos laimės, kurios dalį sudaro ir šeimos palaikymas.
Aš noriu dar daugiau sportuoti, pasiekti kuo aukštesnius rezultatus. Tikiuosi treniruotes lankyti dar ilgą laiką. Kai jau turėsiu savo šeimą, norėsiu jai papasakoti, kaip viskas vyko, ką išmokau ir ko pasiekiau“, – sako jaunasis kovotojas A. Kosparovičius.
„Sportuodami mes visi tampame draugais“
Kaip ir bet kokiame kitame sporte, taip ir kovos menuose, be galo didelį vaidmenį sportininkų kasdienybėje vaidina treneriai, neretai tampantys gerais draugais, prilygstantys šeimos nariams. Būtent tokį artimą ryšį su savo auklėtiniais užmegzti bando ir pusbrolių Kosparovičių treneris Valdemaras Stančaitis.
„Aš savo auklėtiniams esu kaip draugas, kaip tam tikras tėvas. Su jais bendrauju visokiausiomis temomis, diskutuojame įvairiausiais klausimais. Žinoma, būna visko... Ko tik paklausia, tą ir patariu. Papasakoju dalykų ir iš „juodo“ gyvenimo pusės, ir iš sportininkų perspektyvos. Pateikiu palyginimų ir sakau, kad galite pasirinkti, kokioje pusėje būti“, – teigia 41-erių treneris.
Kartu su dviem savo auklėtiniais į planetos pirmenybes Dubajuje vyksiantis V. Stančaitis šiuos du kovotojus apibūdina kaip itin perspektyvius ir norinčius parodyti, kad romų tautybės žmonės gali būti siejami ne tik su nusikaltimais. Pasak jo, dėl didelės jaunuolių motyvacijos kiti treneriai į auklėtinius jau žvelgia su pagarba ir kviečia sportuoti pas save.
„Perspektyvūs. Jie yra labai motyvuoti, stengiasi, nori išsiskirti iš romų tautybės žmonių. Jie tarsi nori parodyti, kad šie žmonės gali būti siejami ne vien tik su nusikaltimais, bet kad gali būti ir kitokie. Apie juos galima daug ką pasakyti gero. Svarbiausia, kad ateityje jie nenueitų kokiais nors šunkeliais“, – kalba 15 metų kovos menus treniruojantis V. Stančaitis.
Nors su A. ir D. Kosparovičiais treneris dirba kiek mažiau nei dvejus metus, jo teigimu, vaikinai jau spėjo pakankamai pasikeisti. Labiausiai džiugina faktas, kad pokyčiai įvyko į gerąją pusę, o sportas dabar suvokiamas nebe tik kaip hobis ar pramoga, o labiau galimas pragyvenimo šaltinis.
„Jie tapo kur kas labiau atsakingesni už savo poelgius, jie sportuodami subrendo. Iš pradžių buvo vaikiški, nerūpestingi, į viską žvelgdavo su juoku, bet vėliau jie pamatė, kad yra perspektyvų. Jie tarsi suprato, kad ateityje iš to galima užsidirbti pinigų. Dabar jie stengiasi gyvenime kažką pasiekti, turėti savo ne nusikaltimo būdu. Vaikinai suprato, kad sportas gali tapti jų gyvenimo duona“, – sako treneris.
Ne veltui yra sakoma, kad būtent sportas geba peržengti visas bėdas, sunkumus ir iššūkius. Jis ne tik motyvuoja siekti užsibrėžtų tikslų, bet ir leidžia atitrūkti nuo kasdienybės, nors ir laikinai, pajusti laisvę.
Tokioms mintims pritaria ir ne vienerius metus su jaunais žmonėmis dirbantis V. Stančaitis. Pasak jo, sportas yra visų, o sudėtingesnėmis sąlygomis gyvenantiems žmonėms jis gali tapti pagalbos įrankiu.
„Šiems dviem vaikinams sportas tikrai gali tapti įrankiu. Jiems mokslai galbūt ne taip gerai sekasi, nors, žinoma, jie stengiasi. Jie galvoja, kad sporte gali save labiau realizuoti ir pasiekti geresnių rezultatų. Vaikinai stengiasi sportu užsiimti jau ne tik kaip hobiu, bet ir kaip darbu.
Tiesa, sportas gali padėti bet kokiam žmogui. Jis padeda ir fiziškai, ir dvasiškai. Sportuodamas tu pabėgi nuo savo problemų, nuo rūpesčių ir susikoncentruoji tik į sportą, kad ir koks jis bebūtų. Tuomet tu išsikrauni tiek fiziškai, tiek morališkai, ir grįžęs prie problemų pamatai jas visiškai kitaip. Jeigu ji atrodė labai didelė, tai pasportavęs pamatai, kad tai išvis nėra jokia problema“, – be jokių dvejonių pasakoja treneris.
Paklaustas, ar džiaugiasi, kad surengtos akcijos metu vaikinams buvo surinkti pinigai, leidžiantys vykti į pasaulio čempionatą, V. Stančaitis teigė, kad tai tikrai labai nudžiugino, tačiau pabrėžė, kad yra laimingas dėl kiekvieno savo auklėtinio.
„Aš už kiekvieną esu laimingas. Visiškai nesvarbu, kokios rasės yra žmogus. Svarbiausia, kad jis eitų tikslingu gyvenimo keliu. Nesvarbu, koks tavo sudėjimas, tu aukštas ar žemas, su nuotaika ar be nuotaikos, sugebi ar nesugebi kažką atlikti – jeigu turi tikslą, tai visada viską ir pasieksi. Sportas suvienija mus visus, mes visi tampame draugais. Dirbdamas šį darbą aš esu visuomet laimingas“, – susimąstęs, tačiau su šypsena veide kalba V. Stančaitis.
Galiausiai linkėdamas savo auklėtiniams kuo didžiausios sėkmės planetos čempionate treneris išskyrė kelis esminius momentus. Jo teigimu, kad ir kaip bepasibaigtų debiutas pasaulinėje arenoje, po jo reikia išlikti savo vietoje – ir nenuleisti rankų, ir neužriesti nosies.
„Svarbiausia nenuleisti rankų, jeigu nepavyks, o jeigu pavyks – būti savo vietoje. Žmonės patys pamatys, koks tu esi. Nereikia iš savęs kažko tai statyti. Jeigu laimėjai, tai esi šaunuolis, o jeigu ne, tai laimėsi kitą kartą. Svarbu eiti link to tikslo, o ar jis bus pasiektas, priklauso nuo labai daug faktorių: aplinkos, nuotaikos, fizinio pasiruošimo. Kaip viskas bus – pažiūrėsime“, – apibendrina treneris.
