Pastaruoju metu nutinka daug neįtikėtinų dalykų. Tiek šalyje, tiek tarptautiniuose santykiuose. Vienas iš naujesnių – vadinamoji Taikos taryba, prie kurios prisijungti neformalų kvietimą paskelbė gavęs ir Lietuvos prezidentas. Kurį diplomatiškai sakėsi svarstysiąs, kartu atsižvelgsiantis į kitų Baltijos ir Šiaurės šalių poziciją. Galima spėti, kad Lietuva prie Taikos tarybos nesijungs, ypač po to, kai apie tokią poziciją paskelbė Lenkija, pabrėždama liksianti ištikima JAV sąjungininkė, bet nebūsianti jokios valstybės vasalė.
Vasario 19 d. Vašingtone įvyko inauguracinis Taikos tarybos susitikimas, kuriame be JAV dalyvavo 26 valstybių narių (Albanijos, Argentinos, Armėnijos, Azerbaidžano, Bahreino, Bulgarijos, Egipto, Indonezijos, Izraelio, Jordanijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kambodžos, Kataro, Kazachstano, Kosovo, Kuveito, Maroko, Mongolijos, Pakistano, Paragvajaus, Salvadoro, Saudo Arabijos, Turkijos, Uzbekistano, Vengrijos, Vietnamo), taip pat 22 stebėtojų (Austrijos, Čekijos, Europos Sąjungos, Graikijos, Indijos, Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Kroatijos, Lenkijos, Meksikos, Norvegijos, Omano, Pietų Korėjos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Šveicarijos, Tailando, Vokietijos) atstovai. Tiesa, dar yra Baltarusija, kurios diktatorius bus laukiamas artimiausiame Taikos tarybos posėdyje Vašingtone (bent jau taip neseniai bylojo Vilniuje ir Minske apsilankęs Trumpo pasiuntinys J. Coale'as).
Kaip matyti, kol kas Taikos tarybos narėmis apsisprendė būti tik dvi ES šalys, o kaip stebėtojos dalyvavo dar 11 ES šalių. Tačiau neatrodytų, kad prie tarybos prisijungs kuri nors iš ES narių, dalyvavusių stebėtojų teisėmis.
Tuo tarpu Europos Komisijos narė, kaip stebėtoja dalyvavusi susitikime, yra kritikuojama, kad taip galėjo legitimizuoti neaiškaus pobūdžio darinį, neturėdama tam tinkamo ES Tarybos mandato.
Tad yra gera proga pasigilinti, kas yra toji Taikos taryba. Ypač dabar, kai Izraelio ir JAV karinė operacija prieš Iraną dar kartą aštriai iškėlė Jungtinių Tautų neveiksmingumo problemą.
Kas gi pasauliui siūloma po Taikos tarybos idėja? Ir koks turėtų būti Lietuvos sprendimas dėl dalyvavimo šioje taryboje?
Abejotinas Taikos tarybos steigimo teisinis pagrindas
Taikos tarybos pavadinimas skamba patraukliai, o kam gi gali būti nepatraukli taikos idėja. Ir dabar ypač aktualiai. Nors taryba steigiama žmogaus, kurio įsakymu šiais metais jau du kartus pradėtos karinės operacijos prieš kitas valstybes, iniciatyva. Tačiau taikai pasiekti iš tiesų kartais gali prireikti karinės jėgos. Tokia buvo ir Jungtinių Tautų steigimo idėja, atspindėta JT Chartijos preambulėje, – kad ginkluota jėga būtų naudojama tik siekiant bendro tikslo, suvienijant pajėgas tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti.
Siekiant šio tikslo, pagal JT Chartiją įsteigta Saugumo Taryba, kuriai visos JT narės patikėjo pagrindinę atsakomybę už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Ji pirmiausia turi imtis konkrečių veiksmų arba suteikti įgaliojimus tai daryti kitoms tarptautinėms organizacijoms ar valstybėms. Saugumo Tarybos sprendimai, priimti pagal JT Chartijos VII skyrių tais atvejais, kai kyla grėsmė taikai, ji pažeidžiama ar įvykdomi agresijos aktai, yra privalomi visoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms. Bet kokie susitarimai ar institucijos regioniniams taikos ir saugumo klausimams spręsti galimos tik su sąlyga, kad tokie susitarimai ar institucijos bei jų veikla suderinami su JT tikslais ir principais (JT Chartijos 52 straipsnis).
Beje, Šiaurės Atlanto Sutarties preambulėje taip pat išreikšti įsipareigojimai JT tikslams ir principams, įskaitant Saugumo Tarybos pagrindinės atsakomybės už tarptautinę taiką ir saugumą pripažinimą. Taigi laikytis tarptautinės teisės, pirmiausia JT Chartijos, nėra pasirinkimas, tai yra visų valstybių, įskaitant JAV, įsipareigojimas.
Kaip šiame kontekste atrodo Trumpo taikos taryba? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neblogai. Nors ji įsteigta ne JT Saugumo Tarybos, o Trumpo iniciatyva, palaikyta minėtų valstybių narių. Taikos tarybos įsteigimas buvo pasveikintas JT Saugumo Tarybos 2025 m. lapkričio 17 d. rezoliucija Nr. 2803(2025). Tad atrodo, kad JT Saugumo Tarybos įgaliojimus Trumpo taikos taryba turi. Tačiau čia ir prasideda neaiškumai.
Pirma, nėra aiškus JT Saugumo Tarybos rezoliucijos teisinis pagrindas, nes nėra nurodyta, kaip įprasta tokio pobūdžio rezoliucijose, jog ji priimta vadovaujantis minėtu JT Chartijos VII skyriumi, leidžiančiu Saugumo Tarybai įgalioti kitas tarptautines organizacijas ar valstybes imtis visų būtinų priemonių taikai atkurti ir palaikyti. Tad gali būti kvestionuojamas ir pačios rezoliucijos legitimumas, juolab privalomumas, įskaitant rezoliucija suteikiamą mandatą Taikos tarybai ir tarptautinėms pajėgoms (kaip minėta, tik pagal JT Chartijos VII skyrių priimtos Saugumo Tarybos rezoliucijos yra privalomos). JT Chartija apskritai nėra minima JT Saugumo Tarybos rezoliucijos tekste. Užtat iškalbinga yra tai, kad rezoliucijos preambulėje sveikinama „istorinė Trumpo deklaracija dėl ilgalaikės taikos ir klestėjimo“.
Antra, gerokai svarbiau yra tai, kad JT Saugumo Taryba pritarė Trumpo pateiktam Išsamiam Gazos konflikto pabaigos planui, apibrėždama Taikos tarybą kaip už šio plano įgyvendinimą atsakingą laikiną administraciją, turinčią tarptautinį teisinį subjektiškumą. Visi Taikos tarybai pripažinti įgaliojimai, įskaitant tarptautinių stabilizavimo pajėgų kūrimą ir veiklą, finansinę paramą ir rekonstrukciją, yra susiję tik su Gaza ir yra laikino pobūdžio. Jos tikslas – ilgainiui perduoti Gazą Palestinos savivaldai. Dar konkrečiau, JT Saugumo Taryba suteikė Taikos tarybai bei su ja susijusioms tarptautinėms saugumo ir civilinėms pajėgoms mandatą veikti Gazoje iki 2027 m. gruodžio 31 d., su galimybe šį mandatą pratęsti.
Tačiau Taikos tarybos chartijoje ši taryba apibrėžta visiškai kitaip, su gerokai platesne kompetencija. Jos 1 straipsnyje Taikos taryba skelbiama tarptautine organizacija, kuri siekia skatinti stabilumą, atkurti patikimą ir teisėtą valdymą bei užtikrinti ilgalaikę taiką konfliktų paveiktose ar patiriančiose jų grėsmę teritorijose; Taikos tarybai pavedamos tokios taikos kūrimo funkcijos pagal tarptautinę teisę, kurios gali būti patvirtintos pagal jos chartiją, įskaitant geriausios praktikos, kurią galėtų taikyti visos taikos siekiančios tautos ir bendruomenės, kūrimą ir skleidimą.
Plika akimi matyti, kad Taikos tarybos įgaliojimai nėra nei apriboti Gaza, nei laikini, kaip turėtų būti pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Dar daugiau, Taikos tarybos įgaliojimai apibrėžti kaip konkuruojantys su JT Saugumo Taryba, nes taikos kūrimo funkcijos, juolab daugelio konfliktų bet kuriuose regionuose atvejais, pagal JT Chartiją priklauso JT Saugumo Tarybos pagrindinei atsakomybei. Siekis veikti nepriklausomai nuo JT Saugumo Tarybos net neslepiamas Taikos tarybos chartijos preambulėje – ten skelbiama apie drąsą nukrypti nuo metodų ir institucijų, kurios pernelyg dažnai nepasiteisino.
Visoje Taikos tarybos chartijoje nėra nė vienos nuorodos į JT Chartiją ar JT Saugumo Tarybos pagrindinę atsakomybę, tik viena abstrakti nuoroda į tarptautinę teisę. Tai tik sustiprina įspūdį, kad Taikos tarybos chartija siekiama revoliucinio tikslo iš pagrindų griauti tarptautinę tvarką, grindžiamą JT Chartija, ir vietoje jos kurti naują.
Taigi galima teigti, jog visos valstybės, pasirašiusios Trumpo taikos tarybos chartiją, veikia priešingai JT tikslams ir principams bei Chartijai, t. y. galiojančiai tarptautinei teisei ir savo įsipareigojimams pagal ją. Pati JT Saugumo Taryba su savo rezoliucija atrodo ne ką geriau. O kokia gi ta naujoji mums visiems Trumpo siūloma tvarka?
Taikos tarybos chartija – lyg bepročio rašytas dokumentas
Jei skaitytum Taikos tarybos chartiją nežinodamas konteksto ir kas ją pateikė, greičiausiai pagalvotum, kad jos autorius nusprendė pajuokauti. O jeigu kas siūlytų prie tokios tarybos jungtis, turbūt pasukiotum pirštą ties smilkiniu.
Ir ne tik dėl labai miglotai apibrėžto ir abejotino teisėtumo Taikos tarybos mandato. Bet ir dėl tarybos veiklos taisyklių, kurių neišvysite jokioje kitoje tarptautinėje organizacijoje ir kurios, tiesą sakant, tikra tarptautine organizacija nė nekvepia. Įsitikinkite patys.
Štai narystės klausimai – juos iš esmės sprendžia vienas Tarybos pirmininkas: tik jo pakviestos valstybės gali tapti tarybos narėmis (be jokio tarybos narių pritarimo), tik tarybos pirmininkas gali pratęsti valstybės narystę dar 3 metams, jei ji neįgijo nuolatinės narystės už 1 mlrd. JAV dolerių, tarybos pirmininkas gali pašalinti jos narę. Tiesa, pastaruoju atveju atsiranda „demokratijos“ elementas – 2/3 tarybos narių gali vetuoti pirmininko sprendimą dėl pašalinimo. Žinoma, žaviausias narystės elementas yra minėta galimybė už 1 mlrd. JAV dolerių nusipirkti nuolatinę narystę, tačiau net ir tada valstybė negali būtu garantuota, kad pirmininkas jos nepašalins, juolab kad jokie pašalinimo pagrindai chartijoje nenurodyti.
Tarybos valdymo klausimai taip pat priklauso nuo pirmininko vienasmenių sprendimų. Nors valstybės narės taryboje turi po vieną balsą ir sprendimai priimami balsuojančiųjų dauguma, dar viena sąlyga jiems priimti yra pirmininko pritarimas (o balsams pasiskirsčius po lygiai, jis balsuodamas gali nulemti rezultatą).
Žinoma, ne kas kitas, o tik pirmininkas savo nuožiūra šaukia Taikos tarybos posėdžius, nustato jų vietą ir darbotvarkę, kviečia juose dalyvauti ekonominės integracijos organizacijas (tokioms, tikėtina, būtų priskirta Europos Sąjunga) ir nustato tokio dalyvavimo sąlygas, taip pat leidžia, kad valstybei narei vietoje valstybės ar vyriausybės vadovo posėdyje atstovautų pakaitinis aukšto rango pareigūnas. Tada jau nereikia stebėtis, jog pirmininkas turi išskirtinę teisę steigti pakomitečius ir kitas pagalbines institucijas bei nustatyti jų mandatą. Na, ir kas daugiau, jei ne pirmininkas, vienasmeniškai skiria Taikos tarybos vykdomąją instituciją – Vykdomąją tarybą, kurią turi sudaryti „pasaulinio lygio lyderiai“; pirmininkas gali bet kuriuo metu vetuoti Vykdomosios tarybos sprendimus.
Kas aiškina Taikos tarybos chartiją ir sprendžia narių ginčus? Teisingai, vienasmeniškai pirmininkas. Kas tvirtina bet kokius chartijos pakeitimus, tegu ir priimtus 2/3 valstybių narių dauguma ar vienbalsiai? Aišku, pirmininkas. Kas paleidžia Taikos tarybą? Pirmininkas, o kaipgi kitaip. Tarybos pirmininkas tvirtina ir brangiausią jam dalyką – oficialų antspaudą.
Galiausiai, na kam apskritai reikalingi tie Taikos tarybos (ar Vykdomosios tarybos) sprendimai. Pirmininkas ir taip yra įgaliotas tarybos vardu priimti rezoliucijas ar kitas direktyvas, kuriomis siekiama įgyvendinti Taikos tarybos misiją.
Kad niekam nekiltų klausimų, kas gi tas visagalis „Pirmininkas“, Taikos tarybos chartijoje aiškiai įrašyta, kad „Donaldas J. Trumpas bus pirmasis Taikos tarybos pirmininkas“ (3.2 straipsnis). Ir galės juo būti iki gyvos galvos, net nustojęs būti JAV prezidentu, nes tik jis turi teisę paskirti savo įpėdinį, kuris pakeistų jį atsistatydinimo ar negebėjimo eiti pareigas atveju.
Kaip daugiau, jei ne nesveikomis „pasaulio valdovo“ fantazijomis, galima paaiškinti tokį kūrinį? Valstybės narės čia iš tikrųjų yra tokio „pasaulio valdovo“ vasalės, dar ir turinčios susimokėti už tokį statusą.
Tarptautinės teisės požiūriu Taikos tarybos chartija su įasmenintu „amžinu“ viską už valstybes sprendžiančiu tarybos „Pirmininku“ vienareikšmiškai prieštarauja valstybių suverenios lygybės principui. Dar negirdėta, kad šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje vienam konkrečiam asmeniui būtų suteiktas tarptautinis teisinis subjektiškumas su iš esmės viršvalstybinėmis galiomis. Gal dar svarbiau, kad visa tai tiesiog prieštarauja protingumo principui, taikytinam teisei apskritai.
Dalyvavimas Taikos taryboje prieštarautų Lietuvos Konstitucijai
Turbūt suprantate, kad atsakymas į klausimą, ar su Konstitucija derėtų Lietuvos Respublikos dalyvavimas Taikos tarybos veikloje, yra aiškus. Mūsų Konstitucijos 136 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublika gali dalyvauti tarptautinėse organizacijose, jeigu tai neprieštarauja Valstybės interesams ir jos nepriklausomybei, o pagal 135 straipsnio 1 dalį tokie Valstybės interesai yra apibrėžti, be kita ko, kaip Lietuvos Respublikos įsipareigojimas vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.
Akivaizdu, kad nei su visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, nei apskritai su teise ir teisingumu trumpistinė Taikos taryba nieko bendro neturi.
Tačiau ir šiaip tokia taryba bus vargiai gyvybinga. Gali gautis įdomus savus išskaičiavimus turinčių silpnesniųjų diktatorių ir autoritarų klubas, bet Trumpo asmeninės korporacijos narėmis tikrai netaps ne tik svarbiausios pasaulio demokratijos, bet ir norinčios su JAV dėl galios pasivaržyti diktatūros. Greičiausiai šis darinys natūraliai mirs, kaip ir dauguma Trumpo pradėtų ir apleistų idėjų.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
