Marijampolės „Sūduva“ pirmose Europos lygos atrankos atkrintamųjų etape nieko neiškovojo, tačiau nieko ir neprarado – pirmoje dvikovoje Marijampolėje su Vengrijos čempionais Budapešto „Ferencvaros“ buvo pasiektos lygiosios 0:0 ir serijos baigties sprendimas buvo perkeltas į kitos savaitės rungtynes Vengrijoje.
„Sūduva“ šį kartą susilaukė nemažo spaudimo nuo pat rungtynių pradžios, o patys į atakas išeidavo sunkiai, neretai klysdami dar pradinėse atakos stadijoje.
Nemažai iššūkių turėjo ir iš trijų vidurio zonos žaidėjų sudaryta vidurio linija. Pirmą kartą komandoje nuo pradžių rungtyniavo prieš kelias savaites prisijungęs brazilas Renanas Oliveira, į sau įprastą atakuojančio saugo poziciją buvo grąžintas Ovidijus Verbickas, vienintelis iš praėjusią savaitę toje pačioje zonoje žaidusio trejeto buvo Giedrius Matulevičius.
Tiesa, pastarajam ketvirtadienį teko kiek pakeisti savo žaidimo ir stilių – jei anksčiau marijampolietis rungtyniavo kiek aukščiau, tai šioje dvikovoje turėjo pakeisti dėl geltonų kortelių negalėjusį rungtyniauti Jovaną Čadženovičių ir persikelti į atraminę zoną, kuri rungtynėse sulaukė nemažai spaudimo.
Po rungtynių žaidėjas teigė, jog sunkiam komandos išėjimui į atakas įtakos turėjo ir nuovargis, sukauptas per pastarąsias kelias savaites.
„Kaip ir matėme, tai buvo sunkios rungtynės, iš praeitų kelių rungtynių šiek tiek jautėsi ir nuovargis. Pradžioje turėjome keletą gerų momentų, prie geresnės sėkmės galėjome ir įmušti. Vėliau šiek tiek pasėdome, tačiau namie rungtynėse tikslas buvo nepraleisti įvarčio, tai tą minimalų tikslą įvykdėme“, – aiškino vidurio saugas.
Paklaustas apie tai, ką reikia gerinti kitą savaitę, norint pasiekti teigiamą rezultatą išvykoje, žaidėjas atsakė greitai – privaloma aktyvinti žaidimą priekyje bei išskyrė Vengrijos čempionų skirtumus lyginant su anksčiau sutiktomis Belgrado ir Tel Avivo ekipomis.
„Svarbiausia, žinoma, reikia įmušti, turime geriau išeiti į kontratakas, aktyviau sužaisti priekyje. Ties tuo dirbsime ir, manau, viskas bus gerai, – svarstė G. Matulevičius.
Manyčiau, kad vengrų komanda yra šiek tiek fiziškai stipresni, kietesni, mažiau techniška, lyginant su „Maccabi“, toks pagrindinis skirtumas. Bet jie irgi yra gera komanda“.
Iš rikiuotės dėl skirtingų priežasčių iškritus J. Čadženovičiui ir Pauliui Golubickui, G. Matulevičius greta savęs turėjo du mažokai žaidybinės praktikos vidurio zonoje pastaruoju metu turėjusius žaidėjus – legionierių iš Brazilijos Renaną ir po ilgos pertraukos į sau įprastą vietą grįžusį O. Verbicką.
Pats marijampolietis teigė, jog didelių sunkumų su naujais partneriais rungtyniaujant nebuvo, o pats savo pasirodymo rungtyniaujant atraminėje zonoje sureikšminti nenorėjo.
„Viskas gerai, Renanas mūsų komandoje jau kelios savaitės, tai apsipratome, o su Ovidijumi kartu žaidžiame jau trejus metus, tai daugiau mažiau žinau, ko iš jo tikėtis, tai nebuvo taip sunku.
Treneris mano žaidimą vertins, kiek galėjau tiek stengiausi, esu šioje pozicijoje žaidęs ir anksčiau, sezono pradžioje, tai nebuvo kažkokia didelė staigmena, treneris turėtų vertinti tai, kaip viskas vyko“, – dėstė marijampolietis.
Rungtyniauti žaidėjams įprastai padeda ir gausi tribūnose susirinkusi minia. Išimties čia nebuvo ir šį kartą – į stadioną sugūžėjo daugiau nei 5,7 tūkstančio sirgalių, o jie, G. Matulevičiaus teigimu, padėjo komandai rungtyniauti geriau.
„Labai malonu, kai susirenka pilnas stadionas, žmonės serga, palaiko, myli futbolą Lietuvoje ir mums patiems smagu, yra papildomas impulsas, kai sirgaliai rėkia ir padeda“, – svarstė žaidėjas.
Jam tokios rungtynės turėtų būti labiau ypatingos nei likusiai komandos daliai – G. Matulevičius yra vienintelis komandoje praėįęs visas jaunimo komandas ir galų gale tapęs startinės sudėties žaidėju.
Tiesa, pats futbolininkas tokio savo augimo nesureikšmino.
„Bet kur žaisti yra malonu, bet savo miesto komandoje yra dar didesnis impulsas, kai susirenka tiek žmonių, norisi pasiekti tą svajonę – motyvaciją atskleidė 22-ejų futbolininkas.
Ar pavyks tą svajonę pasiekti tiek jam, tiek ir visai Marijampolės komandai, paaiškės jau kitą ketvirtadienį rungtynėse Budapešte.
Manyčiau, kad vengrų komanda yra šiek tiek fiziškai stipresni, kietesni, mažiau techniška komanda, lyginant su „Maccabi“, toks tas pagrindinis skirtumas. Bet jie irgi yra gera komanda.
