JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį vėl pažėrė plačių ir nepagrįstų teiginių apie rinkėjų sukčiavimą ir Kinijos kišimąsi į rinkimus, artėjant vidurio kadencijos rinkimams, kurių rezultatus, daugelio manymu, jis ketina užginčyti, paleisdamas aiškų „įspėjamąjį šūvį“.
Geriausiu eterio laiku transliuotoje kalboje D. Trumpas pareiškė, kad esą JAV rinkimų sistema yra pavojingai pažeidžiama, ir paragino įstatymų leidėjus priimti naujus balsavimo apribojimus, nors šios priemonės nesulaukė didelio palaikymo net jo paties Respublikonų partijoje.
„Mums daugiau niekada nereikės stebėti, kaip klastojami rinkimų rezultatai“, – sakė D. Trumpas, omenyje turėdamas savo pralaimėjimą 2020 m. rinkimuose demokratui Joe Bidenui.
Jis niekada nepateikė įrodymų, kad šie rinkimai, kaip jis teigia, „buvo pavogti“.
Daugiau nei 60 ieškinių nepavyko atskleisti jokio sukčiavimo, galėjusio pakeisti 2020 metų rinkimų rezultatus, o rinkimų pareigūnai ir paties D. Trumpo administracijos nariai taip pat ne kartą atmetė jo teiginius.
D. Trumpas pareiškė, kad ketina išslaptinti žvalgybos informaciją, be kita ko, neva rodančią, kad Kinija neteisėtai įsigijo 220 milijonų JAV rinkėjų duomenų.
„Per kelerius metus, pradedant nuo 2020 m. rinkimų ciklo, Kinijos Liaudies Respublika įvykdė, kaip manoma, didžiausią rinkimų duomenų nutekinimą istorijoje“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų sakė jis.
D. Trumpas taip pat teigė, kad keturiose valstijose balsuoti neva yra užsiregistravę daugiau nei 250 tūkst. asmenų, kurie nėra JAV piliečiai.
Tada jis užsipuolė JAV transliuotojus, kurie atsisakė pertraukti savo programas, kad tiesiogiai transliuotų jo kalbą, paminėdamas „ABC“ ir „NBC“ bei be jokio pagrindo užsimindamas, kad ir jie dalyvavo mėginant suklastoti rinkimų rezultatus.
„Jie ir kiti žiniasklaidos atstovai yra sąmokslo dalis, – sakė D. Trumpas. – Dėl tokio sukčiavimo jie turėtų prarasti licencijas.“
D. Trumpo teiginys, kad 2020 m. rinkimai buvo „suklastoti“, niekada nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Sprendimas, kad juose buvo sukčiaujama, siekiant nulemti jų rezultatą, nebuvo priimtas nė vienoje iš daugiau nei 60 teismo bylų – nieko panašaus nebuvo nustatyta ir atlikus balsų perskaičiavimą, auditą bei jo paties Teisingumo departamento tyrimą.
Nepagrįsti teiginiai
D. Trumpas buvo pažadėjęs „svarbių naujienų“ dėl rinkimų saugumo, tačiau analitikai teigė, kad didžiojoje savo kalbos dalyje jis tiesiog kartojo seną arba nepagrįstą informaciją.
Rinkimų teisės ekspertas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) Rickas Hasenas tai pavadino „tais pačiais senais, nepagrįstais ir stebėtinai silpnais teiginiais apie JAV rinkimų pažeidžiamumą“.
„Tai buvo nuvalkiota kalba, kupina pakartotinai pateiktų ir paneigtų teiginių, – sakė R. Hasenas. – Nemanau, kad tai kaip nors pakeis JAV rinkimų procesą.“
Naujienų agentūra AFP patikrino kai kuriuos D. Trumpo ketvirtadienio kalbos teiginius.
D. Trumpas apkaltino Kiniją įvykdžius „didžiausią rinkimų duomenų pažeidimą istorijoje, dėl kurio Kinija neteisėtai įgijo 220 mln. JAV rinkėjų bylų“. Vėliau jis teigė, kad Kinija bandė „pagaminti neteisėtus biuletenius už Joe Bideną“.
Tačiau Jungtinėse Valstijose rinkėjų duomenys dažniausiai yra viešai prieinama informacija, kurią valstijos privalo tvarkyti ir kuri yra reguliariai parduodama.
Išslaptintoje 2021 metų kovo ataskaitoje, kurią parengė pagrindinės šalies žvalgybos agentūros, nurodoma, jog „nėra jokių požymių, kad koks nors užsienio subjektas bandė pakeisti kokį nors techninį balsavimo proceso aspektą“.
Ataskaitoje teigiama, kad agentūros su „didele tikimybe“ padarė išvadą, jog Pekinas „nevykdė kišimosi veiksmų ir svarstė, bet nesiėmė įtakos darymo priemonių, skirtų pakeisti rezultatą“.
Atskirame vyriausybės vertinime taip pat nustatyta, jog „nėra jokių įrodymų, kad koks nors su užsienio vyriausybe susijęs subjektas“ pakenkė rinkimams.
Tokiam sąmokslui sukurti tūkstančius netikrų rinkėjų reikėtų suklastotų socialinio draudimo įrašų, gyvenamosios vietos duomenų ir tapatybės dokumentų, kartu išvengiant aptikimo, socialiniame tinkle „X“ rašė buvęs Marikopos apygardos registratorius Stephenas Richeris.
Kinijos institucijos penktadienį apkaltino JAV prezidentą „pramanais“ dėl jo pareiškimo, esą Kinija sukėlė pavojų JAV rinkimų duomenims.
„Atitinkami JAV pusės teiginiai yra gryni pramanai ir piktavališkas šmeižtas“, – per spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
„Seniai įrodyta“, kad tai „nepagrįsti pareiškimai“, pridūrė jis.
D. Trumpas taip pat teigė, kad Venesuelos rinkimai buvo suklastoti valdant prezidentui Nicolas Maduro, ir užsiminė, kad JAV balsavimo mašinos nebuvo apsaugotos nuo panašių manipuliacijų.
Šiais komentarais jis atkartojo sąmokslo teorijas, kurias 2020 metais skleidė D. Trumpo sąjungininkai, teigdami, esą Venesuela planuoja pakeisti JAV balsus per rinkimų programinės įrangos įmonę „Smartmatic“.
„Smartmatic“, kurios technologija 2020 metų rinkimų metu buvo naudojama tik vienoje neginčytoje apygardoje, vėliau laimėjo susitarimus ir šmeižto bylas dėl šių melagingų teiginių.
Baltųjų rūmų ketvirtadienį paskelbtuose dokumentuose teigiama, kad Venesuelos pareigūnai „rodė nuolatinį susidomėjimą ir tikriausiai turėjo tam tikrų gebėjimų manipuliuoti elektroninėmis balsavimo sistemomis“, tačiau žvalgybos duomenys „galutinai nepatvirtino, kad didelio masto elektroninis sukčiavimas buvo sėkmingai vykdytas per konkrečius Venesuelos rinkimus“.
Juose priduriama, kad „nei „Smartmatic“, nei Venesuelos vyriausybė neturėjo galimybių“ nuspėjamai „manipuliuoti rinkimų rezultatais už Venesuelos ribų“.
„Pateiktuose dokumentuose nėra jokių įrodymų apie balsų klastojimą“, – AFP sakė Masačusetso technologijos instituto rinkimų ekspertas Charlesas Stewartas.
Savo kalboje D. Trumpas aiškino, kad šimtai tūkstančių asmenų, neturinčių JAV pilietybės, buvo užsiregistravę balsuoti.
Balsavimas neturint JAV pilietybės yra neteisėtas, o tiek rinkimų auditai, tiek nepriklausomi tyrimai parodė, kad tai pasitaiko itin retai. Keletas apsaugos priemonių neleidžia asmenims be JAV pilietybės balsuoti.
Nerimas prieš artėjančius vidurio kadencijos rinkimus
Klausimams, kuriems rinkėjai, atrodo, skiria daugiau dėmesio, pavyzdžiui, karui su Iranu ir ekonomikai, D. Trumpas skyrė labai nedaug laiko.
Demokratai apkaltino D. Trumpą bandymu pakirsti pasitikėjimą artėjant lapkričio mėnesio vidurio kadencijos rinkimams, kuriuose respublikonai baiminasi, kad jo nepopuliarumas gali jiems kainuoti Kongreso kontrolę.
Senato demokratas Dickas Durbinas šią kalbą pavadino „pavojingu bandymu atgaivinti paneigtus melus, siekiant pakenkti būsimiems rinkimams dar prieš tai, kai bus atiduotas bent vienas balsas“.
Buvęs D. Trumpo Baltųjų rūmų teisininkas Ty‘jus Cobbas teigė, kad ši kalba, atrodo, buvo skirta pagrįsti būtinybę dėl rinkimų paskelbti nepaprastąją padėtį.
„Manau, kad šio vakaro kalba skirta sustiprinti argumentą, jog jam reikia paskelbti nepaprastąją padėtį rinkimų metu arba maždaug tuo metu“, – televizijos kanalui PBS sakė T. Cobbas, pridurdamas, kad, jo nuomone, tai, kad rinkimų punktuose matysime imigracijos pareigūnus, yra „beveik neabejotinas dalykas“.
D. Trumpas spaudžia įstatymų leidėjus dar iki vidurio kadencijos rinkimų priimti įstatymą „SAVE America Act“, tačiau net jo paties partijos nariai rodo mažai susidomėjimo šiuo pasiūlymu.
Pagal šį įstatymo projektą, norint užsiregistruoti balsuoti, būtų reikalaujama balsavimo vietose pateikti pilietybės įrodymą – tai jau numatyta galiojančiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose federalinius ir valstijų rinkimus – bei asmens tapatybės dokumentą su nuotrauka, o balsavimui paštu būtų nustatyti nauji apribojimai.
Jis taip ir nepripažino pralaimėjęs 2020 m. rinkimus. Praėjus keliems mėnesiams po anų rinkimų, jis paragino savo rėmėjus vykti į Vašingtoną, o 2021 m. sausio 6 d. minia šturmavo JAV Kongreso rūmus.
Jei demokratai perims Atstovų Rūmų kontrolę, D. Trumpui gali grėsti trečiasis apkaltos procesas. Per pirmąją kadenciją jam du kartus buvo iškelta apkaltos byla, be kita ko, dėl įtariamo kurstymo surengti sausio 6-osios išpuolį.
Jo paskutinė svarbi kalba tautai per televiziją buvo transliuota balandžio 1 d., kai jis pirmą kartą viešai išsamiai pagrindė karą su Iranu, tai padarydamas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo JAV ir Izraelio karinės operacijos pradžios.
