Pasaulyje

2019.03.18 15:35

Latvijos premjeras: Baltijos šalims reikia geresnių santykių su visais kaimynais

Vykintas Pugačiauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.03.18 15:35

Naujasis Latvijos premjeras Arturas Krišjanis Karinis pabrėžia Baltijos valstybių vienybės svarbą ir teigia, kad į santykius su kaimynais turime žvelgti racionaliai. „Kai trys Baltijos šalys elgiasi kaip viena, esame rimta jėga. Tada mes galime nustatyti taisykles, kurių norime“, – sakė Latvijos premjeras kovo mėnesio pradžioje interviu LRT TELEVIZIJAI.

A. K. Karinis buvo trečias kandidatas, kuriam pasiūlyta sudaryti Latvijos vyriausybę po spalio pradžioje vykusių Saeimos rinkimų. Į parlamentą pateko rekordiškai daug partijų, o naują valdančiąją daugumą ir vyriausybę sudaro 5 politinių jėgų atstovai.

– Šiandienos politikoje yra gausu pašaliečių. Ar Jūs, premjere, laikote save autsaideriu Latvijos politikoje?

– Ne, aš esu politikas nuo 2002 metų, kai buvau išrinktas į Latvijos parlamentą. Per šį laiką buvau parlamentinės grupės pirmininkas, Ekonomikos ir energetikos ministras vyriausybėje, dirbau ir opozicijoje. Paskutinius dešimt metų dirbau Europos Parlamente. Taigi, turiu patirties vyriausybėje, nacionaliniame parlamente bei Europos lygmeniu.

– Jūs esate trečias pasirinkimas vadovauti vyriausybei. Ką Jūsų, kaip mažos partijos atstovo, vadovavimas vyriausybei reiškia Latvijos politikai?

– Pastarieji Latvijos parlamento rinkimai ir jų rezultatai yra neįprasti, tokių nebuvo jau daug metų. Parlamentas labai susiskaldęs, jame yra daug partijų, todėl skirtumas tarp didelių ir mažų yra labai neryškus, mes visi esame panašaus dydžio.

Pirmajam nominuotam kandidatui nepavyko suformuoti vyriausybės, antrajam – taip pat. Kiti kandidatai sakė, kad jie nebandys, nes jiems nepavyks.

Tada keturios partijos kreipėsi į mane ir pasakė prašau, mes susivienysime, jei tu suformuosi vyriausybę. Tokia pozicija buvo pasiekta, nes prieš tai buvo du bandymai formuoti vyriausybę ir jie abu nepavyko. Partijos nori ne dirbti vieniems vadovaujant, o kitiems klausant, bet kartu su manimi.

Aš nesu naujokas politikoje, nesu autsaideris, bet dėl ilgo darbo Europos Parlamente, esu matomas kaip pašalietis vadinamajai Rygos politikos sistemai, todėl padėjau visiems „susieiti“.

Šiandien, iš tikrųjų, turiu labai gerą koaliciją, partijos pasiūlė ministrus, kurie gerai atliks savo darbą.

Turime labai ambicingą reformų planą, nemenką daugumą parlamente – 61 iš 100 parlamentarų, tai labai stabili dauguma. Dabar mes tvirtiname biudžetą, o kitos reformos prasideda. Sakykime, jei po rinkimų situacija buvo labai sudėtinga, dabar ima atrodyti, kad mums pavyks įgyvendinti gerus darbus.

– Kokius pagrindinius vyriausybės darbus planuojate, kam teikiate didžiausią prioritetą?

– Mes šiuos darbus vadiname „nuliniu“ prioritetu, latviškai sakome „nulta“.

Pirmiausiai, tai finansinio sektoriaus išvalymas. Mūsų šaliai smogė ne itin geras „Moneyval“ (Europos Tarybos kontrolės institucija, skirta prižiūrėti finansinio sektoriaus priemones kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu – LRT.lt) įvertinimas.

Lietuva turi „Danske“, Estijoje matėme „Nordea“, matėme „Reifeisen“, „Deutsche Bank“, kuris praeityje mokėjo milijonines baudas, istorijas. Nešvarūs pinigai yra problema visoje Europoje. Ypač Baltijos ir Šiaurės šalyse, nes mes esame šalia Rusijos ir didžioji tokių pinigų dalis ateina iš rytų.

Europoje ir savo šalyse turime bankų sektoriaus priežiūros įrankius, bet galbūt jų nepakanka. Visų priemonių rezultatas, kurį turime Europoje – skandalas vienur, skandalas kitur, problemos vienur, baudos – kitur.

Šiandien Europoje mes centralizuotai prižiūrime didžiųjų bankų balanso ataskaitas, bet pinigų plovimo kontrolė yra nacionalinis reikalas.

Mūsų šalių mažose ekonomikose matome, kad vienas didžiausių Latvijos bankų turėjo būti uždarytas dėl kaltinimų plaunant pinigus. Problema, kad tai fiksavome ne mes, ne Europos centrinis bankas, bet JAV Iždo institucijos. Tai yra problema. Mes perkrauname bankų priežiūros sistemą Latvijoje, keičiame įstatymus, palengviname teisinį bylų nagrinėjimą.

Dabar, gal tai nuskambės ironiškai, teismas ir valstybė turi įrodyti, kad pinigai tavo lagamine yra neteisėti, vietoje to, kad tu turėtum įrodyti, kad pinigai yra teisėti. Mes keisime šią tvarką – pagrindinė bankų priežiūros tarnybos misija bus lygiavertiško likvidumo užtikrinimas ir priemonės kovoti su pinigų plovimu.

Taigi, tarnyba galės uždaryti banką, nes jis nelikvidus, arba dėl tvirtų įrodymų, kad jis plauna pinigus. Mes išvalysime finansinę sistemą. Nenoriu tik pakeisti „Moneyval“ vertinimą, bet noriu užtikrinti, kad Latvijos sistema būtų geriausia Europoje. Mums reikia geros aplinkos, kad pritrauktume investicijas, tai vienas svarbiausių dalykų.

Taip pat mes turime ir toliau tobulinti kitas sritis, pavyzdžiui, teismų sistemą. Mūsų sistema gera, bet lėta daugelyje sričių. Turime išsiaiškinti, kuriose srityse ji lėta, ir tai pagreitinti. Teisingumas turi būti greitas, mes galime tai užtikrinti.

Toliau – tobulinsime edukacinę bei sveikatos apsaugos sistemas. Mūsų trūkumas – išleidžiame didelę dalį biudžeto savo sistemoms, tačiau yra daug nepasitenkinimo dėl jų darbo. Taigi, turime stengtis, kad sistemos dirbtų efektyviau.

Suprantama, tai didelės reformos bet kuriai vyriausybei. Šiuo metu įgyvendiname pirmąją – finansinę – reformą ir pamažu keičiame edukacinę, sveikatos apsaugos sistemas. Tai susiję ir su savivaldybių administracija. Peržiūrime, kaip jas galime geriau planuoti.

Apibendrinant, įgyvendiname nedidelį sistemos perkrovimą. Turime keletą metų tam pasiekti.

– Minėjote, kad kova su pinigų plovimu mums yra sudėtinga dėl geografinės padėties. Koks Jūsų požiūris į Rusiją, ar ši šalis kelia karinę, ar minkštosios galios, korupcijos grėsmę?

– Baltijos šalys kariniu požiūriu per visą istoriją dar niekada nebuvo tokios saugios, kaip dabar. Esame ES, NATO nariai, turime Priešakinio buvimo (angl. Enhanced Forward Presence, eFP) programą, Vokietijos vadovaujamos pajėgos yra Lietuvoje, kanadiečių – Latvijoje, britų – Estijoje.

Visos šalys deda savo indėlį, skiriame biudžeto lėšas, siekiame NATO finansavimo standartus, didiname mūsų karinių pajėgų galimybes ir atliekame visus namų darbus.

Tačiau yra kita iššūkio dalis, ateinanti iš Rusijos – tai informacinis karas. Atrodo, Maskvos tikslas yra labai paprastas – destabiliziuoti Vakarus ir Europą. Rasti skirtumus ir mus išskirti. Mūsų prioritetas yra Europos vienybės išsaugojimas.

Trijų Baltijos šalių vieningumas yra duotybė. Mūsų santykiai yra nuostabūs, šiandien susitikau su jūsų premjeru, su parlamento vadovu ir prezidente, tai labai malonūs susitikimai. Gera susitikti su žmonėmis, su kuriais 99,9 proc. klausimų turime bendrą nuomonę. Žinoma, visada yra mažų nesutarimų, tačiau bendrai, mūsų santykiai puikūs.

Nepaisant to, visada turime juos stiprinti ir galvoti, kaip mes, trys Baltijos šalys, galime Vakaruose būti girdimi dar labiau. Mūsų balsas turi būti girdimas – ne tiek dėl karinės grėsmės, kuri jau yra suprantama, bet dėl dezinformacijos. Turime kalbėti apie hibridines grėsmes ir dezinformaciją. Jas įveikti galime tik edukacija, aiškinimais ir analize.

– Ar tarp nesutarimų patenka klausimas dėl Baltarusijos branduolinės jėgainės, ar protinga pirkti ten gamintą elektrą?

– Mano ir mano vyriausybės požiūriu, energetikoje trys Baltijos šalys turi dirbti kartu. Kai dujų ir elektros srityse mes susitariame dėl bendrų taisyklių, galime leisti veikti rinkos mechanizmams, ir tai yra gerai visoms šalims. Pavyzdžiui, „Nordpool“ (elektros energijos pardavimų birža Šiaurės Europos regione – LRT.lt) padėjo sumažinti elektros kainas.

Dėl Baltarusijos branduolinės jėgainės, pagrindinis mūsų rūpestis yra ir visada bus saugumas. Baltarusija nėra žinoma dėl branduolinės pramonės, todėl kyla klausimas, ar tai bus saugi įstaiga. Tai yra mūsų pagrindinis rūpestis, kaip ir Lietuvos.

Ar mes turėtume ar neturėtume pirkti ten pagamintą elektrą? Manau, jei dirbsime kartu, galime rasti bendrą poziciją, kuri apimtų ir galbūt palankias kainas ir įvertintų kokiomis sąlygomis ši energija gaminama.

Mūsų vyriausybės pozicija – kalbėkimės, keiskimės nuomonėmis. Kai trys Baltijos šalys elgiasi kaip viena, esame rimta jėga. Tada mes galime nustatyti taisykles, kurių norime, o ne paklusti kitų primestoms.

– Lietuvoje kartais įtariama, kad už tokio Latvijos požiūrio į Baltarusiją stovi oligarchai, kurie nori vystyti verslą Baltarusijoje. Ar tai tiesa?

– Latvijoje, kaip ir Lietuvoje bei kitose šalyse, yra kompanijų, kurios turi verslo interesų Baltarusijoje. Manau, jūsų šalies kompanijos turi gerų sandorių, susijusių su uostais ir kroviniais, tai yra gyvenimo faktas.

Mūsų rinkimų rezultatai yra įdomūs – iš penkių partijų, kurios formuoja vyriausybę, nė viena nėra ir nebuvo susijusi su taip vadinamais oligarchais. Tai reiškia, kad mes esame laisvesni kurti politiką tokią, kokios norime.

Mano pagrindinė siunčiama žinia – atsisėskime ir kalbėkimės. Diplomatija yra susijusi su kalbėjimusi ir bendros pozicijos atradimu. Aš esu atviras rasti bendrą poziciją ir noriu to.

Dujų rinkoje Suomija, Estija ir Latvija turi bendrą susitarimą, taisykles, kaip veiks bendra dujų rinka: kokios įėjimo taisyklės, kaip išlaikoma sistema, kokie mokesčiai už dalyvavimą joje. Tačiau jūsų šalis vis dar nuošalyje. Mes norime, kad taptumėte to dalimi, nes manome, kad tai gerai jūsų šaliai ir jūsų vartotojams. Kartu, tai mūsų regioninę rinką padarys dar didesnę. Taip galvoju ir apie elektros rinką.

Mūsų šalyse yra žmonių, kurie nori prekiauti su Rusija, Baltarusija, Kazachstanu, jie visada egzistuos, tai faktas. Esame pasienyje su šiomis valstybėmis, todėl turėsime su jomis prekiauti.

Tai nėra blogas dalykas. Svarbiausia, kad prekyba vyktų mums naudingomis sąlygomis, tas pats ir su bankininkyste. Pinigai, atkeliaujantys iš rytų, savaime nėra blogis, blogi tik nešvarūs pinigai. Turime atskirti nešvarius pinigus nuo švarių, ir dirbti tik su pastaraisiais.

Tas pats galioja ir elektros rinkoje. Ko mes norime: kokių šaltinių, kainų, saugumo? Mes norime nepriklausomybės. Žinoma, negali visko pasidaryti vienas pats, bet negalima leisti, kad Baltijos šalys taptų priklausomos tik nuo vieno tiekėjo ir nuo vienos šalies.

Todėl pagrindinis klausimas – kaip diversifikuoti tiekėjus ir užtikrinti saugumą. Baltarusijos atveju iškyla ir specifinis branduolinio saugumo klausimas, jis kelia susirūpinimą.

– Buvote EP narys pastarąjį dešimtmetį. Žmonės kalba, kad artėjantys rinkimai parodys nacionalinių sentimentų stiprėjimą Bendrijos valstybėse. Ar esate susirūpinęs dėl to?

– Nežinau, ar tai nacionalizmas. Daugelyje visuomenių, taip pat ir mano šalyje, rinkimais žmonės nori parodyti, kad yra nelaimingi dabartiniu status quo. Jie nori ko nors kito, nors kiekvienoje šalyje tai skirtingi dalykai. Vienur tai antieuropietiškos jėgos, kitur – anti-elitinės, dar kitur anti–isteblišmento. Apibendrinant, tai prieštaravimas kažkam, dabar pasaulyje vyrauja tokia nuotaika.

Latvijoje mes esame įpratę prie koalicijų, bet jų niekad nesudarė 5 partijos, dažniausiai – 3. Artėjantys EP rinkimai neabejotinai padarys EP labiau fragmentuotą, bet tai atspindi, kaip žmonės jaučiasi šiandien.

Svarbiausias klausimas – ar yra pakankamai žmonių, kurie nori rasti būdą dirbti kartu. Mūsų šalies atveju, porinkiminės analizės rodė, kad neįmanoma suformuoti vyriausybės. Tačiau, kai leidi dulkėms nusėsti, jei yra pakankamai žmonių, kurie nori dirbti kartu, gali rasti būdą.

Europoje turime rimtai persvarstyti, kas yra tas europinis „projektas“ ir kaip jį paaiškinti žmonėms. Nes tai nėra projektas skirtas biurokratams ar verslui, bet jis turi būti skirtas visiems. Žmonės turi tikėti sistema, suprasti ją ir dėl to jos norėti.

Turime rimtai apie tai pagalvoti. Manau, kad EP rinkimai privers tuos, kas vis dar nenori, tai pradėti daryti dažniau.

– Pastaruoju metu Lietuva ėmė stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija, ypač politikos, gynybos klausimais. Ar Latvijai neatrodo, kad Lietuva juda link Vidurio Europos, ir tolsta nuo Baltijos šalių?

– Ne. Mes jus ir estus pirmiausiai matome kaip Baltijos valstybes. Turime tvirtus ryšius ir savo interesus su Šiaurės šalimis, tam tikrose srityse yra interesų ir su Višegrado šalimis.

Tarptautiniuose santykiuose gali turėti daugiau nei vieną draugą ir tai yra gerai. Pirmiausiai, mes esame Baltijos valstybės. Lankiausi Estijoje, dabar esu Lietuvoje ir svarbiausia, kad kalbėtume ir dirbtume kartu. Mes suprantame savo skirtumus, bet dar svarbiau, kad suprantame kas mus jungia ir turime bendrą strategiją. Didelė jos dalis pagrįsta Šiaurės bei Baltijos valstybių bendradarbiavimu, mes turime stiprią regioninę tapatybę, bet nieko blogo turėti bendrų reikalų su Višegrado šalimis. Su jomis taip pat turime daug bendro.

Lenkija yra svarbus partneris visoms Baltijos valstybėms, ypač strateginės gynybos srityje. Šalyje yra amerikiečių kariai, kurie yra mūsų svarbiausias gynybos ir saugumo garantas.

Natūralu, kad yra daug bendrų interesų su Lenkija, bet dėl to nesame mažiau Baltijos šalių gyventojai, tai nereiškia, kad mažiau dirbame su Šiaurės šalimis.

Tai reiškia, kad mes augame ir mokomės turėti naudingas sąjungas. Manau, jog turime daug bendro su Airija, nors ji yra labai toli. Taip pat kai kuriais klausimais turime daug bendro su pietų europiečiais. Tačiau 99,9 proc. klausimų, Baltijos šalys visada turės bendrą poziciją.

Mums reikia kuo geresnių santykių su visais mūsų kaimynais. Esu tikras, kad visos Baltijos šalys norėtų gerų santykių su Rusija. Bet, pasakius simboliškai, tango šokamas dviese.

Parengė Andrius Balčiūnas

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius