Pasaulinės koronaviruso pandemijos metu LRT atsigręžė į savo archyvus ir pristato skaitytojams rubriką #LietuvosFutboloIstorija. 1992–1993 m. sezone Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai tapo pirmaisiais nepriklausomoje Lietuvoje, startavusiais UEFA Europos taurės (Čempionų lygos) atrankos varžybose. Jau pirmuoju bandymu vilniečiai sutiko itin galingą varžovą – Eindhoveno PSV.
LRT MEDIATEKA kviečia jus žiūrėti istorines Vilniaus „Žalgirio“ ir PSV rungtynes Vilniuje 1992 metų rugsėjo 30 dieną.
Aštuoni įvarčiai ir Romario traškučiai
Tuo metu PSV ekipa Nyderlandų čempionatą buvo laimėjusi 13 kartų, vos prieš penkerius metus triumfavusi ir UEFA Europos taurės turnyre. Žinoma, savo šalyje PSV visada buvo Amsterdamo „Ajax“ šlovės šešėlyje, tačiau vilniečiams tai vis tiek buvo kone svajonių varžovas.
Garsiausia tuometės PSV ekipos pavardė šiuo metu, žinoma, yra brazilas Romario, tą sezoną tapęs rezultatyviausiu Čempionų lygos (beje taip šis turnyras pradėtas vadinti būtent 1992–1993 m. sezone, tačiau tik nuo grupės varžybų – red.) puolėju. Po 1992–1993 m. sezono Romario išvyko į „Barcelonos“ ekipą.
Tačiau PSV žvaigždžių turėjo ir be jo. Kaip portalui LRT.lt pasakojo abejose rungtynėse žaidęs Aurelijus Skarbalius, bene ryškiausia to meto PSV žvaigždė buvo rumunas Gheorghe`as Popescu (1995–1997 m. žaidęs „Barcelonos“ gretose) bei Erwinas Koemanas.
Burtai lėmė, kad pirmąjį susitikimą „Žalgiris“ turėjo žaisti išvykoje, o tai iš dalies lėmė itin prastą pasirodymą. Nors Eindhovene jau mačo pradžioje puikios progos įvarčiui neišnaudojo A. Skarbalius, likęs rungtynių laikas vyko „į vienus vartus“. PSV į Dariaus Spetylos ginamus vartus įmušė šešis įvarčius ir olandai šventė lengvą pergalę – 6:0.
„Manau, kad vyrus labai psichologiškai prispaudė triukšmas, žiūrovai. Pirmąjį kėlinį sužaidėme tikrai pusėtinai. Praėjus 15 minučių nuo mačo pradžios turėjome puikią progą įvarčiui. Vartininkui nepavyko išmušti kamuolio, jį perėmė Skarbalius ir bandė iš toli mušti į tuščius vartus, gaila, nepataikė. Antrajame kėlinyje mes sutrikome“, – LRT.lt pasakojo tuometis „Žalgirio“ treneris Vytautas Jančiauskas.
„Manau, kad mes nebuvome taip toli nuo tų Vakarų komandų, kaip parodė tos rungtynės. Mes buvome labiau išsigandę, mes gal per daug dievinome tą visą aplinką.
Mums tai buvo visiškai nauja ir fantastiška patirtis. Iki tol visada norėjai ir svajojai papulti į kažkokią užsienio komandą ir man asmeniškai tada dar kartą tas apsilankymas ir rungtynės patvirtino, kad aš labai norėčiau patekti į Vakarų komandą. Tai man buvo didžiulis impulsas“, – pasakojo A. Skarbalius.
Pirmosiose rungtynėse Romario nežaidė, tačiau po dviejų savaičių atvyko į Vilnių žaisti antrosiose. Apytuščiame „Žalgirio“ stadione žymusis brazilas pelnė įvartį, o PSV iškovojo pergalę 2:0.
A. Skarbalius atsimena, kad atsipalaidavęs Romario apžiūrėti aikštės prieš mačą Vilniuje ėjo nešinas bulvių traškučių pakeliu ir juos kramsnodamas.
Nors su šešiais įvarčiais į Vilnių atvykę PSV žaidėjai ir buvo atsipalaidavę, tačiau tiek A. Skarbalius, tiek tuomet komandos vyriausiuoju treneriu buvęs V. Jančiauskas pasakoja, kad PSV parodė tikrai išskirtinę pagarbą Lietuvos čempionams.
„Iš tiesų, kaip žmogui buvo skaudu (pirmo mačo rezultatas). Bet, žinant mūsų komandą, didžioji dalis žaidėjų buvo dar kylantys, objektyviai reikėjo suprasti, kad mes nelabai galime į juos lygiuotis.
Tai nebuvo tas legendinis „Žalgiris“, laimėjęs trečiąją vietą SSRS čempionate ir universiadą. Komandoje buvo kartų kaita, įtraukti tokie žaidėjai, kaip Eimantas Poderis, A. Skarbalius, Dainius Šuliauskas, – jau nauja karta. Prie jų buvo keli senesnės kartos žaidėjai – Ričardas Zdančius ar Viačeslavas Sukristovas. Tai buvo gera komanda, bet tokiame lygmenyje žaisti buvo sunku“, – pasakojo V. Jančiauskas.
Tiesa, tuometis komandos treneris pasakoja, kad besirengdami PSV iššūkiui žalgiriečiai pasiekė ir vieną skambią pergalę draugiškose rungtynėse, kuri parodo, kad tuometis „Žalgiris“ tikrai nebuvo lengvai spardomas.
„Tada turėjome dešimties dienų stovyklą Austrijoje, ten sužaidėme rungtynes su jų čempionais Vienos „Austria“ – toje komandoje žaidė Arminas Narbekovas, Robertas Fridrikas, Valdas Ivanauskas.
Niekada neužmiršiu, kaip rengiantis rungtynėms į rūbinę atėjo V. Ivanauskas ir sako „Chebra, tik negaukite nuo mūsų devynių.“ Aš nusijuokiau. Mes puikiai sužaidėme rungtynes, laimėjome 3:2. Kas ten darėsi po to... Subėgo visi agentai, visus žaidėjus norėjo paimti į Austrijos komandas“, – juokiasi V. Jančiauskas.
Stilingas „Žalgiris“ ir barzdaskutės dovanų
PSV klubas penktajame pagal dydį Nyderlandų mieste yra įkurtas 1913 m. kompanijos „Phillips“ darbuotojų. Raidės PSV reiškia „Phillips Sport Vereniging“ arba lietuviškai – „Phillips“ sporto draugija.
Galbūt dėl šios priežasties, galbūt dėl to, kad „Žalgiris“ buvo komanda iš buvusios SSRS, vilniečiai Eindhovene buvo priimti itin draugiškai. Tai padarė įspūdį tiek A. Skarbaliui, tiek V. Jančiauskui.
„Mus labai gražiai priėmė, žinojo, kad esame iš to socialistinio lagerio, skyrė mums didelį dėmesį, padarė šventę – tokią oficialią vakarienę, padovanojo „Phillips“ skutimosi mašinėles. Susitikimą padarė ir klubo prezidentas, „Phillips“ įmonės direktorius. Mums viskas buvo staigmena, daugelis vaikinų nebuvo buvę Vakaruose. Mačiau, kad akys dega, kinkos dreba. Buvo labai įdomi kelionė“, – pasakojo tuometis komandos treneris.
„Ten nuvažiavus, aišku, visiems akys buvo iššokusios, nors jau dalis ir buvome buvę Vakaruose. Po sovietinės aplinkos atvykus į Vakarų aplinką iškart matydavosi didžiulis skirtumas – spalvingumo, tvarkos. O kai papuolėme į aikštę, stadioną, čia buvo...
Atsimenu, kad, atėjus į rūbinę, mums buvo visiems padėtos „Phillips“ skutimosi mašinėlės – dovana žaidėjams. Mes jautėmės kaip papuolę į kitą pasaulį.
Likus kelioms valandoms iki mačo tokiame lygyje būna vadinamieji pre-match meal, kai suvalgai pyragėlį su kava, bet tada mes nelabai buvome tai patyrę. Ten buvo tiek tortų pridėta, kad kai kurie tiek prisivalgė, jog buvo sunku ir bėgioti. Vardų neminėsiu“, – juokiasi A. Skarbalius.
Tačiau ir žalgiriečiai kelionei į Nyderlandus tada buvo tinkamai pasirengę. Nors vienoda visų žaidėjų apranga už aikštės ribų komandinio sporto pasaulyje dabar yra įprasta, 1992 metais tai tikrai nebuvo dažnas reiškinys. Vis dėlto vilniečiai į svečius pas PSV skrido su naujais žvilgančiais kostiumais.
„Kai išsitraukėme PSV, klube kilo tokia nelengva panika, kaip čia apsirengti važiuojant. Visi važiavome matuotis ir siūtis kostiumų, naujų batų, laikai buvo gana sunkūs, nebuvo lengva visko gauti“, – pasakoja A. Skarbalius.
„Pilkos kelnės, mėlyni švarkai, kaklaraiščiai, balti marškiniai – norėjome atrodyti solidžiai, kaip tikri Lietuvos čempionai“, – atsimena V. Jančiauskas.
A. Skarbalius dabar teigia, kad tokį žalgiriečių pasipuošimą lėmė iki 1991 metų „Žalgirį“ treniravusio legendinio Lietuvos futbolininko ir trenerio Benjamino Zelkevičiaus požiūris.
„B. Zelkevičius yra žmogus, kuris futbolo pasaulyje visada buvo vienas elegantiškiausiai apsirengusiųjų. Visada šalia buvęs V. Jančiauskas galbūt irgi buvo jo įkvėptas, jis ir dabar visada atrodo labai inteligentiškai. Tai nėra svarbiausi dalykai gyvenime, bet kažkoks, sakykime, kultūros perdavimas. B. Zelkevičius turėjo aurą, turėjo požiūrį, kad žmogus turi gerai atrodyti ir išoriškai. Vadovams buvo svarbu, kaip „Žalgiris“ atrodo, ypač Europoje“, – teigė A. Skarbalius.
Beje, buvęs „Trakų“ ir Vilniaus „Žalgirio“ treneris juokėsi, kad rungtynių su PSV proga žaidėjams pasiūti kostiumai vėliau puikiai tarnavo ir ne vieno iš jų vestuvėse: „Taip išėjo, kad per keletą artimiausių metų ne vienas vedėme, tad ne kartą susitikome su tais kostiumais.“
A. Skarbalius atsiminimus apie išvyką į Eindhoveną baigia dar viena linksma istorija, parodančia, iš kokio pasaulio tuomet žalgiriečiai atvyko ir kaip skyrėsi nuo Vakarų: „Į oro uostą mus vežė su dviaukščiu autobusu, kurio šaldytuve buvo pilna „Coca Colos“, kitų gėrimų, alaus. Greitai įsisukome mes į juos ir ko negalėjome išgerti – su savimi pasiėmėme (juokiasi). Toks buvo noras kuo daugiau turėti materialių dalykų.“
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai, žaidę atsakomosiose rungtynėse Vilniuje: Darius Spetyla (vartininkas), Tomas Žiūkas, Tomas Žvirgždauskas, Virginijus Baltušnikas, Dainius Šuliauskas, Eimantas Poderis, Gražvydas Mikulėnas (nuo 46 min. – Vytautas Karvelis), Andrejus Tereškinas, Aidas Preikšaitis (nuo 67 min. – Ramūnas Stonkus), Aurelijus Skarbalius, Ričardas Zdančius.
Atsarginiai: Alvydas Koncevičius, Darius Maciulevičius, Edgaras Jankauskas.
