Anksti šeštadienį Latvijos Rėzeknės, Ludzos, Alūksnės ir Balvų savivaldybių gyventojams į mobiliuosius telefonus buvo išsiųstas pranešimas apie galimą grėsmę šalies oro erdvėje, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NGP).
Remiantis pranešimu pagalbos svetainėje 112.lv, NGP informavo atitinkamų teritorijų gyventojus apie galimą pavojų oro erdvėje. Gyventojai buvo raginami likti patalpose, laikytis dviejų sienų principo, užsidaryti langus ir duris.
Socialiniuose tinkluose NGP informavo, kad dėl šio incidento skubiai pakilo NATO Baltijos oro policijos misijos naikintuvai.
Po kelių valandų oro pavojus buvo atšauktas.
Pastaraisiais mėnesiais panašūs perspėjimai Latvijos rytinio Latgalos regiono gyventojams buvo siunčiami ne kartą. Tikėtina, kad tai susiję su Rusijos ir Ukrainos kare naudojamais dronais, kurie priartėja prie Latvijos oro erdvės arba į ją įskrenda.
Anksti ketvirtadienį iš Rusijos į Latvijos oro erdvę įskrido keli dronai. Du iš jų nukrito Rėzeknėje, apgadindami naftos saugyklą.
Kaunas: Latvijai dėl dronų skelbus oro pavojų Lietuva pažeidimų nefiksavo
Latvijoje praėjusią naktį paskelbus oro pavojų dėl netoli šalies sienų skrendančių dronų, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog Lietuvoje oro erdvės pažeidimų nefiksuota.
„Latvijos ir Baltarusijos pasienio regione buvo išsiųstos žinutės Latvijos gyventojams, kad galimas oro pavojus ir galimas dronų įskridimas iš Rusijos, todėl iš Lietuvos iš Šiaulių oro bazės kilo NATO naikintuvai, atliko naktį patruliavimo savo misiją“, – žurnalistams šeštadienį kalbėjo R. Kaunas.
„Lietuvoje oro erdvės pažeidimų nėra fiksuota“, – pabrėžė jis.
Anot ministro, tiek kaimyninės šalys, tiek Lietuva išlieka budrios, nes Rusijos sukeltas karas Ukrainoje akivaizdžiai tiesiogiai sąlygoja ir liečia aplinkines valstybes.
R. Kaunas taip pat pridūrė, jog Lietuva nuolat stiprina saugumą.
„Neseniai buvo paskelbta apie NASAMS vidutinio nuotolio baterijos įsigijimą ir papildomų paleidėjų įsigijimus, taip pat apie interceptorių „Merops“ įsigijimą“, – kalbėjo ministras.
BNS rašė, jog Lietuvoje jau naudojama viena NASAMS baterija, antroji – šiuo metu integruojama. Tuo metu trečioji baterija šalį turėtų pasiekti 2028 metais.
R. Kauno teigimu, ministerijoje taip pat dirba dvi komandos, rengiančios antidroninės oro gynybos koncepciją. Viena jų vysto lietuvišką sprendimą, kuris apjungtų radarus į bendrą sistemą ir padėtų sukurti automatizuotą sprendimą, kaip perimti dronus. Kita komanda kartu su Ukrainos ekspertais analizuoja Kyjivo patirtį ir ieško sprendimų, kaip stiprinti antidroninę oro gynybą Lietuvoje bei regione.
„Laikas įtemptas, Rytų NATO flango valstybės kiekvieną dieną susiduria su oro grėsmėmis, todėl džiaugiamės, kad tiek ES, tiek NATO mato mūsų regioną, skiria vis didesnį dėmesį ir reikia to dėmesio nepamesti, o dar labiau investuoti į NATO rytų Europos gynybos liniją“, – sakė jis.
Lietuva šiais metais gynybai skiria 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto.
Kaip rašė BNS, praėjusią naktį Latvijoje buvo išsiųsti pranešimai apie galimą grėsmę šalies oro erdvėje į šalies pasienio savivaldybių gyventojų mobiliuosius telefonus.
Dėl šio incidento kilo NATO Baltijos oro policijos misijos naikintuvai.
Pastaraisiais mėnesiais panašūs perspėjimai Latvijos rytinio Latgalos regiono gyventojams buvo siunčiami ne kartą. Tikėtina, kad tai susiję su Rusijos ir Ukrainos kare naudojamais dronais, kurie priartėja prie Latvijos oro erdvės arba į ją įskrenda.
Anksti ketvirtadienį iš Rusijos į Latvijos oro erdvę įskrido keli dronai. Du iš jų nukrito Rėzeknėje, apgadindami naftos saugyklą.
