Kim Yo Jong, įtakinga Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo, ketvirtadienį pareiškė, kad JAV sprendimas sumažinti bendrų karinių pratybų su Pietų Korėja mastą yra „pelnyta bausmė“ Seului.
„Šis staigus įvykių posūkis yra užsitarnauta nelaimė, kurią sukėlė Pietų Korėjos valdžios institucijų nerealistiškos bei anachroniškos iliuzijos ir saugumo samprata, joms aklai sekant paskui savo šeimininką, – teigė Kim Yo Jong savo pareiškime. – Tai ir vadinama pelnyta bausme.“
Pchenjanas jau seniai smerkia JAV ir Pietų Korėjos bendras pratybas, vadindamas jas invazijos repeticijomis, ir dažnai rengia raketų paleidimus šių pratybų metu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekdamas atgaivinti ryšį, kurį, kaip jis teigia, užmezgė su Kim Jong Unu per savo pirmąją kadenciją, trečiadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė, kad planuoja susitikti su Šiaurės Korėjos vadovu vėliau šiais metais.
JAV prezidentas taip pat sakė, kad svarbu „susitarti“ su Kim Jong Unu, pridurdamas, kad Pchenjanas dabar turi 57 „labai galingus“ branduolinius ginklus. Seulas teigia, kad jų yra apie 80–120.
Praėjus kelioms valandoms po D. Trumpo pareiškimų, Šiaurės Korėja apie 17.00 val. (8.00 val. Grinvičo laiku) iš Pchenjano apylinkių į Rytų jūrą paleido daugiau nei 10 trumpojo nuotolio balistinių raketų, pranešė Pietų Korėjos kariškiai.
Raketos nuskriejo apie 300 km, teigė Jungtinis štabų vadų komitetas, pridurdamas, kad Pietų Korėjos ir JAV institucijos atlieka išsamią jų techninių charakteristikų analizę.
Pietų Korėjos prezidento kanceliarija sušaukė skubų saugumo posėdį, kuriame pasmerkė šiuos paleidimus kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimą ir nurodė padidinti parengtį.
Staigus D. Trumpo dėmesys Kim Jong Unui ir jo sprendimas sumažinti bendrų JAV ir Pietų Korėjos karinių pratybų mastą sukėlė nerimą Azijos sąjungininkams, o kartu paskatino spėliones, kad jis siekia kokio nors užsienio politikos laimėjimo, kol karas su Iranu yra įstrigęs.
Praėjus kelioms valandoms po raketų paleidimo, Kim Yo Jong pareiškė, kad D. Trumpo sprendimas sumažinti pratybų su Pietų Korėja apimtį yra pelnyta bausmė Seului.
„Aklas tikėjimas“
Kim Yo Jong apkaltino Pietų Korėjos pareigūnus „nereikalingais bandymais pakeisti regiono mechaninę struktūrą... nes pernelyg aklai tiki JAV šeimininku“.
Pietų Korėja „pjauna tai, ką pasėjo“, – sakė ji.
Taikaus požiūrio besilaikantis Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas, kuris jau seniai ragina stiprinti savarankišką gynybą, siekdamas sumažinti Seulo karinę priklausomybę nuo JAV, trečiadienį pareiškė, kad „darys viską, kas įmanoma“, kad paremtų D. Trumpo taikos pastangas Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Kim Yo Jong ketvirtadienį išjuokė Lee Jae Myungo pastabas, pavadindama jas „dviveidiškumu“ – noru pelnyti Vašingtono palankumą, tuo pačiu tvirtinant, kad siekiama „nepriklausomos nacionalinės gynybos“.
Trečiadienį ji teigė, kad Kim Jong Unas turi „gerų prisiminimų ir jausmų“ apie D. Trumpą ir kad abiejų lyderių santykiai tebėra „puikūs“. Tačiau ji pridūrė, kad nežino apie jokį abiejų lyderių bendravimą šiuo metu.
Jos trečiadienio pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Seulas paskelbė, kad „JAV siūlymu“ pratybos „Ulchi Freedom Shield“ baigsis penktadienį – maždaug savaite anksčiau nei planuota. Šios pratybos skirtos pasirengti galimai Šiaurės Korėjos atakai.
JAV Pietų Korėjoje yra dislokavusios apie 28 500 karių, siekdamos sustiprinti šalies gynybą – tai 1950–1953 m. Korėjos karo, kuris baigėsi ne taikos sutartimi, o paliaubomis, palikimas.
Pietų Korėjos gynybos ministras Ahn Gyu-backas teigė, kad Seulas ir toliau priešinasi oficialiam Šiaurės Korėjos pripažinimui branduolinį ginklą turinčia valstybe.
Paklaustas, ar Vašingtonas „atsisakė“ Šiaurės Korėjos denuklearizacijos, Ahnas atsakė, kad taip nemano.
Tačiau ketvirtadienį Kim Yo Jong teigė, kad JAV karinė parama „jau nebėra nemokama“.
„Seulas turėtų žinoti apie neišvengiamą „marionetės“ likimą“, – sakė ji.

