Pozicija

2020.08.12 10:38

Tomas Martinaitis. Ar Konkurencijos taryba toliau vykdys regionų genocidą?

Tomas Martinaitis, Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotojas, socialdemokratas2020.08.12 10:38

Šių metų liepos 14 d. Lietuvos Konkurencijos taryba dar kartą įrodė, kad mūsų šalyje egzistuoja dar viena valstybė su savo įstatymais ir nubaudė kitą valstybinę instituciją – Lietuvos transporto saugos administraciją, 43 120 eurų bauda. Tuo pačiu įpareigojo nutraukti ne vėliau kaip per 8 mėnesius nuo šios datos egzistavusias sutartis su esamais vežėjais ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti.

Kuo tai gresia mūsų valstybei?

Šiuo metu administruojami 363 tolimojo (tarpmiestinio) susisiekimo maršrutai; aptarnavimo paslaugas teikia 43 vežėjai.
Didžioji dalis šių vežėjų yra savivaldybių valdomos įmonės, kurios taip pat teikia ir vietinio bei priemiestinio susisiekimo paslaugas savo savivaldybių gyventojams. Taip tolimojo susisiekimo maršrutais kasmet pervežama virš 8 mln. keleivių.

Vis dėlto Konkurencijos taryba mano, kad egzistuojanti sistema yra neteisinga ir esamiems savivaldybių vežėjams sudaro išskirtines sąlygas dalyvauti rinkoje bei taip neva trukdo naujiems potencialiems rinkos žaidėjams. Siūloma: egzistuojančias sutartis nutraukti, o naujai pasirašytos galiotų tik 5 metus.

Mūsų Akmenės rajono savivaldybės atveju tolimojo susisiekimo maršrutais vežama į Kauną, Klaipėdą ir Palangą. Deja, ir dabartinėje situacijoje rentabiliu galima laikyti tik vieną maršrutą – į Kauną.

Kiti maršrutai – tiek į Palangą, tiek į Klaipėdą, yra daugiau ar mažiau nuostolingi, o nuostoliai dengiami tiek iš kelionės į Kauną uždirbtomis, tiek rajono mokesčių mokėtojų lėšomis.

Privertus savivaldybes iš naujo skelbti naujus konkursus, didelė tikimybė, kad pelningasis Kauno maršrutas bus atimtas, o studentai ar žmonės, keliaujantys į Respublikinę Klaipėdos ligoninę ar sanatorijas į Palangą, už kelionę turės mokėti gerokai daugiau.

Dar labiau neramu dėl to, kad naujos sutartys bus sudaromos tik 5 metų laikotarpiui, todėl mažųjų rajonų autobusų parkai negalės planuotis ilgalaikių investicijų parko atnaujinimui, nes didelė tikimybė, kad brangus naujai įsigytas autobusas po penkerių metų nebebus reikalingas.

Deja, toks Konkurencijos tarybos akibrokštas įvykdytas pačiame vasaros viduryje nesulaukė tinkamo visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Su galimai po 8 mėnesių drastiškai išaugsiančiomis kelionių tarpmiestiniais autobusais kainomis ir su tuo susijusiu visuomenės nepasitenkinimu turės dorotis jau naujai išrinktas Seimas.

Mano nuomone, į tarpmiestinį susisiekimą žvelgti vien iš aklos rinkos perspektyvos yra neteisingas požiūris. Šiandien vis mažiau valstybės paslaugų lieka regionuose. Žmonėms, negalint gauti visų reikiamų sveikatos paslaugų rajoninėse ligoninėse, studentams, priverstiems studijų metais ieškoti papildomo darbo, kokybiškas ir visiems prieinamas tarpmiestinis transportas yra būtinybė.

Ką reikėtų daryti?

Šiandien matome, kaip milijonai valstybės pasiskolintų pinigų išvaistomi trumpalaikiams rinkimų projektams, o šių skolų grąžinimas guls ant ateities kartų pečių. Tikrai išmintinga būtų šias lėšas nukreipti projektams, nešantiems ilgalaikę naudą.

Siūlyčiau Konkurencijos tarybos sprendimą atšaukti ir daugiau valstybės lėšų investuoti į reikiamos infrastruktūros, mažinančios autobusų parkų kaštus bei tuo pačiu bilietų kainas, sukūrimui.

Daugiau investuoti būtų galima į mažiau taršių autobusų įsigijimą ir jiems reikalingos infrastruktūros, tokios kaip suskystintų gamtinių dujų įsipylimo ar greito elektros įkrovimo sistemos, sukūrimą mažesniuose rajonuose.

Tai padėtų ryškiai mažinti kelionės kaštus, kelionės autobusais taptų gerokai pigesnės, daugiau galimybių atsivertų regionuose gyvenantiems žmonėms.

Šiandien kelionė Lietuvos geležinkeliais yra dotuojama iš pelningesnių įmonės teikiamų paslaugų, tačiau tarpmiestinio susisiekimo autobusais vežėjai jokių dotacijų negauna, todėl papildomos valstybės dotacijos autobusų parkų atnaujinimui padėtų atstatyti pusiausvyrą, juk tai kainuotų daug pigiau, nei nutiesti naujus geležinkelių bėgius.

Taip pat reikėtų ieškoti būdų, skatinančių žmones labiau naudotis autobusų transportu. Todėl siūlyčiau įtvirtinti lengvatą moksleiviams, važiuojantiems tolimojo susisiekimo maršrutais.

Paskutinis akcentas. Šiandien tolimųjų, tarptautinių ir užsakomųjų reisų autobusai yra apmokestinami papildomu kelių mokesčiu (e–tolling). Siekdami kovoti su neigiamomis klimato kaitos pasekmėmis, skatindami naudotis viešuoju transportu tokio mokesčio turėtume atsisakyti arba bent jau jį sumažinti.

Deja, pagal dabartinius planus kelių mokestis autobusams gali didėti 5–10 kartų, tai vėlgi žymiai pabrangins ir bilietų kainas.

Dabartinė Covid–19 krizė parodė, kad laisva rinka negali išspręsti visų problemų. Kritinėse situacijose reikia stiprios valstybės, daugiau jos teikiamų paslaugų.

Deja, šiandieniniai Konkurencijos tarybos sprendimai to neatspindi, norima sužlugdyti mažųjų savivaldybių vežėjus, taip rajonuose gyvenančius žmones paliekant likimo valioje. Tikiuosi, kad atsakingiems žmonėms užteks sveiko proto užkirsti tam kelią.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.