Vilniaus miesto savivaldybei iki šiol neįvykdžius daugiau kaip prieš penkerius metus priimto įstatymo ir nepasirūpinus monumento Vyčio įrengimu Lukiškių aikštėje, kyla natūralus klausimas – ar sostinės valdžia tikrai nori, kad aikštėje būtų įamžintas pagrindinis valstybės simbolis?
Pernai lapkritį mano pirmininkaujama Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija savivaldybei išsiuntė oficialią užklausą dėl 2020-ųjų birželį priimto Lukiškių aikštės įstatymo, kuriuo dar kartą buvo patvirtintas aikštės memorialinis statusas ir pagrindinis jos akcentas Vytis, įgyvendinimo.
Pastarąją pakartojo ir po Naujųjų, tačiau kol kas iš miesto valdžios jokio atsakymo nesulaukta. Minėto įstatymo priemonių plane numatyta, kad konkursą meniniam sprendimui Vilniaus miesto savivaldybė turėjo paskelbti dar iki 2022 m. kovo, jį įvykdyti ne vėliau kaip iki 2024 m. pradžios, o įgyvendinti iki 2025-ųjų pabaigos.
Deja, visa tai nebuvo realizuota. Lukiškių aikštėje iki šiol turime tik Vyčio vėliavą.
Viešojoje erdvėje savivaldybės atstovai argumentuoja, esą projektas yra įstrigęs, nes įstatymas reikalauja Vyčio monumento su memorialu, tačiau 2017 m. Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro skelbto konkurso laimėtoju pripažinta skulptoriaus Andriaus Labašausko „Laisvės kalva“.
Nekyla abejonių, kodėl tuo metu „Laisvės kalvos“ idėja sulaukė didelio visuomenės susipriešinimo. Jau tada daugiau kaip dešimtmetį buvo diskutuojama, kad pagrindinis aikštės akcentas turėtų būti Vytis, o konkursą laimėjo visiškai kitokia vizija.
Tačiau tokie savivaldybės argumentai neatsako į esminį klausimą – kodėl iki šiol nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant inicijuoti naują konkursą?
Sąžininga būtų pripažinti, kad po 2020 m. spalį įvykusių Seimo rinkimų, kai į valdžią atėjo iki tol Vyčio idėją opozicijoje aktyviai rėmę konservatoriai, šis klausimas buvo pamirštas. Būdami valdančiojoje daugumoje jie nepademonstravo politinės lyderystės sprendžiant Lukiškių aikštės likimą. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujama mero Remigijaus Šimašiaus, Vyčio monumento idėjai daug dėmesio taip pat neskyrė.
Ketvirtadienį šią situaciją LRT KLASIKA laidoje „Ryto allegro“ pavyko aptarti kartu su Vilniaus miesto vicemere Simona Bieliūne. Pasak jos, savivaldybė yra suvaržyta, todėl šioje vietoje savo atsakomybę turėtų matyti ir valstybės institucijos.
Esu tikras, kad atsakomybę būtų galima pasidalinti, kad šiuo metu Seime pakaktų politinės valios priimti sprendimus nacionaliniu lygmeniu, sostinei būtų suteikta visa reikiama pagalba tiek iš naujos Kultūros ministerijos vadovybės, tiek iš socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės.
Visgi tam, kad pagaliau būtų užbaigta tarsi ore pakibusi „Laisvės kalvos“ istorija ir inicijuotas naujas konkursas, yra reikalingas dialogas. Lukiškių aikštės įstatymas turi būti vykdomas. Jeigu jo įgyvendinimui trūksta politinės valios, atsakomybės ar aiškaus vaidmenų pasidalijimo – tai turi būti aiškiai įvardyta ir išspręsta. Ši situacija negali būti vilkinama dar kelerius metus.
Lukiškių aikštė turi tapti reprezentacine valstybės aikšte su aiškiu pagrindiniu akcentu – Lietuvos valstybės simboliu Vyčiu ir memorialu laisvės aukoms atminti.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
