Dėl konflikto Persijos įlankoje pasaulio ekonomikai lėtėjant, Donaldas Trumpas žada, kad galbūt šį savaitgalį Europoje su Irano diplomatais bus pasirašytas taikos susitarimas. Iranas, D. Trumpo teigimu, įsipareigoja atsisakyti branduolinio ginklo. Irano diplomatai šiuos teiginius vadina pernelyg skubotais.
Atšaukęs planuotus smūgius Iranui, prezidentas savo kabinete praneša apie susitarimo galimybę.
„Ką tik pasiekėme puikų susitarimą dėl karo su Iranu ir, jei tik bus galutinai sutvarkyti dokumentai, o tai turėtų būti padaryta per artimiausias kelias dienas, tikriausiai surengsime pasirašymo ceremoniją, galbūt Europoje“, – sako JAV prezidentas D. Trumpas.
Biržose Europoje ir Azijoje prezidento žodžiai pasitikti neženkliai pakilusiomis akcijų kainomis. Smuko ir naftos kaina, tik neaišku, kuriam laikui – D. Trumpas ne kartą kalbėjo apie artėjančią taiką su Iranu, ramindamas rinkas, ir jo žodžiai nepasitvirtindavo.
Šį kartą, administracijos teigimu, susitarimas bus rimtas ir užbaigs tris mėnesius trunkantį karą, laivybai atvers Hormuzo sąsiaurį – jam esą pritarė ir Irano aukščiausiasis lyderis, o pasirašyti dokumento į Europą keliaus viceprezidentas JD Vance`as.
„Jie neturės branduolinio ginklo. Jie su tuo sutiko. Branduolinio ginklo nebus – būtent tai ir buvo svarbiausias dalykas“, – tvirtina D. Trumpas.
Kaip ir praėjusiais kartais, Baltųjų rūmų retorika neatitinka žodžių, sklindančių iš režimo pareigūnų Irano televizijoje.
„Kol kas sprendimas dar nėra priimtas. Jį šiuo metu nagrinėja atsakingos institucijos“, – sako Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmail Bagai.
Anot pareigūnų Irane, tariamasi dėl ekonominių ir branduolinės ginkluotės klausimų, bet kai kurios raudonosios linijos derybose turi būti neperžengtos – Teheranas nori išlaikyti savo balistinių raketų programą, kad galėtų gintis.
Amerika ir toliau blokuoja Irano uostus, režimo ekonominė galia silpsta, bet spaudimas kol kas daro priešingą poveikį. Galios konsolidacija Irane pereina į kariuomenės rankas, ji išlieka pajėgi atakuoti kaimynines valstybes ir Izraelį.
Jei pažadai savaitgalį susitarti žlugs, labiausiai nukentės ne Iranas ar Jungtinės Valstijos, bet besivystančios ekonomikos, kur degalų ir trąšų kainų šuolis labiausiai juntamas.
„Prognozuojame, kad pasaulio ekonomika šiemet augs apie pustrečio procentinio punkto. Tai būtų lėčiausias augimas nuo pandemijos laikotarpio. Taip pat, palyginti su sausį skelbtomis prognozėmis, pablogėjo dviejų trečdalių pasaulio ekonomikų augimo perspektyvos“, – aiškina Pasaulio Banko ekonomistas Ayhanas Kose.
Leidinys „Bloomberg“ praneša, kad pasirašyti susitarimą dėl taikos šeštadienį arba sekmadienį svarstoma Ženevoje.
