NATO šalių pareigūnai pastarąją savaitę ne kartą įspėjo, kad nesėkmių kare su Ukraina patirianti Rusija gali surengti ribotą išpuolį Baltijos šalyse ar Lenkijoje, tarp scenarijų minimas ir „žaliųjų žmogeliukų“ panaudojimas. Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas LRT.lt teigia, jog Europos šalių vyriausybės ir visuomenės turi įsisąmoninti, kad „Rusija jau dabar kariauja su Vakarais“, todėl privalo ruoštis vis įžūlesnėms provokacijoms.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- NATO šalių pareigūnai perspėja, kad Rusija gali surengti ribotą išpuolį prieš Baltijos valstybes ar Lenkiją.
- Šie įspėjimai skamba, kai Rusijos puolimas Ukrainoje stringa, o dėl dronų smūgių naftos objektams šalis susiduria su degalų trūkumu.
- B. Hodgesas pabrėžia, kad Rusija jau dabar kariauja su Vakarais hibridinėmis priemonėmis – sabotažu, dezinformacija, oro erdvės pažeidimais ir kt.
- Galimas ribotas Rusijos išpuolis būtų skirtas išbandyti NATO vienybę ir penktojo straipsnio patikimumą.
- JAV atsargos generolas ragina į hibridinius veiksmus reaguoti kaip į valstybės agresiją, o ne vien teisėsaugos problemą.
- B. Hodgesas sako, kad Lietuva juda teisinga kryptimi, tačiau visuomenė turi stiprinti atsparumą ir būti pasirengusi galimoms Rusijos provokacijoms.
Lenkijos žvalgybos vadovas šeštadienį pareiškė, kad Varšuva mato vis didėjančią Rusijos provokacijų NATO rytiniame flange riziką.
„Matome, kaip vystosi padėtis Ukrainoje, ir kad karas šiuo metu Rusijai klostosi nepalankiai. Tai kelia susirūpinimą, kad Maskva gali imtis dar labiau aštrinti padėtį“, – savaitgalį paskelbtame interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė Lenkijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas pulkininkas Pawelas Szota.
Jis teigė, kad riboto masto Baltijos valstybių antpuolis galėtų vykti pasitelkiant vadinamuosius „žaliuosius žmogeliukus“ – Rusijos karius be skiriamųjų ženklų. 2014 m. tokie kariai buvo panaudoti Ukrainos Krymo pusiasalio užgrobimui.
„Rusija sistemingai peržengia raudonas linijas, siekdama išbandyti NATO reakciją, – sakė P. Szota. – Tokios provokacijos kainuoja nedaug ir aljansas į jas reaguoja daugiausia politinėmis priemonėmis, o tai skatina tolesnį eskalavimą.“
Praėjusią savaitę Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis irgi įspėjo apie galimas operacijas, kurias Rusija galėtų vykdyti, prisidengdama svetimos šalies vėliava.
„Turime duoti suprasti [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui, kad žinome, ką jis ketina daryti, kad mūsų neapgaus ir kad tai būtų visiškai nepriimtina, o mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – interviu JAV kanalui „CBS News“ sakė jis.
Penktadienį britų dienraštis „The Guardian“, cituodamas dviejų NATO rytinio sparno šalių pareigūnus, taip pat pranešė, kad Rusija rengia galimą provokaciją Baltijos valstybėse arba Lenkijoje, siekdama išbandyti Vakarų karinio aljanso vienybę.
„Matome požymių, kad Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją“, – praėjusį pirmadienį pareiškė Latvijos žvalgyba ir pridūrė, kad tai anaiptol nebūtų plataus masto invazija.
Pasak „The Guardian“, kiek anksčiau panašų pareiškimą padarė aukšto rango politinis šaltinis iš kitos NATO narės. Jis minėjo šalies gaunamą žvalgybinę informaciją, kad V. Putinas „kažką planuoja prieš Baltijos valstybes“.
Šaltinio teigimu, V. Putinas gali būti pasiryžęs išbandyti JAV pagalbą kai kurioms mažiausioms NATO narėms – Estijai, Latvijai ar Lietuvai, griebdamasis paskutinio šiaudo, kai Rusijai nesiseka mūšio lauke Ukrainoje.
Latvijos žvalgyba teigė, kad Rusija nėra pajėgi atidaryti antrojo fronto, tačiau svarsto „hibridines atakas, pavyzdžiui, raketų, dronų ar kitų veiksmų, skirtų nusiųsti signalui: nustokite remti Ukrainą arba turėsite savų problemų“.
Šie įspėjimai skamba tuo metu, kai Rusijos puolimas Ukrainoje yra įstrigęs, o ukrainiečių dronų smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, įskaitant Maskvoje ir Sankt Peterburge, didina spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, šalis susiduria su degalų trūkumu. Dėl to imama nerimauti, ar Kremlius nesiims alternatyvių strategijų, siekdamas išeiti iš aklavietės arba pakeisti situacijos dinamiką savo naudai.
„Rusija jau kariauja su Europa“
Klausiamas, ar Ukrainos dronų smūgiai Rusijos energetikos objektams šalies agresorės gilumoje atitolino Kremliaus keliamą grėsmę Baltijos šalims, JAV sausumos pajėgų Europoje vadas B. Hodgesas pabrėžia, kad Rusija jau dabar kariauja prieš Europą ir ragina vertinti grėsmes ne vien per galimo konvencinio karo prizmę.
„Rusija jau dabar kariauja su Europa ir Vakarais. Pilkosios zonos operacijos, oro erdvę pažeidžiantys dronai, sabotažas Baltijos jūroje ir kitur, dezinformacijos kampanijos, nelegalių šešėlinio laivyno laivų naudojimas – visa tai daroma tam, kad būtų įbaugintos visuomenės ir jos spaustų savo vyriausybes nutraukti paramą Ukrainai. Rusija tokiu būdu taip pat siekia priversti šalių vyriausybes nuspręsti pasilikti ginkluotę sau, užuot perdavus ją Ukrainai“, – LRT.lt sakė B. Hodgesas.
Gynybos ekspertas pabrėžia, kad šie veiksmai yra ne pavieniai incidentai, o platesnės Kremliaus strategijos dalis, todėl Vakarai turi rasti būdą, kaip atsakyti Rusijai, kad ši pajustų savo veiksmų kainą.
„Vyriausybės turi suprasti, kad Rusija jau kariauja, net jei ji neleidžia raketų į Klaipėdą ar Gdanską. Reikia galvoti, kaip Rusijai sukelti pasekmes už tokius veiksmus, kuriuos ne visada galima iš karto aiškiai jai priskirti. Manau, klaida tokius incidentus vertinti kaip teisėsaugos klausimus. Tai yra Rusijos arba Rusijos įkvėpti veiksmai, todėl už juos turi būti taikomos tam tikros pasekmės, kurios atgrasytų Rusiją nuo tokios veiklos tęsimo“, – teigė jis.
B. Hodgeso vertinimu, ilgalaikis Kremliaus tikslas išlieka ne tik Ukrainos sunaikinimas, bet ir NATO vienybės išbandymas. Pasak jo, kad tai pasiektų, Rusijai nebūtina pradėti plataus masto karo.
„Kita vertus, manau, kad Rusijos tikslas tebėra ne tik sunaikinti Ukrainą ir pačią Ukrainos idėją, bet ir suskaldyti NATO. Ji galėtų tai padaryti surengdama išpuolį, kuris nebūtinai būtų tokio masto kaip Ukrainoje. Pavyzdžiui, įsiveržtų į Lietuvą, Latviją ar Estiją, užimtų dalį teritorijos ir tada paklaustų Vakarų: ar tikrai norite pradėti branduolinį karą dėl dalies Lietuvos, Latvijos ar Estijos?
Jeigu NATO aiškiai nereaguotų į akivaizdžiai penktojo straipsnio reikalaujančią situaciją, Rusija būtų pademonstravusi, kad penktasis straipsnis, arba kolektyvinės gynybos principas, neveikia. Tai yra scenarijus, kurį ji dar galėtų įgyvendinti per artimiausius kelerius metus. Tai nereiškia, kad taip tikrai nutiks, tačiau tokia galimybė egzistuoja, todėl valstybės turi jai ruoštis“, – pabrėžė JAV atsargos generolas.
Pasak jo, Lietuva jau žengia svarbius žingsnius stiprindama savo gynybą, tačiau visuomenė privalo suvokti esanti Rusijos taikinyje, didinti atsparumą dezinformacijai ir iš anksto pasiruošti galimoms grėsmėms.
„Lietuva tai jau daro – stiprina visuomenės atsparumą, ginkluotąsias pajėgas, sienos apsaugą. Tačiau būtina, kad visuomenė suprastų, jog ji yra vienas iš Rusijos taikinių ir turi būti tam pasirengusi, kaip tam pasirengusi Suomijos visuomenė. Be to, priklausomai nuo to, kokios NATO pajėgos būtų dislokuotos iš anksto, gali praeiti net dvi savaitės, kol atvyktų papildomos NATO sausumos pajėgos (Rusijos puolimo atveju – LRT.lt). Todėl geriausias būdas užkirsti kelią Rusijai kada nors imtis tokių veiksmų – aiškiai parodyti, kad esate tam pasirengę“, – pabrėžė B. Hodgesas.
